Ukmergės šiluma
Vakar teko dalyvauti ekstremalių situacijų komitete, o vėliau ir komentuoti situaciją apie Ukmergės savivaldybės ir jos šilumos ūkį pagal sutartį valdančios privačios bendrovės „Miesto energija” konfliktą.
Keletas pastebėjimų šia tema.
Keista, kad savivaldybė, kuri dar pavasarį džiaugėsi patvirtintomis šilumos kainomis, vėliau dideles kainas naudoja kaip pretekstą veiksmams, sukeliantiems ekstremalią situaciją.
Keista, kodėl jei kainos yra per didelės, savivaldybė neina teisiniu keliu ir neprašo, kad Kainų ir energetikos komisija kainas nagrinėtų iš naujo, įvertintų investicijų, sąnaudų, o tuo pačiu ir kainų pagrįstumą. Tai šiandien prašo padaryti tik Vyriausybės ekstremalių situacijų komitetas.
Jei savivaldybei iš tiesų rūpėtų mažesnės sąskaitos už šildymą, ji ne tik būtų kreipusis dėl kainų pagrįstumo. Vargu ar ji tikrai būtų pirmoji Lietuvoje pradėjusi šildymo sezoną (nesilaikant nustatytų kriterijų kada jis pradedamas).
Skamba kaip siužetas iš nevykusio vesterno, tačiau tai kol kas realybė: savivaldybė skelbia ekstremalią situaciją, kurią ji pati sukėlė (turiu mintyje daugybės teisinių ir neteisinių veiksmų grandinę, įskaitant akivaizdų teismų sprendimų ignoravimą), o vėliau šią situaciją panaudoja kaip galimybę savo veiksmams, sukėlusiems ekstremalią situaciją, įtvirtinti – t.y., užvaldyti svetimą turtą. O čia dar mero komentaras, kad iki šiol jis elgėsi „per daug” teisėtai…
Beje, ilgą laiką principingai besielgusi Valstybinė kainų ir energetikos komisija stabdo licenciją įmonei nesilaikydama įstatymo procedūros (be įspėjimo termino).
Ko gero šiam Komisijos sprendimui „padėjo” ir „Miesto energijos” veiksmai, kuriems taip pat pritrūko adekvatumo – bandymas jėga susigrąžinti turtą atrodė apgailėtinai. Jei Kainų ir energetikos komisija būtų įspėjusi įmonę, kad stabdys licenciją, jei ji realiai nevaldys turto, šis nevykęs bandymas atsiimti turtą ir teisėtai tiekti šilumą greičiausiai būtų sulaukęs tęsinio.
Nežinau, ką galvoja savivaldybės meras, bet Vyriausybės žinia yra aiški. Ekstremalią situaciją sukėlė savivaldybė, ji turi galimybę padėtį normalizuoti. Savivalda yra savarankiška, ji savarankiškai bei atsakingai ir turi elgtis. Savivalda neturi tapti savivale nei gyventojų, nei verslo, nei teisinės valstybės apskritai atžvilgiu.
Jei paaiškės, kad savivaldybės elgesys, visgi, nebuvo atsakingas ir teks kalbėti apie dabar mero nepastebimų didelių nuostolių kompensavimą įmonei ar tiesiog didesnes išlaidas (nes, pavyzdžiui, kol kas šildymui buvo deginamas brangesnis rezervinis mazutas), Vyriausybė ieškos visų būdų, kad tai negultų ant kitų savivaldybių gyventojų pečių, o atsakingi asmenys atsakytų pagal įstatymą.
Ir pabaigai dar kartą – jei savivaldybė mano, kad patvirtintos kainos yra neadekvačios – tikrai linkiu geriausios sėkmės ir stiprybės kovojant, kad jos būtų sumažintos.
Vyriausybės vardu noriu pasakyti, kad Vyriausybė seks situaciją, kad ukmergiškiai, kiek dar įmanoma šiandien, nepermokėtų už šildymą, o jei kils grėsmė šilumos tiekimui – skelbs ekstremalią energetinę padėtį ir užtikrins šilumos tiekimą.
Autorius: Remigijus Šimašius
Verslo kontrolės brūzgynus beretinant Kainų reguliavimas mažintų konkurenciją ir skriaustų vartotojus
Comments are currently closed.