Kai sirgti apsimoka

2010 12 09 Remigijus Šimašius Ekonominė politika

Ekonomikoje yra žinoma aksioma, kad gauni tai, ką skatini. Skamba ciniškai, tačiau jei ekonomiškai skatinsi ligas, tai ligų bus daugiau.

Galima daug diskutuoti, kiek mūsų sveikatos sistema apskritai skatina sirgti (bent jau man neatrodo normalu, kad visą gyvenimą gėręs pilietis nuo kepenų cirozės gydomas už valstybės pinigus…). Tačiau kai kuriais atvejais sirgimas tiesiog apdovanojamas.

Jei iš statutinės tarnybos būsi pašalintas dėl netinkamumo tarnybai, tai valstybinė pensija bus dvigubai didesnė nei paliekant tarnybą jos tiesiog nepratęsus. Dar daugiau, jei iš tarnybos asmuo pašalinamas dėl pažeidimų, jis apskritai netenka pensijos.

Tikrai nenoriu pasakyti, kad visi, paliekantys tarnybą dėl sveikatos, yra netikri ligoniai. Manau, kad būtent tiems asmenims, kurie iš tiesų dėl tarnybos prarado sveikatą tikrai turėtų būti kompensuojama su kaupu. Tačiau žinau, kad daliai statutines pareigas užimančių asmenų susirgti vis tik apsimokėjo.

Bent jau iš mano, kaip ministro, patirties – beveik visais atvejais, kai laisvės atėmimo įstaigų vadams akivaizdžiai grėsė nemalonumai, jie staiga susirgdavo, nors prieš tai kas metus tikrindavosi sveikatą ir būdavo pripažįstami sveikais.

Beje, sirgti apsimoka ne tik statutinėje tarnyboje, o ir kitur, kai prisidirbus gresia nemalonumai. Taip pat sirgti naudinga, kai esi advokatas ar liudytojas byloje, kurioje advokatai pasirinko vilkinimo, o gal net bylos tempimo iki senaties taktiką.

Tikiuosi, kad mano kolegos Sveikatos ir Vidaus reikalų ministrai atkreips dėmesį į šią problemą ir kartu galėsime rasti sprendimų.

Be abejo, nustačius galimo sukčiavimo atvejus, būtina, kad pilnai įsijungtų teisėsaugos institucijos. Tačiau štai ir keletas galimų sisteminių sprendimų:

Papildomai tikrinti gydytojų išduotas pažymas tais atvejais, kai kyla abejonių, kad susirgti galimai apsimokėjo. Pavyzdžiui, asmeniui buvo iškelta arba keliama drausminės atsakomybės ar kita byla, artėja asmens tarnybos laiko pabaiga ar asmuo kitaip buvo pasisakęs, kad planuoja palikti tarnybą (tarkim, jei būtų suabejota, kad pvz., A. Zadneprovskis savo ligą susimuliavo ir turint galvoje tai, kad jis dar anksčiau pareiškė, jog eis į rinkimus, t.y., paliks statutinę tarnybą, pagal bendrą tvarką, ko gero, tokie atvejai turėtų būti tiriami detaliau).
Papildomai analizuoti ir tikrinti tuos atvejus, kai negalimumas eiti tarnybos dėl sveikatos konstatuojamas nustatant tokias ligas, kurios yra nesunkiai susimuliuojamos.

Suprantu, kad problema tokia įsisenėjusi, kad daug kam tapo patogios kasdienybės dalis. Aš nemanau, kad tai galima ignoruoti. Bent jau aš nesu nusiteikęs ramiai stebėti, kaip prisidirbę ar šiaip savo interesų besivaikantys asmenys tyčiojasi iš Lietuvos žmonių.

Rodyk draugams