Imti kyšius yra nenormalu
Suprantu, kad Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio nuskambėjusi frazė, kad normalu yra tai, jog policininkai ima kyšius, yra ištraukta iš konteksto. Tačiau net ir ištraukta iš konteksto ši frazė nėra normali.
Gerbiamas kolega, imti kyšius yra ne tik nenormalu. Tai yra neetiška ir baudžiama kriminalinėmis bausmėmis. Tikiuosi, kad tokie pareiškimai neprives iki siūlymų koreguoti Baudžiamąjį kodeksą nustatant, kad jei uždirbi mažai, o pagunda didelė, kyšininkavimas nebaudžiamas.
O tuokart galima paminėti ir kitą su kyšininkavimu susijusią problemą, kurią kelia Seimo narys – mažus atlyginimus.
Taip, dalies policininkų atlyginimai yra nedideli. Tačiau tai nei kiek nepateisina kyšininkavimo dėl daugybės priežasčių, iš kurių įvardinsiu bent kelias.
Pirma, gėrio ir blogio sąvokos gali egzistuoti tik tiek, kiek jos išlaiko universalumo testą. Marksistinis polilogistinis požiūris (mažai uždirbu viena moralė, daug – kita) yra ne tai, kas gali apskritai išlaikyti visuomenę darnoje.
Antra, tiesa ta, kad dalis žmonių iš tiesų nesirenka policininko karjeros būtent dėl to, kad ten atlyginimai yra ne patys didžiausi. Turiu nemažai tokių kurso draugų ir kitų kolegų iš teisės srities. Nevertinu tai gerai ar blogai, nes kiekvienam – savo pasirinkimas (pats savo karjerą visada rinkausi pirmiausiai ne pagal atlyginimo perspektyvas). Tačiau tie, kurie vis tik pasirinko būti policininku už mažą atlyginimą ir imti kyšius yra neverti policininko vardo ir darbo. Tikiu, kad tokių policijos sistemoje mažuma.
Trečia, deja, realybė yra tokia, kad vis tik pasitaiko policininkų, kurie padaro taip, kad žmogui neduoti kyšio yra sudėtinga, nes šalia paskiriamų administracinių sankcijų yra specialiai sukuriama papildomų keblumų. Maždaug, „o kur dirbate?”, arba netgi „ach skubate, tai apžiūrėkime iš lėto nuodugniai ar jūsų vaistinėlė tinkamai sukomplektuota”.
Ketvirta, kalbant apie tai kodėl saugumas mokesčių mokėtojams kainuoja daug, o policininkai uždirba mažai, negaliu nepastebėti esminių dalykų.
Pavyzdžiui, Lietuvoje (policijoje ir kitose statutinėse tarnybose) netgi teisininkai, buhalteriai, psichologai ar viešųjų ryšių specialistai vis dar dažniausiai yra statutiniai pareigūnai. Būkime atviri – jiems antpečiai dirbti ne padeda, o trukdo. Tačiau jie į pensiją išeina kur kas anksčiau nei kiti darbuotojai, o išėjus į pensiją (dažnai dėl įtartinai netikėtų ligų) jiems pensiją moka ta pati policija.
Ir štai čia bent jau man akis bado gerbiamo Seimo nario nenuoseklumas. Būtent jis yra autorius alternatyvaus Probacijos įstatymo projekto, kurio esmė yra neleisti įteisinti galimybės pigiau ir patogiau kontroliuoti kaip į laisvę išėję nuteistieji laikosi jiems paskirtų apribojimų (pvz., namų arešto, draudimo artintis prie kitų asmenų ir pan.) bei neleisti išstatutinti pataisos inspektorių (kodėl tai reikia daryti esu ne kartą rašęs).
Kitaip tariant, būtent šis Seimo narys siūlo neleisti efektyviau vykdyti veiklos taip, kad tikslai būtų pasiekti geriau, pareigūnai galėtų dirbti lengviau (galbūt netgi ateityje daugiau uždirbti), o mokesčių mokėtojams tai kainuotų mažiau.
Pabaigai noriu pasakyti, kad nesąžininga būtų teigti, kad visi policininkai (ar net dauguma) ima kyšius. Toks įspūdis susidaro galbūt tik dėl to, kad policininkų daug ir jie arti žmogaus.
Vertindamas kaip skirtingose institucijose kovojama su kyšininkavimu, matau, kad policijoje imamasi ir radikalių priemonių išgaudant savus kyšininkus, ir diegiamos modernios prieš kyšininkavimą nukreiptos techninės priemonės, ir apskritai problema suvokiama bei sprendžiama, o ne laikomasi stručio politikos, kas, deja, kai kur kitur yra įprasta.
Tačiau esminė žinia, kurią noriu dar kartą pabrėžti – imti kyšius nėra normalu.
Autorius: Remigijus Šimašius
Kai sirgti apsimoka Atsakomybė ar draudimai? Bažnyčia ar valstybė?
Comments are currently closed.