Nusikaltimai žmonijai – tiesos įvardinimas po 70 metų
Prieš 70 metų Lietuvoje prasidėjo masiniai trėmimai, kurie buvo nukreipti pirmiausiai sunaikinti, palaužti Lietuvos ekonominį, politinį, kultūrinį elitą.
Prarastų gyvybių nesugrąžinsi, kaip ir nepakeisi fakto, kad Lietuvoje per antrąjį pasaulinį karą sumažėjo trečdaliu gyventojų: žydų tauta tiesiog fiziškai išžudyta, iš likusiųjų drąsiausi žuvo miške, darbščiausi – išvežti į Sibirą, apsukriausi pabėgo į Vakarus.
Tačiau šiandien noriu pasidžiaugti, kad Europa atsimerkia. Penktadienį Europos Sąjungos Teisingumo taryba priėmė išvadas, kuriose smerkiami visų totalitarinių režimų nusikaltimai, atskirai paminint komunistinius ir nacionalsocialistinius nusikaltimus. Tai gana rimtas žingsnis, nes suteiks mums įrankį, leis realiai siekti, kad jokie Lietuvą nusiaubę nusikaltimai nebūtų pamiršti ar ignoruojami.
Neslėpsiu, reikia mokytis ir mums, suprasti kodėl komunistai vis dar gerbiami kai kuriose valstybėse, kokios totalitarizmo atmainos dar siautėjo Europoje.
Kad mokytis reikia iliustruoja ir faktas, kad žodį „nacionalsocialistinis” lietuviškas klaidų tikrinimo įrankis mano kompiuteryje vis dar pabraukia raudonai – tarsi tokių nebuvo, tarsi liaudiškai vadinami naciai ar fašistai neturėjo savo nacionalinės – socialistinės ideologijos…
Kad penktadienio dokumentas – ne tik deklaracija, tačiau ir galimas persilaužimo taškas, rodo ir tai, kaip įvykis nušviestas pagrindinės žiniasklaidos priemonės, rašančios apie ES reikalus – „EU Observer” (anglišką tekstą galima perskaityti internete).
Šioje EU Observer žinutėje nėra klaidų ir didelių netikslumų (kas neretai būna, užsieniečiams rašant apie Lietuvą). Dokumentas pristatytas kaip Lietuvos laimėjimas. Neprikišama „ex-Soviet” ar „ex-communist”. Nėra jokių nereikalingų referencijų apie Rusiją ir jos reakcijas bei Lietuvos „baimes” Rusijos atžvilgiu. Nėra eilinį kartą nepagrįstai spekuliuojama Holokausto tema, kad Lietuva neva devalvuoja žydų tautos tragediją. Vienintelis dalykas, kuris atrodo keistai – „kita okupacija” parašyta kabutėse.
Žodžiu, mūsų praeities šmėklos tampa labiau suvokiamos ir kitiems. Tad galima drąsiau nusipurtyti jų pančius ir tvirčiau žengti į ateitį.
Autorius: Remigijus Šimašius
Burės – spąstai savanorystei Nežalieji ežerai ir viešieji nedarbai
Comments are currently closed.