Nežalieji ežerai ir viešieji nedarbai

2011 06 16 Remigijus Šimašius Ekonominė politika

Visi piktinamės, kai aplink nešvara ir šiukšlės. Piktinamės ir tuo, kad ne visi teisės aktų pažeidėjai, net pagauti už rankos ir nubausti, realiai tą bausmę atlieka. Šie du reiškiniai, nors ir tolimi, tačiau kartu ir labai susiję. Juos sieja viešieji darbai – sankcija už administracinės teisės pažeidimus, kuri gali duoti naudos švarinant aplinką ar atliekant daugybę kitų bendruomenėms reikalingų darbų.

Pats iniciavau teisės aktų pakeitimus, pagal kuriuos nuo liepos 1 dienos baudas (kurių neretai nėra iš ko sumokėti) galima paprasčiau pakeisti viešaisiais darbais.

Ne visi pažeidėjai gali ar netgi nori dirbti. Nemanau, kad įmanoma juos priversti, nes vargu ar kam būtų naudingas atbulom rankom šiukšles renkantis chuliganas, o už jo nugaros stovintis policininkas, šiaip jau turintis ir svarbesnių darbų.

Tačiau įmanoma padaryti, kad toks dykaduoniauti linkęs asmuo suprastų, jog jam labiau apsimoka dirbti, o ne nuo darbo pasislėpti. Suprantama, kad ne visada žmogus turi iš ko susimokėti baudą, tačiau nesuprantama, kaip asmuo gali neturėti iš ko susimokėti baudą ir vengti atidirbti viešuosius darbus. Todėl esu įsitikinęs, kad tokiais atvejais jis galėtų patirti vienokių ar kitokių nepatogumų. Pavyzdžiui, vargu ar toks asmuo turėtų gauti tokias pačias socialines išmokas kaip ir kiti, sąžiningesni ir darbštesni žmonės. Ir priešingai – atidirbęs galėtų tikėtis vienų ar kitų lengvatų.

Dar svarbiau yra tai, kad didelė dalis asmenų, apie kuriuos kalbame, mielai dirbtų viešuosius darbus, tačiau jų niekas nelaukia.

Vienos savivaldybės yra sudariusios sutartis su miestą prižiūrinčiomis įmonėmis, todėl apsimeta, kad mieste visiškai švaru (kuo nelabai tikisi, ir ką iliustruoja, kad ir šis straipsnis). Kitos tiesiog nežino/nesugeba organizuoti viešųjų darbų. Trečios dangstosi, kad viešųjų darbų organizavimo tvarka yra sudėtinga (jie iš dalies teisūs, bet tik iš dalies).

Štai čia noriu atsigręžti ir į save, ir į valstybės bei savivaldybės institucijas. Jau kreipiausi laišku į naujai išrinktus savivaldybių merus, kalbėjau su naujuoju generaliniu policijos komisaru šia tema, savo vadovaujamoje ministerijoje analizuojame viešųjų darbų platesnes galimybes įtraukiant nevyriausybines organizacijas, o reziumuojant noriu paskelbti, kas turi būti daugiau padaryta, kad viešieji darbai vyktų.

Pirma, savivaldybės turi žiūrėti šeimininkiškai ir išnaudoti viešuosius darbus bendruomenės labui. Kai kurios savivaldybės tai ir stengiasi daryti, tačiau tai tikrai nėra vyraujanti tendencija. Priežasčių nieko nedaryti ieškojimas kol kas yra daug populiaresnis nei galvojimas kaip padaryti, kad ir darbai būtų padaryti, ir gyventojams tai nekainuotų, ir teismo sankcijos būtų realizuotos.

Antra, policija turi iš naujo įsivertinti savo vaidmenį viešųjų darbų atlikime – nusiimti nereikalingas savo pareigas, tačiau padėti savivaldybėms, kai tikrai to reikia.

Trečia, visi turime galvoti, kaip tinkamiau išnaudoti viešųjų darbų galimybes. Mano manymu bent jau kitoje – mano kuruojamoje įkalinimo sistemoje – yra daug neišnaudotų galimybių sudaryti sąlygas nuteistiesiems dirbti vietos bendruomenės labui.

Tikrai nemanau, kad viešieji darbai yra panacėja, ar kad šiukšles iš pakelių ar upelių turėtų traukti būtinai tik viešuosius darbus atliekantys asmenys. Beje, viešieji darbai neturėtų būti ir suvokiami tik kaip šiukšlių rinkimas ar kiti paprasčiausi darbai.

Tačiau dar kartą noriu pabrėžti, kad tinkamai organizuoti viešieji darbai nušauna du zuikius: reali sankcija pažeidėjams minimaliomis visuomenės sąnaudomis ir realiai nuveikti visuomenei reikalingi darbai.

Rodyk draugams