Apie 2010 metų biudžetą

2009 10 13 Remigijus Šimašius Ekonominė politika, Valdžios atvirumas

Vyriausybė dar šią savaitę Seimui turi pateikti 2010 metų biudžeto projektą. Pasidalinsiu komentarais, ką apie jį manau.

Visų pirma, nors tai toli gražu ir ne svarbiausias dalykas, reiktų pastebėti, kad pagal senas geras tradicijas biudžeto projektas yra vis dar gimimo stadijoje, ir Vyriausybėje jis bus priimamas prieš tai jo nepaskelbus ir visuomenei nepamačius. Eilinį kartą praleista proga gauti pastabų ir pasiūlymų iš visuomenės ir ekspertų.

Antra, biudžetas iš tiesų numato rimtą taupymą. Pirmą kartą po kelių taupymo ir išlaidų mažinimo užėjimų paliesta ir socialinių išmokų sistema. Kita vertus, neužmirškime, kad dirbančiuosius taupymas palietė jau anksčiau, o pensijos ir socialinės išmokos buvo tabu. Todėl iki šiol iš pašalpų kai kuriais atvejais šiandien galima gyventi geriau nei iš atlyginimo, socialinio draudimo išmokos nebeturi ryšio su įmokomis ir įplaukomis.

Trečia, taupymas biurokratijos srityje iš tiesų matomas ir radikalus. Pavyzdžiui, mano vadovaujamos Teisingumo ministerijos srityje (neskaitant tik kalėjimų) išlaidos kitais metais palyginus su 2006 (!) metais bus mažesnės keturiasdešimčia procentų. Ir tai dar neskaičiuojant planuojamo darbo užmokesčio fondo sumažinimo 10 procentų. Tik Kalėjimų departamentui karpymas kiek nuosaikesnis.

Ketvirta, Socialinio draudimo biudžetas numato 2 procentiniais punktais didinti socialinio draudimo įmokas. Neva nėra kitos išeities.

Tačiau noriu pažymėti, kad kita išeitis tikrai yra, o siūlomas įmokų didinimas kaip tik vargu ar laikytinas išeitimi.

Įmokų padidinimo nauda biudetui skaičiuojama pagal tai, kiek vienas įmokų procentas sudaro milijonų litų. Gauname, kad iš dviejų procentų biudžetas gaus 400 milijonų. Tačiau šiuo atveju neįvertinami lūkesčiai ir subjektyvus faktorius.

Pasiuntus į rinką žinią, kad didinamos socialinio draudimo įmokos daliai mokesčių mokėtojų neabejotinai kils mintis, kad „jeigu jūs taip, tai mes irgi taip “. Kitaip tariant šis įmokų padidinimas, deja, pasitarnaus tarsi akstinas ar netgi moralinis pateisinimas vokeliams plėstis (o jie jau ir taip plečiasi).

Suma sumarum biudžetas gaus papildomai 2 procentus, tačiau kiekvienas (ne iš dviejų, o iš visų trisdešimt penkerių) procentų bus mažesnės vertės. Pavydžiui, ne 200 milijonų, o 195. Tokiu atveju planuojamas tiesioginis padidinimo efektas biudžetui sumažėtų beveik per pusę. Įvertinkim netiesioginį – ir gali būti, kad priartėsime prie nulio.

Kalbant apie rezervus taupymui – jų dar tikrai yra. Kad ir tos pačios, kaip minėta, pirmą kartą mažinamos, tačiau pastaruosius keletą metų nuosekliai augintos socialinės išmokos (apie tai jau rašiau).

Tarkime, pensijos per kelis metus užaugo beveik 80 procentų. Kodėl konservatorių premjerui ir Socialinės apsaugos ministrui atrodo, kad pensijų nedirbantiems pensininkams negalima sumažinti daugiau nei penkiais? Suprantama, kad pensininkams nuo to tikrai bus gerokai sunkiau. Tačiau ar ne apie solidarumą ir vienodą diržų veržimąsi mes taip gražiai iš valdžios tribūnų kalbame?

Kita sritis, kurios taupymas nepalietė tiek, kiek kitų (jei iš viso palietė) – tai žemės ūkis. Jei nevertinsime planuojamo darbo užmokesčio fondo mažinimo (kuris šią sritį palies bene mažiausiai), tai kartu su ES parama (dėl pastarosios padidėjimo) finansavimas žemės ūkiui palyginus su pernai išaugs beveik 14 procentų. Nejaugi tai irgi atitinka solidarumo principą?..

Kalbant apie rezervus aš jau neminiu Vyriausybėje arba Seime vis užstringančių saulėlydžio iniciatyvų, kurių piniginį efektą sunku išmatuoti.

Visus šiuos papildomus taupymo žingsnius būtina atlikti ne tik tam, kad nereikėtų įvedinėti socialinio draudimo papildomų įmokų. Juk nepaisant visų karpymų valdžios sektoriaus deficitas planuojamas virš 9 procentų…

O kokios gi pajamų didinimo galimybės, apie ką vis kalba kairioji opozicija? Esu įsitikinęs, kad biudžetas visų pirma turi bent jau šių galimybių nepakirsti (o tai su socialinio draudimo įmokų didinimu, deja, būtų daroma).

Kitos galimybės be abejo turi būti išnaudotos. Tai ir geresnių sąlygų ūkinei veiklai sudarymas (tik kur tas darbo santykių liberalizavimas?…), tai ir geresnės sąlygos investicijoms pritraukti (tik vėlgi – žemės rinkos ir statybų liberalizavimas kol kas tik planuose).

Sutikčiau, kad prie ekonomikos skatinimo gali prisidėti ir viešos – privačios partnerystės produktai, kuriuos šiandien realizuoti yra puikiausias metas. Darau ir darysiu viską, kad bent jau kalėjimų pertvarkos srityje tai ir būtų padaryta. Tačiau neramu, kad viešos – privačios partnerystės projektai netaptų tiesiog pinigų leidimo mašina, kuri skatina kažką, bet labiausiai – išlaidavimą.

Ir pabaigai apie sisteminę biudžeto reformą. Kitų metų biudžeto projektas, deja, senoviškas. Tačiau džiaugiuosi, kad į rezultatus orientuoto biudžeto siekis bent jau atsirado kaip pirmas prioritetas kitų metų strateginių tikslų sąraše.

Galiausiai, konkretus šios reformos pagrindas galės būti ir tai, kad kabinetas iš esmės vakar pritarė mano pasiūlytiems reformos principams. Konkretūs projektai bus rengiami, dėl detalių ir atskirų nuostatų dar diskutuojama, tačiau užfiksuota, kad teisės aktai turės būti parengti iki kitų metų vasario.

Rodyk draugams