Kilimėlis verslo pradžiai
Vakar devynios didžiausios verslą prižiūrinčios institucijos iškilmingai pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigoja naują verslą pradėjusius visaip gerbti, mylėti, konsultuoti, jam padėti, o bausti nebent kritiniu atveju.
Deklaracija numato gerus dalykus, tačiau neabejotinai sukels ir aibę klausimų. Kai kuriuos jų iš anksto norėčiau pakomentuoti.
Kaip galima nebausti, jei priežiūros institucija nustato pažeidimą? Vienas pažeidimas nėra lygus kitam pažeidimui. Prižiūrinčiųjų institucijų tikslas yra užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, o ne kuo daugiau nubausta dėl teisės aktų nesilaikymo. Jei teisės aktai nevykdomi dėl to, kad niekas nežino kaip juos vykdyti, reikia arba tikslinti aktus, kad jie būtų suprantami ir logiški, arba paaiškinti jų reikalavimus, jei jie neaiškūs, o ne mojuoti baudų vėzdu, kuris šiuo atveju nieko negali pakeisti.
Žinau, kad daugelyje prižiūrinčiųjų institucijų ilgą laiką buvo laikomasi priešingos nuostatos. Tai reiškia, kad būtina keisti standartus. Toks persiorientavimas įtvirtintas pernai priimtuose Viešojo administravimo įstatymo pakeitimuose.
Vyriausybės teisės aktai atitinkamai nustato, kad šių naujųjų standartų laikymąsi būtina įvertinti atliekant kasmetinį institucijų ir tarnautojų vertinimą – o nuo to priklauso tarnautojų karjera.
Galiausiai prižiūrinčioms institucijoms yra priminta, kad jei jos negali suspėti visur, tai jos turi daryti ne visus „po ranka pasitaikiusius” darbus iš eilės, o atsirinkti tai, kas svarbiausia, ir paaiškinta, kad toks požiūris visiškai atitinka teisės reikalavimus.
Kodėl kalbama tik apie pirmųjų metų verslą? Be abejo, aktualu ne tik pirmieji metai. Tačiau tik pradėjus naują verslą ar naują verslo veiklą ir taip yra daugiau sunkumų, painumų. Pirmoką po rugsėjo pirmosios turime pirmiausia už rankos palaikyti ir parodyti kas, kur ir kaip, o ne pastabas raityti. Pirmą kartą į krepšinio aikštelę įėjusį vaiką irgi turime pagloboti, o ne reikalauti iš jo rezultatų, kokių tikimės iš žvaigždės. Pirmieji žingsniai labai svarbūs, tad čia pagalbą labiausiai ir reikia koncentruoti.
Kaip reiks atskirti pirmųjų metų verslą? Tos institucijos, kurios planuoja darbus, turi informaciją apie naujai atsiradusius verslus. Turiu priminti, kad panašių standartų, kurie numatyti deklaracijoje, reikėtų laikytis ir vėliau.
Kaip realiai atrodys priežiūros institucijų veikla? Be abejo, yra įvairių dalykų, kurių nei deklaracijomis, nei teisės aktais nenustatysi. Tačiau deklaracijos, teisės aktai ir instrukcijos (visa tai iš esmės jau turime), kartu su sveiku protu, atsakymus rasti turėtų padėti.
Turbūt natūralu, kad prasminga, dalykiška, neįkyri pagalba reiškia, kad, tarkime, naujai atsidariusiai kepyklėlei turėtų paskambinti kas nors iš Maisto ir veterinarijos tarnybos, Priešgaisrinės inspekcijos ar kitos institucijos ir paklausti ar nereikia kokios pagalbos suprantant teisės aktus bei palikti konsultanto telefono numerį, kuriam visada galima skambinti. Tačiau keista būtų jei, tarkime, tą pačią kepyklėlę pirmuosius metus kas mėnesį su pagalbos siūlymu aplankytų Darbo inspekcija ar Aplinkos apsaugos agentūra. Net ir gavę skundą dėl šios kepyklėlės pastarieji inspektoriai neturėtų mesti svarbesnių darbų – svarbu įvertinti riziką, pasižymėti, ir tik kai visi kiti svarbūs darbai nudirbti, imtis mažiau pavojingų tikrinimų.
Pavyzdžiui, turbūt nebuvo būtina Darbo inspekcijai iškart skubėti į kunigų seminariją, jei kažkoks anonimas pasakė, kad įtaria ten nelegaliai dirbant sargą, o atvykus patirti šnipštą – rasti budėjimo poste seminaristą? Būtent tokią istoriją perskaičiau iš moksleivių įspūdžių po jų vizitų Vyriausybėje ir kitose institucijose.
Neslėpsiu, kad pats nerimauju būtent dėl gerų iniciatyvų realizavimo stadijos – kad priežiūros tarnybų vadovų deklaruotus pažangius veiklos standartus suvoktų ir tinkamai pritaikytų kiekvienas inspektorius.
Autorius: Remigijus Šimašius
Lukašenkizmas mūsų galvose Juridinių asmenų steigimas – pigiau, paprasčiau, greičiau
Comments are currently closed.