Nevyriausybinių organizacijų naujos galimybės

2011 01 28 Remigijus Šimašius Ekonominė politika

Nevyriausybinės organizacijos – svarbi visuomenės organizavimosi forma, o aš, kaip teisingumo ministras, turiu tam tikras pareigas, kad ši forma gyvuotų. Šias pareigas suprantu gana plačiai ir noriu pasidalinti, kas šioje srityje dirbama, ko galima tikėtis. Šiuos dalykus pristačiau jaukiame nevyriausybinių organizacijų renginyje.

Nevyriausybinės organizacijos susiduria su daugybe iššūkių. Daugelis susiję su finansais, visuomenės nuostatomis, tačiau kai kurie – su teisiniu reglamentavimu.

Konsultavimasis priimant valdžios sprendimus

Visų pirma noriu pasidžiaugti, kad nuo šio mėnesio nevyriausybinės organizacijos įgauna naujas galias priimant viešus sprendimus. Pagal Vyriausybės patvirtintas teisėkūros taisykles, nevyriausybinė organizacija gali bet kuriai ministerijai pranešti, kad norėtų, jog su ja būtų derinami teisiniai projektai tam tikroje srityje.

Gavusi tokį pranešimą ministerija privalo derinti teisės aktų projektus ne tik su kitomis ministerijomis, bet ir su nevyriausybine organizacija bei įvertinti jos pastabas. Seime priėmus Teisėkūros pagrindų įstatymą nevyriausybinių organizacijų galios dalyvauti viešų sprendimų priėmime bus dar didesnės.

Nevyriausybinių organizacijų steigimas

Nevyriausybinės organizacijos steigimas šiandien vis dar yra nepateisinamai sudėtingas. Tad noriu informuoti, kad vėliausiai po pusmečio pagaliau pradės veikti sistema, pagal kurią nevyriausybinė organizacija galės būti steigiama pagal tipinius įstatus be notarinio patvirtinimo distanciniu būdu. Be abejonės, tai bus ypač patogu atokiau didžiųjų miestų besisteigiančioms mažesnėms organizacijoms.

Neliečiamas kapitalas

Vyriausybė jau yra pritarusi ir atidavusi Seimui Labdaros ir paramos fondų įstatymų pakeitimus, pagal kuriuos įteisinamas neliečiamas kapitalas. Neliečiamas kapitalas – tai tokia paramos forma, kai parama investuojama, o konkrečiais metais organizacija gali sunaudoti tik paramos prieaugį. Tokiu principu veikia Nobelio fondas ir daugybė kitų paramos projektų.

Šiandien yra nemažai turtingų lietuvių ar su Lietuva susijusių žmonių. Deja, jie ne visada gali drąsiai paremti nevyriausybines organizacijas, nes Lietuvoje nebuvo nei aiškių sąlygų, nei aiškių saugiklių kaip veikti neliečiamo kapitalo fondams.

Tikiuosi, kad įstatymas atvers naujas galimybes paramai. Galima pridurti, kad JAV, kur Gates ir Buffet pastūmėjo milijardierių iniciatyvą bent pusę savo turto po mirties palikti paramai, tokios paramos apytikslė suma yra jau apie 300 mlrd. dolerių. Lietuviai dar ne tokie turtingi, bet gerumui turi būti sudarytos visos sąlygos.

Nevyriausybinių organizacijų apibrėžimas valdiškam finansavimui gauti

Iš pradžių nebuvau didelis šalininkas, kad reikia atskirai įstatymu apibrėžti, kas yra nevyriausybinė organizacija. Tačiau reikia pripažinti, kad toks apibrėžimas bent jau vienoje srityje yra būtinas. Kai valstybės ar savivaldos institucijos remia nevyriausybinių organizacijų projektus, dažnai iškyla klausimas kas ta nevyriausybinė organizacija. Vienos neretai būna be pagrindo eliminuojamos, kitos nepagrįstai priskiriamos prie nevyriausybinių organizacijų. Projekto rengimas nebuvo lengvas, buvo daug skirtingų požiūrių. Tačiau priartėta prie konsensuso, projektas iš esmės parengtas, ir aš tikiuosi, kad jis padės įnešti daug aiškumo ir tvarkos į nevyriausybinių organizacijų viešą finansavimą.

Asociacijų įstatymo pakeitimai

Galiausiai noriu paminėti, kad baigiamas rengti Asociacijų įstatymo pakeitimas, pagal kurį būtų sutvarkyta daugybė praktinių asociacijų veiklos aspektų. Tiesa, praėjusių metų pabaigoje Seimas itin skubiai pataisė (nors iš esmės pagadino) asociacijų įstatymą griežtai sureglamentuodamas balsavimo tvarką asociacijų visuotiniuose susirinkimuose. Buvo sprendžiamos vienos asociacijos – Linavos – problemos. Tačiau sukurta tokia situacija, kad kai kuriose didelėse asociacijose nebeįmanoma surengti narių susirinkimo.

Kviečiu nevyriausybines organizacijas tiek dėl šio, tiek dėl kitų projektų pasisakyti, jei matoma, ką dar galima pataisyti. Kartu noriu pasidžiaugti tuo, nuo ko pradėjau – teisės aktų projektai jau daugiau kaip metai visi yra vieši, ir pasisakyti dėl jų yra sudarytos patogios galimybės.

Galiausiai užbaigdamas savo pasisakymą noriu priminti, kad nevyriausybinės organizacijos tuo ir yra stiprios, kad jos yra nevyriausybinės. Tai yra visuomeninė iniciatyva, kuri kartais labai efektyviai duoda vaisius. Tad kviečiu nevyriausybines organizacijas patikėti savo jėgomis, prisistatyti visuomenei, ir labiau kreipti dėmesį į tai, kaip pritraukti savanorius, paramą, o ne kaip priversti, kad valdžia vienas ar kitas problemas spręstų valdiškai ir už mūsų visų pinigus.

Rodyk draugams