Biurokratinis šerkšnas ant Lietuvos namų

2012 02 07 Remigijus Šimašius Ekonominė politika, Teisinė politika

Sugalvojo kartą Europos Sąjunga, kad su klimato kaita reikia kovoti visais įmanomais būdais. Ir nustatė, kad reikia visus namus bei patalpas sertifikuoti pagal energetinį efektyvumą. (Tema tikrai aktuali, ypač kai lauke minus 20 ir langai daug kur iš vidaus apšerkšniję.)

Kad sunkiau būtų šio sertifikavimo išvengti, ES dar nusprendė nustatyti, kad parduodant butus reikia patikrinti ar yra toks sertifikatas, o skelbimuose dėl buto pardavimo reikia nurodyti sertifikato numerį bei energetinio efektyvumo klasę.

Nesiginčysiu apie klimato kaitą, tačiau žinau šį tą apie betikslę biurokratiją. Jei seno buto pirkėjas nori sužinoti kiek energetiškai efektyvus jo perkamas turtas, jis patikrina šildymo sąskaitas. Sertifikatas reikštų šimtuką-kitą į sertifikuojančio kišenę. Bet jei tai būtų reikalinga pirkėjams, šis produktas būtų atsiradęs ir be tokių pareigų primetimo direktyvomis ir įstatymais.

Vyriausybė pritarė Statybos įstatymo projektui, kuris įgyvendina šią direktyvą, Panašu, kad šį kartą tai bus padaryta ne taip, kaip patogiau už perkėlimą atsakingiems biurokratams (pavardžių neminėsiu), o taip, kad sertifikatai netaptų galvos skausmu tiems, kurių labui neva yra sukurti, t. y., pirkėjams ir pardavėjams (bent jau kai kalba eina apie nekomercinį senų butų pardavimą).

Pirma, pritarta siūlymui, kad senesni namai (kurie ir taip visiems aišku, kad yra mažiausios energijos efektyvumo klasės), sertifikuojami tiesiog viešai paskelbiant šį jų neefektyvumą. Žmogus, parduodantis tokį butą, galės jį sertifikuoti, jei manys, kad energetinis naudingumas pagerintas, tačiau jei nenorės, to atskirai daryti neprivalės.

Antra, nutarta įstatymo projekte nustatyti, kad viešai skelbiant apie buto pardavimą, informacija apie sertifikatus turės būti nurodyti ne visada, o tik Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka. Ir tarp tokių atvejų nebus reikalavimų sertifikatą nurodyti skelbime apie asmeninio buto pardavimą kokiame „Alio reklamos” ar panašiame leidinyje.

Džiaugiuosi, nes ir ES direktyva įgyvendinta, ir nuo jos didžiojo biurokratinio speigo apsisaugota. Jei ES manys kitaip – tegul bylinėjasi.

Belieka padėkoti Aplinkos ministrui, kuris atsižvelgė į mano išsakytus siūlymus dėl tvarkos supaprastinimo. (Reikia pasakyti, kad Aplinkos ministerijos tarnautojai, kurie leido, kad keistos nuostatos atsirastų direktyvoje, buvo pasiruošę tas nuostatas tiesiog „kirpti” ir „įklijuoti” į Lietuvos teisę).

Taip pat dar reikia palinkėti, kad rengiant tas būsimas Vyriausybės tvarkas netyčia jos vėl netaptų biurokratizmo artefaktais, o atspindėtų realias problemas ir neužkrautų mūsų dar vienu biurokratinio šerkšno sluoksneliu.

Rodyk draugams