Teisingumo fronte kai kas naujo

2010 12 07 Remigijus Šimašius Ekonominė politika, Teisinė politika

Dar atrodo taip neseniai rašiau ką nuveikiau per pirmuosius savo buvimo teisingumo ministro metus. O dabar ir antrieji prabėgo, o tai jau ir pusė kadencijos.

Vėl jūsų dėmesiui noriu pateikti savo matymą apie pastangų ir rezultatų balansą per šiuos du metus. Apžvelgsiu, kas padaryta, o jei nepadaryta – kodėl.

Teisėkūra

Jau pernai gyriausi, kad teisėkūroje yra įvykęs esminis viešumo lūžis. Viską, ką viena vyriausybinė institucija siunčia kitai institucijai „derinti”, automatiškai tampa vieša. Netgi pats siuntimas vyksta nebe paštu (tiesa, yra dar užsilikusių išimčių), bet elektroniniu būdu, įkeliant dokumentus į viešą internetinę sistemą. Tai leidžia visuomenei greičiau pamatyti kas vyksta ir, reikalui esant, sureaguoti.

Žinau, kad tam, jog galėčiau ramiai sakyti, kad šioje srityje pasiekiau tai, ką buvau išsikėlęs, trūksta dviejų dalykų. Pirma, tai Teisėkūros pagrindų įstatymo. Viliuosi, kad Seimas (jame esantys politikai ir valstybės tarnautojai) ras jėgų priimti naujus aukštesnius standartus. Kartais reiks ir susimažinti. Turiu galvoje mano siūlymą panaikinti Seimo „dukterinę” valstybės įmonę „Valstybės žinios” ir į naują – pigesnį ir patogesnį lygmenį pakelti teisės aktų skelbimą.

Antra, ko trūksta, tai realiai naujos kultūros teisėkūroje. Pripažinsiu, kad ne visada turiu vienodą požiūrį netgi su savo kolegomis Vyriausybėje, nekalbant apie Seimą, kaip ir kokie turi gimti teisės aktai. Deja, kol politikams atrodys, kad galima priiminėti ir rimtai svarstyti kartais neadekvačius įstatymus, arba įstatymus kurti bet kaip, tol situacija nepasikeis. Tam tikrų priemonių ir galių padėtį gerinti Vyriausybėje turiu ir jomis naudojuosi. Belieka tikėtis, kad kur šuoliukais, o kur bent lašas po lašo situacija gerės.

Teisinės institucijos

Pradėsiu nuo tų institucijų, kurios tiesiogiai yra mano veiklos sferoje. Džiaugiuosi, kad juridinių asmenų registras plėtojamas taip, kad jau dabar galima įsteigti paprasčiausias įmonių rūšis internetu pigiau, paprasčiau. Paprasčiau įmones galima ir uždaryti.

Dar daugiau pokyčių laukia kitais metais – ne tik internetu bus galima steigti nevyriausybines organizacijas, bet ir įmonėms elektroniniu būdu, be vizitų į registro įstaigą, tvarkyti daugelį einamųjų reikalų, įskaitant organizuoti valdymo organų posėdžius, kurių sprendimai automatiškai internetu patektų į registrą.

Apie daugybės notarinių išrašų ir nuorašų atsisakymą jau rašiau ir anksčiau. Notaro nebereikia internetu steigiant juridinius asmenis.

Gaila, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nespėdamas su kitais darbais, pakeliui dar rado laiko ir užkirsti man kelią vykdyti notarinių paslaugų kainodaros reformą, beje, žadėtą Vyriausybės programoje.

Antstolių srityje problemų tikrai netrūksta. Tačiau džiaugiuosi, kad jau pradėti diegti arba baigiami parengti sprendimai, kurie išspręstų bene pagrindinę problemą – santykinai didelius mažų skolų išieškojimo kaštus. Kita vertus, tikrai nebūsiu tarp tų, kuris teigs, kad mažos skolos turi būti užmirštos, o antstolis turi būti švelnus skolininkui, o ne ištikimas kreditoriui ir savo funkcijai.

