2010 metų biudžetas: žmogiškai ar senoviškai?

2009 08 31 Remigijus Šimašius Ekonominė politika

Šį kartą pasidalinsiu informacija apie tai, kaip iš inercijos kol kas juda reikalai su kitų metų biudžeto projektu, ir mintimis, kaip reikėtų (ir kaip siūlysiu) pradėti nuo galvos stotis ant kojų.

Esant sunkiai valstybės ekonominiai padėčiai biudžeto karpymai tapo įprasta kiekvieno sezono naujiena. Kas dar negirdėjo – informuoju, kad karpymai nusimato ir 2010 metais.

Tačiau karpymas šis – savotiškas. Kažkodėl sugalvota (bent jau kol kas) daugiau nemažinti darbo užmokesčio fondo, išskyrus kiek jis sumažėja dėl sumažintų bazinių dydžių. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojų skaičiaus mažėjimas iš esmės neplanuojamas…

Sumažinamos visos „kitos” išlaidos, ir daugmaž pagal liniuotę – visiems 55 procentais. Tai reiškia, kad už elektrą pinigų daug kam pritruks.

Tačiau dar blogiau – tai reiškia, jog stabdomi progresyvūs mokesčių mokėtojų dalią lengvinantys sprendimai. Pavyzdžiui, jei kokia valdiška įstaiga įdarbina valytojus – asignavimai nemažinami. Jei ši įstaiga valymo paslaugas pigiau perka – asignavimai braukiami daugiau kaip dvigubai.

Jei šiemet nesumažinai darbuotojų – tai ir gerai. Jei sumažinai – tai ir pinigų bus atitinkamai mažiau. Būtų lyg ir nieko, tačiau signalas aiškus – geriau nieko nedaryti (leisti pinigus riebiai ir netikslingai).

Taigi, mano siūlymai, kuriuos esu nusiteikęs rimtai atstovauti Vyriausybėje:

1. Išlaidas mažinti galima netgi daugiau nei numatyta. (Beje, tam neretai reikia kai kurių sisteminių pakeitimų. Pavyzdžiui, Civilinio proceso kodekso, Teismų įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso.. Dalies šių pakeitimų projektus jau turiu).

2. Asignavimų valdytojus informuoti ne tik apie trumpalaikius biudžeto (mažinimo) kontrolinius dydžius, bet informuoti ir apie tolimesnę perspektyvą. Tai leistų geriau pasiruošti sunkiam ekonominiam laikotarpiui.

3. Nustatyti motyvaciją kiekvienam asignavimų valdytojui mažinti savo biudžetą ir valstybės tarnautojų.

Pavyzdžiui skaičiuojant 2010 metų biudžeto išlaidas darbo užmokesčiui neimti kaip pagrindo 2009 metais dirbančių darbuotojų skaičius, nes tokiu atveju bus parodoma, kad nei vienam asignavimų valdytojui neapsimoka mažinti darbuotojų skaičių. Jei finansų ministerija neturi galimybės nagrinėti kiekvieną atvejį atskirai, siūlau nustatyti visiems vienodą darbo užmokesčio fondo mažinimą palyginus su 2008 metais ir konsultacijose su asignavimų valdytojais išsisaiškinti problemas, kurios jiems iškiltų siekiant šių tikslų. Po konsultacijų priimti sprendimą palikti nustatytą darbo užmokesčio fondo mažinimą, mažinti jį labiau ar mažiau, taip pat, reikalui esant, apsispręsti dėl darbo užmokesčio fondo mažinimo 2011 metų biudžete.

Kitas pavyzdys kaip didinti motyvaciją – nustatyti, kad 50 procentų darbo užmokesčio fondo, sutaupyto dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo (palyginus su nustatyta baze, tarkime, 2009 metais) būtų galima panaudoti liekančių darbuotojų premijavimui, o 30 procentų šios sumos – darbuotojų premijavimui kitais (2011) biudžetiniais metais.

4. Nustatyti galimybę panaudoti darbo užmokesčio fondą kitoms reikmėms finansuoti. Tai leistų geriau pasiekti strateginius tikslus pasitelkiant išorės pajėgas bei leistų išvengti sutrikimų mokėjimuose.

5. Nustatyti sistemą, pagal kurią biudžetiniais metais nepanaudotos lėšos (jei tai vyko dėl objektyvių priežasčių) galėtų būti perkeliamos kitiems biudžetiniams metams tų pačių strateginių tikslų vykdymui. Tokiam perkėlimui būtina nustatyti principus, kriterijus ir sprendimų priėmimo mechanizmą.

6. Aiškiai deklaruoti ir realizuoti nuostatą, kad ministerijoms pateikti kontroliniai asignavimų dydžiai biudžete galės būti didesni tik dviem atvejais: pirma, kai papildomas finansavimas reikalingas įgyvendinti reformoms, kurios užtikrintų mažesnį finansavimą 2011 ir vėlesniais metais, antra, jei visiškai neįmanoma pasiekti 2010 metais numatyto taupymo.

Rodyk draugams