Probacijos įstatymas – vardan saugesnės Lietuvos
Džiaugiuosi, kad šiandien Seimas ryžosi svarstyti įstatymo pakeitimus, susijusius su probacija. Noriu tikėtis, kad ne nekonstruktyvus verkšlenimas tų žmonių, kurių privilegijos yra naikinamos (apie tai dar pasidalinsiu savo įspūdžiais), o rūpestis saugesne Lietuva nusvers galutinius svarstymo rezultatus.
Noriu pasidalinti tomis mintimis, kurias akcentavau šiandien pateikdamas įstatymų projektus Seime (visas pristatymas ir klausimų – atsakymų įrašas yra Seimo tinklapyje. Kai kurie klausimai ir atsakymai labai svarbūs ir iliustratyvūs).
Pirmiausiai noriu priminti, kad saugūs būsime ne tada, kai visi nusikaltėliai bus pagaunami ir pasodinami į kalėjimą, o kai didžioji dalis jų po nuosprendžio nebeturės noro vėl nusikalsti.
Projekto paketas yra vienas iš Permainų koalicijos Vyriausybės darbų. Vyriausybės programoje aiškiai įtvirtinta, kad teisingumo srityje tai – vienas iš trijų prioritetų.
Žinau, kad tai ir didelės dalies kitų žmonių laukiami pokyčiai. Prisimenu diskusijas dėl amnestijos, kai daug kas, suprasdami, kad amnestijai nereikia pritarti mane tikino, kad lauks mano žadėtų sisteminių pokyčių. Prisimenu, kaip diskusijose dėl nuteistųjų naudojamų elektros prietaisų apmokestinimo daug kas, vėlgi, pasigedo šių pokyčių. Kaip tuomet ir minėjau, sisteminiai pokyčiai buvo sistemingai rengiami ir juos šiandien pristatau.
Lietuvos baudžiamoji politika yra išskirtinė – pirmaujame įkalintų asmenų skaičiumi Europoje, nėra išplėtota probacijos sistema. Kita vertus, Pataisos inspekcijose įvyko nemažai pokyčių: naujos programos, mokymai, kartų bei požiūrio kaita.
Projektu siūloma visas kompleksas pakeitimų, kurie sustiprintų probacijos sistemą, labiau orientuotų ją į europietiškus standartus, leistų efektyviau vykdyti nuteistųjų resocializaciją.
Visų pirma – apie institucines permainas, kurios, deja (o ne turiningieji pokyčiai), sulaukė daugiausiai diskusijų. Gal dėl to, kad daugeliui tų, kas beldėsi pas Seimo narius, rūpi ne tiek probacijos sistema, kiek asmeninės socialinės garantijos?..
Penkios teritorinės įstaigos jungiamos į vieną ir keičiamas jos pavaldumas. Tai leis pasiekti ekonomiją (per pusę sumažės administracijos darbuotojų ir atitinkamai padaugės probuotojų). Bus galima užtikrinti bendrą, neišskaidytą probacijos politiką (šiandien, deja, šioje srityje turime bėdų).
Bus užtikrintas didesnis dėmesys probacijai (daugelio šalių patirtis – probacija turi sustiprėti).
Taip pat siūlomas probuotojų išstatutinimas. Atlikus šiuos pokyčius probuotojo statusas atitiks probacijos tikslus ir vaidmenį – probacija galės būti efektyvesnė. Toks statusas atitiks Europos valstybių patirtį (visose ES šalyse probatoriai yra nestatutiniai, o kai kur netgi apskritai privatūs).
Išstatutinimas reiškia, kad probacijos darbuotojams nebebus taikoma privilegija anksčiau išeiti į pensiją, o tai leis visų pirma išsaugoti probuotojų sukauptą patirtį (manau, kad penkiasdešimtmetis probuotojas (kuris kaip tik tokio amžiaus šiandien išeina į pensiją) yra tikrai labiau patyręs ir dažniausiai geriau atlieka savo darbą už dvidešimt kelių metų probuotoją) bei kartu sutaupyti.