Teismai, prokuratūra – atskira tema. Deja, nei vienoje iš šių sričių nesu tas, kuris pagal mūsų Konstituciją ar įstatymus gali priimti organizacinius sprendimus. Džiaugiuosi ypatingai reikliu ir principingu Prezidentės požiūriu į teisėjų atranką ir karjerą. Tikiuosi, kad ilgainiui (o gal ir gana greitai) tai pakeis (tiksliau, jau keičia) vis dar vyraujančią šiose srityse kultūrą, kuri pasireiškia gana cinišku požiūriu, kad „pas mus viskas gerai, tik jūs (visuomenė) nelabai suprantate”.

Deja, kol kas, ypač su teismais, ne viskas taip gerai. Daugybei dorai teisėjais dirbančių žmonių šešėlį meta korupciniai aspektai. O dažno nenoras efektyviau organizuoti darbą tiesiog paralyžiuoja visą sistemą ir bandymus tą sistemą keisti.

Įstatymai, iš esmės modernizuosiantys teisminius procesus (o tai reiškia trumpesnes eiles, geresnę kokybę, geresnę išorinę kontrolę), Seime guli jau daugiau kaip metai. Tikiuosi, kad bent valdančioji koalicija susikonsoliduos priimti šiuos jau perbrendusius sprendimus (kaip ir sprendimus teisėkūroje ar bausmių sistemoje). Po intensyvaus poros metų įtikinėjimo, kad teisinei sistemai trūksta ne kiek pinigų ir žmonių, kiek naujų darbo metodų, matau, kad teisėjai permainoms yra pasiruošę.

Teisinėje sistemoje pavyko pasiekti ir esminių teigiamų pokyčių. Tikras lūžis yra nuo sausio 1-osios pradėsiantis veikti administracinio įsakymo institutas. Jis leis nepiktybiniams, nusižengimo neginčijantiems pažeidėjams sumokėti mažesnę baudą. Visoms institucijoms, pradedant policija ir baigiant teismais, ši naujovė padės atsisakyti beviltiško biurokratinio darbo. Tada jos atitinkamai galės labiau koncentruotis ten, kur yra didžiosios problemos.

Verslo kontrolė

Galiu pasidžiaugti, kad dalinai jau įsigaliojo, o pilna apimtimi nuo sausio 1-osios dienos įsigalios mano parengtas Viešojo administravimo įstatymas, numatantis visiškai kitokio tipo verslo priežiūrą.

Žinau, kad jo veikimas kol kas nėra labai akivaizdus, tačiau kartu žinau, kad lūžis jau yra įvykęs. Verslas jau šiandien turi įrankį gintis teismuose, todėl kviečiu visais atvejais, kai verslo priežiūra vyksta ne taip, kaip turėtų, nenuleisti rankų ir apginti savo teises – įrankių tikrai yra.

Įvertinti kiek pasiekta (kartu ir įvertinti atsakingus, jei kas nepasiekta) bus galima gavus metines institucijų ataskaitas. Tada, kai kiekvienos institucijos vadovas gaus ne tik aiškų ne politinį signalą, bet ir pajus, kad nuo to, kaip jis tinkamai taiko naujus standartus, priklausys jo asmeninė karjera, tada ir įvyks daugiausiai verslui juntamų pokyčių. Taip pat yra daugybė kitų dalykų, kuriuos darau ar dar reikės padaryti šioje reguliavimo ir verslo priežiūros naštos mažinimo srityje. Plačiau apie tai – kitą kartą.

Bausmių sistema

Turiu pripažinti, kad Vyriausybės noras mažinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skaičių dėl daugybės objektyvių ir subjektyvių aplinkybių ne tik nerealizuotas, bet pasireiškia priešingomis – kalinių gausėjimo tendencijomis.

