Ar gali teisėti lūkesčiai būti neteisėti?

2009 07 30 Remigijus Šimašius Teisinė politika

Teisėti lūkesčiai – bene populiariausias pastarųjų laikų teisinis terminas ir bene pagrindinis argumentas prieš išmokų mažinimus. Tačiau ar neperlenkiame lazdos?

Atsakant į pavadinime užsiduotą klausimą pasakysiu trumpai – teisėti lūkesčiai visada teisėti, jei teisė yra tai, kas kyla iš valstybės.

Tačiau jei laikomės kitokio požiūrio į teisę ir pripažįstame, kad teisė kyla ne iš valstybės, o iš žmonių santykių prigimties, situacija atrodys kiek kitaip. Gali būti netgi taip, kad teisėti (įstatyminiai) lūkesčiai kyla iš ne teisės (taigi, yra neteisėti). Pavyzdžiui, ar galima laikyti teisėtu tokį lūkestį, kad iki gyvenimo galo man turės būti kas mėnesį išmokama pinigų suma, kurią valdžia „įsipareigoja” atimti iš mano kaimyno Vardenio Pavardenio? Vargu…

Sudėstant viską trumpai – matau didelių bėdų su šiandien įprastu teisėtų lūkesčių principo traktavimu.

Pirma, kalbant apie konkrečių asmenų teisėtus lūkesčius užmirštamas mokesčio mokėtojo teisėtas lūkestis, kad jam ant galvos staiga neužkris padidėjęs mokesčio tarifas.

Antra, užmirštama, kad teisėtas lūkestis savyje turi talpinti ir pagrįsto lūkesčio sąvoką. Negali lūkestis būti teisėtas, jei jo neįmanoma realizuoti.

Trečia, įstatymas nėra = teisė. Teisinės valstybės formulė kita: įstatymas turi atspindėti teisę ir ją įtvirtinti. Kai to tikslo jis nepasiekia, jis turi būti panaikintas kuo greičiau.

Rodyk draugams