Užkalbėjimai ir nusiteikimai

2012 05 11 Remigijus Šimašius Asmeniškumai, Teisinė politika, Valdžios atvirumas

Šiandien Teisingumo ministerijoje vyko tikrai nebloga diskusija apie teisėkūros problemas, kurią inicijavo Lietuvos teisininkų draugija ir VU Teisės fakultetas su Teisingumo ministerijos palaikymu.

Pranešėjai puikūs, dauguma labai iškalbingi. Įdomu klausytis. Bet… Mano viltis, kad „problemos“ yra tik konferencijos pavadinime, o turinyje bus koncentruojamasi į jų sprendimus, taip ir liko mano viltimis (ne gerai, išbuvau kiek daugiau nei pusėje renginio).

Vėl ta pati mantra – blogai, blogai, blogai. Vėl mėgavimasis nesėkmėmis, nesąmonių rinkiniais. Vėl apibendrinimai, po kurių dingsta bet kokie pozityvūs ir sprendimų ieškantys aspektai.  Tai puikius pranešimus paverčia niekiniais, o nuostabų intelektą pasuka negatyvo linkme. Nes juk jei labai malonu problemų stadijoje, tai į sprendimų stadiją niekada ir nepereisime.

Štai čia ar nepapuolu į spąstus – juk pats sakau, kad kažkas blogai? Pavojus yra. Kad taip neatsitiktų, manau reikia kelių dalykų (šias taisykles iškart ir pritaikysiu):

1. Padėkoti žmonėms, kurie pamato blogybes, net jei tai persunkta negatyvu.

2. Paklausti šių žmonių ką jie siūlo konkrečiai man, kad aš galėčiau ką nors pakeisti (gal jų niekas niekada neklausia, dėl to jie tokie pikti)

3. Pasiteirauti, ar tiek daug blogybių matantis asmuo pats ką nors be kritikos gali ir ruošiasi daryti.

O svarbiausia – visada padėkoti ir pagerbti tuos, kurie kažką DARO, kad būtų geriau.

Asmeniškumai, kultūriniai pastebėjimai, politinės aktualijos, teisėkūra, Teisinė politika, Valdžios atvirumas

Interpeliacijos skaistyklą praėjus Darbas ir atlyginimas