Situacija tikrai nepasikeis tol, kol nebus duota žalia šviesa probacijos reformai (vėlgi, projektai jau pusmetį guli Seime, tačiau jų realus svarstymas tik ką prasidėjo ir yra neatsakingai įklampinamas). Neslėpsiu – koktu matyti, kaip daugybė dorais besidedančių žmonių savo energiją skiria ne savo darbui gerinti, o savo nepagrįstoms privilegijoms saugoti (mat mano siūloma reforma be kita ko numato pustrečio šimto žmonių išstatutinimą, vadovų skaičiaus mažinimą).

Kitas svarbus veiksnys – Seimas pagaliau turi sustoti sukęs laisvės atėmimo bausmių didinimo karuselę. Juk visuomenė saugi ne tada, kai visi baudžiami ir sodinami už grotų, o tada, kai visuomenėje mažai nusikalstama, o nusikaltus – nebegilinami nusikalstamumo įgūdžiai, o atvirkščiai – grįžtama prie teisėto gyvenimo būdo.

Kartais esu klausiamas – ar daug kas nustebino pradėjus eiti dabartines pareigas. Prisipažinsiu, kalėjimų sistema buvo man tolimiausia iš visų mano atsakomybės sričių. Būtent ji labiausiai nustebino. Kai kuriais atvejais pozityviai, tačiau dažniausiai – labai negatyviai. Tie, kas atidžiau seka mano veiksmus šioje srityje turėtų pastebėti personalinių ir organizacinių pokyčių. Jų, galiu anonsuoti, bus ir daugiau.

Kova su korupcija

Viena vertus, tarsi galime ir šiek tiek pasidžiaugti – juk korupcijos suvokimo indeksas jau antri metai iš eilės pagerėjo, gerėja ir kiti Lietuvos tarptautiniai įvertinimai korupcijos srityje. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad to priežastys didžia dalimi susijusios su žingsniais, padarytais šios Vyriausybės. Tai viešumas viešuosiuose pirkimuose, teisėkūroje, valstybės tarnyboje, visa eilė žingsnių atsakomybės neišvengiamumo link.

Tačiau ne kartą esu pabrėžęs, kad vienintelė sėkminga kovos su korupcija strategija yra ne kovoti prieš korupciją, o kovoti už tokią teisinę aplinką, kai korupcijai tiesiog nėra prielaidų. Šia prasme daugelis dalykų, apie kuriuos rašiau (verslo priežiūros, teisėkūros reforma ir kt.), o taip pat tokie dalykai kaip nuo šių metų pradėję veikti garso įrašai visuose teismuose, yra svarbiau nei žiniasklaidoje dažnai linksniuojamas, pvz., išplėstinis turto konfiskavimas ar kiti su bausmėmis susiję dalykai.

Žiūrint į priekį, tikiuosi tolimesnio situacijos pagerėjimo, ypač verslo kontrolės ir teismų srityje, tačiau esu įsitikinęs, kad reikia ir rimtesnių lūžių skaidrumo ir efektyvumo link sveikatos bei teritorijų planavimo srityje.

Pabaigai

Apibendrinimui noriu pasakyti, kad gerų pokyčių yra visose strateginės srityse. Toli gražu ne visus juos suminėjau (detalesnę ataskaitą galima rasti čia). Net jei daugelis iš jų ir nėra pirmuosiuose laikraščių puslapiuose, tai duoda ir duos gerus rezultatus žmonėms.

Man asmeniškai kitų metų nemaži iššūkiai susiję ir su tuo, kaip kai kuriuos pokyčius (pirmiausiai verslo priežiūros reforma) privesti iki galutinio realizavimo.

Kita vertus dar didesnė dalis sprendimų (geresnės procedūros teismuose, teisėkūros reforma, probacijos reforma) laukia palaiminimo Seime.

Rodyk draugams