Tai už ką vis dėlto balsuoti?

2011 02 22 Remigijus Šimašius Asmeniškumai

Ne kaip ministras, o kaip rinkėjas noriu pasidalinti mintimis, kurios kyla prieš rinkimus.

Prieš kiekvienus rinkimus apima lengva panika. Lyg ir nėra už ką balsuoti, lyg ir po rinkimų visi elgiasi vienodai, lyg ir mano balsavimas tik suteikia mandatą elgtis taip, kaip nenorėčiau, kad būtų elgiamasi. Tad gal apskritai neiti balsuoti? Kita vertus, akivaizdu, kad jei ne aš, tai kažkas valdžią vis tiek išrinks, o ir elgiasi valdžioje ne visi vienodai, ir siekius turi netapačius.

Tad sau atsakymą, kad geriau nepatingėti ir balsuoti esu davęs. Nedrįstu teigti, kad kas nebalsuoja, tas jau blogas visuomenės narys, tačiau balsavimas leidžia prisiimti atsakomybę už rūpimas problemas ir suteikti jų sprendimui tam tikrą kryptį. Galiausiai, protingas balsavimas gali užkirsti kelią politiniams klounams spręsti kitų žmonių likimus.

Tačiau kaip balsuoti šiuose savivaldos rinkimuose? Noriu pasidalinti kai kuriais kriterijais, kuriuos sau ir renkamiesiems keliu, kai ateina laikas rinkti valdžią.

Tikrai nereikia balsuoti už tokius, kurie:

Vieną sako, kitą daro (turiu mintyje ne aplinkybių ar koalicijos partnerių prispausti, bet šiaip, tiesiog persigalvoja);
Vieną sako vieniems, kitą sako kitiems (maždaug, pensininkams padidinsime pensijas, mokytojams atlyginimus, bedaliams socialines išmokas, o mokesčius sumažinsime);
Nieko konkretaus nesako (jei kalbos ir pažadai prieš rinkimus apsiriboja mintimis „gana”, „bus kitaip”, „sveiki” ar panašiai, tai vargu ar bus gana, vargu ar kitaip bus geriau, ir kažin ar „sveiki” netaps „viso gero”);
Bando pateikti save kaip tokius, kokie nėra („krikščionių” partijos krikščioniškumas man, kaip krikščioniui, kelia ypač daug abejonių);
Yra prisidirbę arba yra daug pagrindo nepasitikėti šiais žmonėmis (štai, pavyzdžiui, mano gimtojoje Tauragėje tikrai abejonių kyla, kuomet su kuriais vietos valdančiais politikais teismas uždraudžia bendrauti garsiam nusikalstamo pasaulio veikėjui, siejamam su kontrabandinėmis veikomis);
Nemoka prisistatyti (jei rinkimų kampanija neaiški ir suvelta, ar iš tiesų žmogus žino ką ir kaip planuoja nuveikti?);
Yra pikti, piktinasi bloga situacija, tačiau nesiūlo jokių sprendimų (visi mes matome, kad daug kas blogai, tačiau piktumas dažniausiai leidžia tik surasti tikrus ar tariamus kaltuosius, tačiau slepia nežinojimą kaip padaryti, kad būtų gerai);
Keičia partijas kaip kojines (spėju, kad rinkėjai tokiems dar mažiau gali rūpėti nei kojinės). To netaikau asmenims, kurie pakeitė partiją dėl labai aiškių priežasčių (pavyzdžiui, buvo ne pakeliui su tais, kurie atitinka aukščiau paminėtus punktus).

Galbūt verta balsuoti už tuos, kurie:

Nuveikę konkrečių gerų darbų politikoje ar visuomeniniame gyvenime (galima tikėtis, kad kažką gero nuveiks ir išrinkti);
Turi nuoseklų požiūrį į gyvenimą (galima tikėtis nuoseklumo ir būnant valdžioje);
Turi idėjų, kurios nebūtinai sutampa su visų keliamomis idėjomis arba mato kitokį kelią joms realizuoti (jei idėjos ir būdai joms įgyvendinti tik kartojasi, ar tik renkamajam nepritrūko fantazijos?);
Nebijo būti nepopuliarūs (noras būti populiariam – tai ne tarnavimas rinkėjams, o tarnavimas savo reitingams, kuris dažnai gali būti daromas rinkėjų sąskaita ar savo priešrinkiminių pažadų realizavimo sąskaita);
Yra pozityvaus mąstymo (be jo apskritai galima tik destrukcija).

Jau iš politinės reklamos internete ir TV kviečiu balsuoti už Liberalų sąjūdį (Nr. 143), „už žmones, kurie neleidžia valdžiai švaistyti”. Jaučiuosi smarkiai įsipareigojęs šiuo savo kvietimu. Tačiau jaučiuosi ir įgalintas. Nors net nesu partijos narys ir asmeniškai nesu įrašytas į savivaldos rinkimų sąrašus, jaučiuosi turintis teisę ir pareigą sekti, kad iš tiesų nebūtų švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai, kad iš tiesų visada vyktų skaidrūs ir atviri konkursai.

Mielieji, esam laisvi ir atsakingi žmonės, tad balsuoti kviečiu vadovaujantis savo galva, išsirenkant tuos, kurie patys yra laisvi ir atsakingi, bei į kitus žiūri kaip į laisvus ir atsakingus.

Rodyk draugams