Gyvoji Lietuvos Konstitucija

2012 03 12 Remigijus Šimašius Teisinė politika

Delfi užsakymu atlikta apklausa parodė tai, kas apie Konstituciją (ir turbūt bendrai apie teisę) kirba žmonių galvose. Svarbiausia konstitucinė teisė žmonėms yra nuosavybės ir būsto neliečiamybė, ir kitos klasikinio liberalizmo ginamos laisvės. Mažiausiai svarbi – teisė burtis į profsąjungas ir streikuoti, o taip pat kiti išradimai, kuriais siekta modifikuoti liberalią visuomenės santvarką.

Manau, tai atspindi sveiką, principingą ir racionalų požiūrį. Tėvynė, laisvė, taika prasideda savo kieme. Jei nebus saugumo ir laisvės čia, neverta net kalbėti apie kitus dalykus. Būtent todėl nuosavybės neliečiamumas, sąžinės laisvė yra tai, kas svarbiausia.

Konstitucija yra puikus, net jei ne visada (tinkamai) panaudojamas įrankis teisingumui ir taikai įtvirtinti. Faktas, kad ne viskas Konstitucijoje, ne visos joje įtvirtintos žmogaus teisės, ne visa, ką apie Konstituciją pasako Konstitucinis teismas, yra prigimtinių teisių atspindys.

Savaime tai nėra nei gerai, nei blogai, tačiau mano supratimu būtent prigimtinės žmogaus teisės yra svarbiausios, o kitos, kad ir kur įtvirtintos, kad ir kaip gražiai skambančios teisės, jų negali iškreipti.
Žmonės gi pasakė, kad jiems pirmiausiai rūpi būtent prigimtinės laisvės: žmogaus nuosavybės, asmens, privataus gyvenimo neliečiamumas, sąžinės laisvė. Tuo tarpu tos konstitucinės teisės, kurios gal tik kartais pavadinamos prigimtinėmis, lieka antroje (paskutinėje) vietoje. Kaip prigimtinės teisės teorijos šalininkas džiaugiuosi tokiu žmonių matymu.

Žmonių nuomonė, beje, gal paskatins kiek dažniau prisiminti ir tinkamą prasmę suteikti kiek primirštam ir retai interpretuojamam Konstitucijos 18 straipsniui.

Nesakau, kad teisinius klausimus reikia spręsti apklausomis. Tačiau ne tik Konstitucinio teismo sprendimai yra gyvoji konstitucija. Gyvoji konstitucija yra tai, kokių vertybių laikosi žmonės. Kaip liberalas džiaugiuosi tokiomis žmonių vertybėmis.

Rodyk draugams