Metų ministravimo suvestinė

2009 12 08 Remigijus Šimašius Ekonominė politika, Teisinė politika

Turbūt kiekvieną save gerbiantį žmogų vis pakankina klausimas, ar teisingai pasielgiau vienu ar kitu metu, ar tinkama kryptimi einu, ar padariau tai, ką turėjau padaryti? Bent jau man šie klausimai juo aštriau kyla užimant ministro pareigas. Juo labiau artėjant metams, kai užimu šias pareigas.

Kas pasiekta

Susumuodamas savo sąžinės sąskaitą per praėjusius metus galiu pasakyti, kad pasiekiau toli gražu ne viską. Apie savo nesėkmes diskusijoje kartais parašydavau bloge, tačiau nemažai yra ir laimėjimų įvairiose srityse. Pradedant biudžeto planavimu, kurį siekiu padaryti skaidresniu, baigiant kuo įvairiausiais reguliavimais, kurių naštą visada stengiuosi palengvinti.

Džiaugiuosi, kad pavyko pasiekti, jog nebūtų didinamos socialinio draudimo įmokos – tai užtikrino ir paskutiniu momentu pakeista Nacionalinio susitarimo redakcija, ir argumentai prieš siūlytą įmokų didinimą.

Esu įsitikinęs, kad dešimtys sprendimų Vyriausybėje (nutarimų, įstatymų projektų) būtų atrodę kitaip, jei ne argumentai, kuriuos aš pats ar kolegos iš Liberalų sąjūdžio aktyviai išsakome.

Įgyvendinau iniciatyvų ir savo paties kuruojamose srityse.

Teisėkūra tapo gerokai atviresnė. Projektai, gimę ministerijose, tampa vieši nuo jų siuntimo bet kuriai kitai institucijai suderinti momento. Šie projektai kiekvienam piliečiui prieinami per vieningą bazę internete. Dalis teisės aktų vis dar praslysta Vyriausybėje ypatingos skubos tvarka, tačiau bendras teisėkūros atvirumo lygis, ko gero, jau keleriopai aukštesnis.

Išviešinus platesnę informaciją apie viešuosius pirkimus visuomenė jau gali daugiau palyginti kas, už ką ir kiek moka mokesčių mokėtojų pinigais. Tai, kad kokį kartą per mėnesį žurnalistai vis rašo apie tai istorijas ir daro palyginimus, manau, yra geriausias ginklas nepamatuotam išlaidavimui pažaboti.

Panaikinta visa eilė (kelios dešimtys) teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų vienur ar kitur reikalauti notariškai patvirtintų dokumentų.

Detalės, bet visgi kažkam svarbios – pakeitus atitinkamus ministro įsakymus leista sudaryti santuokas laisvesnėje aplinkoje, atstatyti istorijos vingiuose iškraipytas pavardes.

Ministerijoje, pavaldžiose institucijose, teismuose realizuota įvairių „saulėlydinių” sprendimų, kurie leidžia taupyti mokesčių mokėtojų litus ir geriau organizuoti darbą. Kai kam gal ir nesmagu, kad, tarkime, panaikinti Vartotojų teisių apsaugos tarnybos padaliniai. Tačiau aš įsitikinęs, kad bendras nemokamas telefono numeris vartotojų teisėms pasitarnauja labiau. O žmonių tarnyboje dirba 65 vietoje buvusio 100.

Ministerija, beje, irgi sukasi su 23 darbuotojais mažiau nei prieš metus. Sukasi ne visada lengvai, bet kaip ir kitur (pirmiausia teismuose), esu įsitikinęs, kad krūvį mažinti ir kokybę didinti reikia gerinant procesus, o ne priimant naujus žmones.

Pagal naują Kalėjimų plėtros strategiją numatoma didesnius tikslus pasiekti daugiau kaip dvigubai greičiau ir beveik dvigubai pigiau. Po reformos pagerėtų kalinių laikymo sąlygos, saugumas, sumažėtų jų išlaikymo išlaidos, būtų išvengta būsimų brangių ir neatsiperkančių investicijų.

Kas pakeliui

Nemažai sprendimų yra dar pakeliui ir bus realizuoti po galutinių patvirtinimų.

Priėmus Civilinio kodekso pataisas įmonės bus registruojamos ir išregistruojamos daug paprasčiau. Bet kokiu atveju artimiausiu metu įmones bus galima steigti internete pagal jau patvirtintas tipines įstatų formas, t.y., greičiau, paprasčiau, pigiau.

Priėmus kitas Civilinio kodekso pataisas supaprastės hipotekos registravimo tvarka.

Priėmus pateiktus naujus Civilinio proceso kodekso pakeitimus bylinėjimasis teisme bus daug greitesnis, teismo įsakymas bus išrašomas daug kartų greičiau, sumažės biurokratijos, teisėjams nebereikės atlikti “copy-paste” funkcijų tipinėse bylose ir galės rimtai nagrinėti sudėtingesnes bylas.

Priėmus Viešojo administravimo įstatymo pataisas verslą kontroliuojančios institucijos bus priverstos visais atvejais elgtis kaip auditoriai, o ne kaip egzekutoriai: padėti, konsultuoti (ir to, kaip pakonsultavo, pačios laikytis), pranešti politikams apie neįgyvendintinus, nelogiškus teisės aktus ir pan.

Seimui apsisprendus dėl pateiktų projektų, valstybės tarnautojai nebegalės lengvai išvengti atsakomybės už padarytus nusižengimus, iš jų bus leidžiama išieškoti visą padarytą žalos sumą, o ne tik nedidelę dalį, kaip yra iki šiol, kartu viešai bus skelbiami visi padaryti tarnautojų pažeidimai ir už juos skirtos baudos.

Nedrįstu vardinti mažesnių dar nebaigtų darbų ar įstatymų projektų, kurie dar nepasiekė Seimo (nors tarp jų nemažai esminių permainų). Tikiuosi, kad tais darbais galėsiu pasidžiaugti vėliau (daromų ir jau nuveiktų darbų suvestinė skelbiama ir Teisingumo ministerijos tinklapyje).

Po metų sau pasidariau porą svarbiausių išvadų ir ketinu į jas atsižvelgti ateityje: aktyviau ginti savo poziciją mokesčių ir kitais bendrais klausimais (ką ir pradėjau daryti), taip pat aktyviau ir tam tikra prasme „įkyriau” pristatinėti savo projektus. Tuomet viliuosi, kad mano ministravimo patirtis bus paženklinta tuo, kad ji leido palengvinti dalią padoriam, atsakingam, dirbančiam, kuriančiam Lietuvos žmogui.

Rodyk draugams