Išstatutinimas leis adekvačiau planuoti darbo krūvius, priimti pakaitinius darbuotojus (motinystės atveju išmokas mokės nebe pati įstaiga).
Projektas subalansuotas teisėtų lūkesčių prasme, nes už ištarnautą laiką probacijos įstaigų darbuotojams bus mokama atitinkama pensijos dalis. Taip pat numatoma, kad šie darbuotojai automatiškai bus perkelti į karjeros tarnautojo pareigybes, o tai leis jiems būti tikriems dėl ateities, kartu išvengiant išeitinių kompensacijų mokėjimo.
Kaip minėjau, dar svarbesni yra kiti turinio pakeitimai.
Siūloma įteisinti elektroninio monitoringo priemones (šiuo keliu suka visos mūsų šalies kaimynės ir plečia savo sistemas). Tai užtikrins geresnę resocializaciją nei nusiklatusius asmenis laikant tik už grotų. Tai bus ir pigiau. Numatoma įrangą nuomotis ir tai kainuotų keliolika litų dienai – apie tris kartus pigiau nei asmenų kalinimas laisvės atėmimo įstaigose. Siūlome papildomai įteisinti ir galimybę atskirais atvejais reikalauti, kad už įrangos taikymą sumokėtų pats asmuo.
Elektroninis monitoringas yra pakaitalas kitiems – brangesniems būdams, kurie naudojami tikrinti, kaip vydomi įpareigojimai (kalbama apie įpareigojimus, susijusius su judėjimo laisvės apribojimu).
Projektais taip pat siūloma įteisinti išankstinį pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą ir socialinių išvadų rengimą (Teismo prašymu). Tai palengins teismų darbą ir pagerins jų sprendimų adekvatumą, kuris šiandien, nesant kriterijų, neretai sukelia abejonių. Vertinant pagal aiškias metodikas, šis pokytis turės ir rimtą antikorupcinį aspektą. Nors tai ir papildoma našta probacijos tarnyboms, tačiau kartu ir papildomas palengvinimas.
Siūloma įteisinti platesnį įpareigojimų nuteistajam ratą. Tai leis adekvačiau įvertinti priemones, skirtas resocializacijai, aukos interesus.
Taip pat siūlomas aiškus savanorių, padedančių nuteistiesiems integruotis, statusas ir jų įtraukimo mechanizmas, labai pasiteisinęs kitose šalyse.
Siūloma įteisinti privalomų nurodymų nuteistiesiems dalyvauti korekcijos programose, kurių laikymasis ar nesilaikymas nusikaltusiam asmeniui sukelia tiesiogines pasekmes, skyrimo galimybę. Tuo pačiu įteisinama galimybė dirbti su neteistaisiais grupėmis, o ne tik individualiai, kaip yra šiuo metu. Galimybė skirti privalomus nurodymus probuotojams suteikia daugiau galių.
Noriu paminėti ir keletą procedūrinių aspektų, susijusių su projektų svarstymu.
Žinau, kad projektas sukėlė daug diskusijų, tačiau tikiuosi, kad mano argumentai yra įtikinantys. Buvo įvertinta užsienio šalių praktika, bendradarbiauta su Europos probacijos asociacija, kuri labai palankiai įvertino pokyčius. Aplankiau visas penkias probacijos įstaigas ir pabendravau su visais pataisos inspektoriais. Žinau jų rūpesčius. Mačiau didžiosios jų dalies akyse užsidegimą dirbti.
Kviečiu palaikyti pokyčius, vardan saugesnės Lietuvos.
Nors šiandien opozicijai grupiniai interesai atrodė svarbiau nei Lietuvos žmonių saugumo vardan vykdomi sisteminiai pokyčiai (tai aiškiai parodė vykusi diskusija ir balsavimas), džiaugiuosi, kad šis kvietimas buvo išgirstas.
Autorius: Remigijus Šimašius
Apie atsakomybę ir valios laisvę Apie politinę kultūrą teisėkūroje
Comments are currently closed.