Lars Christiansen ir vėl teisus (arba Kaip skatinti Lietuvos ekonomiką)

2009 10 28 Remigijus Šimašius Ekonominė politika

Ekonomikos skatinimas – šiandien ypač aktuali tema, kuri, manau, turėtų rūpėti ne vien ūkio ir finansų ministrams. Taigi, leisiu sau pasidalinti mintimis kaip tai reikia daryti.

Lars Christansen, priminsiu, yra Danske Bank analitikas iš Kopenhagos, kuris iki šiol taikliausiai atspėdavo didžiuosius ekonomikos pokyčius. Jis mėgiamas dėl prognozių taiklumo ir žodžių aštrumo. Dažnai ir ignoruojamas dėl tų pačių žodžių aštrumo.

Šiandien paskaičiau, kad jis pasakė dar vieną „šventvagišką“ dalyką: skatinti ekonomiką stimulų planais yra ta pats, kas gerti butelį degtinės pagirioms.

Skamba drastiškai, tačiau tai visiška tiesa, jei kalbėsime apie papildomų pinigų įliejimą į rinką. Austrų ekonomikos verslo ciklų teorija, už kurią Friedrich Hayek prieš tris dešimtmečius gavo Nobelio premiją, tai aiškiai parodo.

Klaidingai suvokta ekonomikos krizė – klaidingas būdas iš jos išlipti

Pagrindinis atspirties taškas Austrų verslo ciklų teorijai yra tas, kad turtas (kapitalinės gėrybės) ir pinigai nėra tas pats. Padidinta pinigų pasiūla per centrinius bankus ir komercinių bankų multiplikatorių padidina pinigų, tačiau negali padidinti kapitalinių gėrybių.

Esmė ta, kad ekonomikos ciklų problema pasireiškia ne nuosmukio, o pakilimo metu. Būtent tuomet dirbtinai išdidinta pinigų masė daugelį verslininkų (nekalbant apie valdžią) yra nuvedusi klystkeliais. Visi investuoja per daug ir ne ten, kur reikia, nes klaidingai įsivaizduoja esą turtingesni nei iš tikro.

Ekonomikos nuosmukis yra korekcija – kai vėl pradedama gyventi pagal tai, kiek turi gėrybių.

Dirbtinis pakilimas nebūtų problema, jei tai nebūtų susiję su išteklių švaistymu. Pavyzdžiui, jei plytų turi tik trims namams, o pradėjai statyti penkis, natūralu, kad kažkur užstrigsi.

Kuo anksčiau sustosi, tuo bus mažiau iššvaistyta laiko ir gėrybių. Gal dar netgi sugebėsi pasistatyti tris nors ir mažesnius namus, arba bent du tokius, kokie planuoti. Jei nesustosi laiku, gali atsitikti taip, kad teturėsi penkis griuvėsius.

Ekonomikos skatinimas per papildomų pinigų gamybą yra ne kas kita kaip bandymas visiems įteigti, kad galima pastatyti penkis namus, nors prieš tai ką tik buvo sustota, įsivertinta situacija ir nuspręsta, kad plytų viskam neužteks.

Kaip Lietuvai skatinti ekonomiką

Ačiū Dievui Lietuva negali taikyti tipinio finansinio stimulo plano ekonomikai gaivinti, nes tam būtinas centrinis bankas, nevaržomas valiutų valdybos apribojimų.

Tai reiškia, kad mes esame priversti gyventi pagal kišenę šiandien ir mažiau turime galimybių užsipilti sau akis ekonominiais stimulais arba buteliu degtinės, kaip sako Lars Christiansen.

Tačiau negalima ignoruoti, kad pinigai šiandien į ekonomiką įliejami kitose pasaulio ir Europos vietose. Deje, tai ne į naudą Lietuvai, nes neigiamas tokio įliejimo efektas tenka kažkiek ir mums, o trumpalaikis teigiamas efektas mus pasiekia tik labai per aplink.

Atsižvelgiant į tai yra visiškai pagrįsta šiandien stengtis panaudoti ES paramą Lietuvai. Tai nekenkia lito stabilumui, ir nors iškreipia pinigų nešamą informaciją rinkoje, tačiau leidžia pirmiems gauti trumpalaikę tokio stimulo naudą bei amortizuoti esamą kritimą. Kaip geriau panaudoti šiuos pinigus – atskira tema.

Kitas dalykas, kuris iš tikrųjų yra svarbiausias, ir į ką atkreipia dėmesį Lars Christiansen – tai struktūrinis ir sisteminis požiūris, konkurencingumo didinimas.

Šia prasme ekonomika geriausiai būtų skatinama (vedama link konkurencingumo) visų pirma valdžios sektoriui neleidžiant daugiau lėšų nei surenkama mokesčių. Tai, beje, padidintų ir privataus sektoriaus skolinimosi galimybes.

Taip pat būtina panaikinti reguliacinius barjerus konkurencingumui: darbo santykių suvaržymų naikinimas, teritorijų planavimo džiunglių išravėjimas, licencijavimo ir kontroliuojančių institucijų įtakos mažinimas ir kt.

Trečia, būtina efektyvinti viešojo sektoriaus sritį. Geriausia jį privatizuojant, kur tik tai įmanoma (šia prasme sveikinu Vilniaus miesto valdančiosios koalicijos iniciatyvas).

Jei ne – bent įleidžiant konkurenciją (dar kartą pagarba Gintarui Steponavičiui už aukštojo mokslo reformą).

Jei nesame pasiruošę šiems žingsniams, svarbu bent esamo viešojo sektoriaus efektyvinimas per mažiau biurokratines procedūras (pavyzdžiui, kitą savaitę pateiksiu projektus dėl juridinių asmenų registravimo, Civilinio proceso supaprastinimo) ar privačių operatorių įsileidimą (kad ir į Kalėjimus, kam jau pritarė Vyriausybė).

Džiaugiuosi, kad Lietuvoje galvojama apie tokį ekonomikos skatinimą. Gaila tik, kad kartais per daug užsižaidžiama galvojant apie finansinius stimulus. Tuo ypač pasižymi šiandienos opozicija.

Netiksliai sufokusavus savo dėmesį, atitinkamai ir gauname rezultatą: priešinamasi ir būtinam biudžeto apkarpymui (nes nebus „stimulo“), ir darbo santykių dereguliavimui (nors tai ir yra esminis stimulas).

P.S. Dar šiek tiek teorijos

Kodėl Lars Christiansen teisus? Ne tik dėl to, kad yra protingas ir atidžiai seka ekonominę informaciją.

Kiek teko bendrauti su juo ir su kitais ekonomikos analitikais – jis vienintelis detaliai ir giliai yra susipažinęs ir remiasi Austrų ekonomikos mokyklos analize. Hayek, Mises, Rothbard ir kitus šios krypties autorius daugelis ekonomikos žvaigždžių Lietuvoje žino geriausiu atveju pagal pavardes. Jis gi ne tik perskaitęs, bet ir gerai išanalizavęs.

Šia prasme labai laiku pasirodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto knyga apie pinigus ir verslo ciklus, kurią visiems rekomenduočiau.

Rodyk draugams