Pasitikėjimas turi vaikščioti žaliais koridoriais
Kas yra žalias koridorius žinome iš oro uostų muitinių ir panašių vietų. Neturi ką deklaruoti – eini žaliu koridorium. Taupai laiką, kas šimtąjį kartą esi patikrinamas, ir žinai, kad jei apsirikai ir vežiesi ką nors apmuitinamo, tai pats kaltas, kad manei, jog viskas tvarkoje. Jei nesi tikras ar žaliasis koridorius tau – eini pas pareigūną, viską iškloji, ir esi tikras, kad jis tavęs nenubaus. Kitaip tariant, renkiesi pats – ar greitas procesas, ar atsakomybės nusikratymas.
Daugelyje kitų vietų, deja, žalių koridorių nėra. Tikrinama viskas, o žmogaus nelabai kas ir klausia, ar pas tave viskas gerai, nes „visi juk žino“, kad visada pasakys „taip“, net jei tai bus melas.
„Visi žino“, nes apklausos akivaizdžiai rodo, kad mes juk nepasitikime institucijomis, kaimynais, o galiausiai (nors apklausos to ir nerodo) – pačiais savimi. Tiesą sakant, turbūt šis nepasitikėjimas savimi yra didžioji viso nepasitikėjimo viskuo ir daugelio problemų pradžia. Ir atvirkščiai – tik nuo pasitikėjimo savimi galima pradėti statyti ką nors gero ir tvaraus.
Kiekvienas tėvas žino, kad norint, jog vaikas būtų atsakingas reikia juo pasitikėti. Pasitikėjimo pateisinimas arba nepateisinimas turi turėti savo pasekmes. Jeigu pasirodo, kad pasitikėta ne veltui, tai pasitikėjimo ir laisvės turi būti vis daugiau. Jei pasirodo, kad pasitikėjimas nepateisintas – pasitikėjimo ir laisvės turi būti vis mažiau.
Šis principas be galo paprastas, teisingas ir veiksmingas. Ir taikyti jį reikia kuo plačiau.
Pavyzdžiui, išduoti licenciją, leidimą, patvirtinimą ar panašų dalyką (jei jie tikrai reikalingi ir jų apskritai nereikia panaikinti) ne tada, kai sunešami visi popieriai ir jie nuodugniai patikrinami, o tada, kai žmogus deklaruoja, kad visus tvarkingus dokumentus turi. Ūkio ministerija jau rengia panašią iniciatyvą.
Arba ūkio subjektų priežiūros srityje leisti pasisakyti ar pas mane viskas atitinka teisės aktuose nustatytus ir priežiūros klausimyne įvardintus reikalavimus. Jei pasakai „taip“ – tikrinti net neinama (o paaiškėjus kad melavai – jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių).
Jei nepasakai „taip“ – ateinama tikrinti su tikslu padėti nustatyti galimas bėdas. Gal tada prieitume iki to, ko iš tikrųjų reikia siekti ūkio subjektų priežiūroje – kad inspektoriai vaikščiotų tik ten, kur yra didelė rizika, o pasimetę tarp reikalavimų turinio ūkio subjektai dažnai patys išsikviečia inspektorius, kurie visų pirma veikia kaip konsultantai.
Dar vienas pavyzdys apie pasitikėjimą – žmogus rašo elektroninį laišką į valdišką įstaigą. Jam neatsakoma, nes:
„LR viešojo administravimo įstatymas ir LR Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ nustato skundu, prašymų ir paklausimų pateikimo tvarką ir formą: paklausimas turi būti asmens pasirašytas (perduodant elektroniniu būdu – el. parašu), nurodytas asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta (jeigu kreipiasi fizinis asmuo) arba pavadinimas, kodas, buveinės adresas (jeigu kreipiasi juridinis asmuo) ir duomenys ryšiui palaikyti.“ (Citata yra iš man skirto laiško, kurį pasiteisindama parašė viena man pavaldi įstaiga)
Tačiau juk pacituoti teisės aktai nedraudžia su klientais kalbėtis telefonu… Tiesą, sakant, visur, kur prieina rankos šią biurokratinę nepasitikėjimo praktiką stengiuosi išgyvendinti ir liepiu atsakyti (greitai, mandagiai, tačiau trumpai ir be reikalo neeikvojant laiko) ir tais atvejais, kai žmogus elementariai parašo e-laišką. Deja, panašu, kad vis dar esame toje stadijoje, kai pasitikėti reikia leisti arba netgi liepti kadangi, tad ir atitinkamų teisės aktų pakeitimą artimiausiu metu inicijuosiu.
Reziumuojant – daug kas prasideda nuo pasitikėjimo, tad būtent pasitikėjimui, o ne neproduktyviam tarpusavio įtarumui reikia atverti vartelius į žalią koridorių.
P.S. Parašiau šį komentarą ir nuvažiavau į parduotuvę. Ten nusipirkau dešimt energiją taupančių lempučių, kurios nors ir su akcija, bet vis tiek nepigios. Kasoje kiekvieną dėžutę atidaro ir pažiūri – turbūt ar kartais kokia dar brangesnė neįkišta su tikslu pavogti. Žinau, kad iš prekybininkų daug ką pavagia lietuviai, kurie kaip išmoko prie sovietmečio, taip šio įpročio ir neatsikrato. Bet žalio koridoriaus, arba bent kokio pusiau žalio (na, penkias iš dešimties lempučių gal užtenka patikrinti) ir šioje parduotuvėje reikėtų.
Autorius: Remigijus Šimašius
Teismo sprendimo vykdymo diena Patyliukais, pro griuvėsius…
Comments are currently closed.
20 Responses to “Pasitikėjimas turi vaikščioti žaliais koridoriais”
Remigijus Šimašius
Follow Us!
Apie Ukio subjektu tikrinimą turiu atskirą nuomonę. Jeigu nores visada ras prie ko prisikabinti. Deklaruosi, jog viskas tvarkinga – meluosi. (pats to neitardamas)
Apie vieną jums pavaldžią valdišką istaigą, bandau ispeti, liudnai pagarsejęs Registru centras??
Idomiausia, šioje vietoje, jog net su visais biurokratiniais reikalavimais laiškas negarantuoja tinkamo atsakymo. Per metus teoriskai turi 12 bandymu, kadangi atsakyti leidžiama per menesi.
Žinau, kad jums kažkodėl nesaugu išsiviešinti, bet parašykit man elektronioniu paštu. Jei tai sisteminė RC problema, tai labai man (o gal ir sau, nežinau) padėsit. Ačiū.
Nepažadu, bet apsvarstysiu siulymą. Kaip minejote, mes juk nepasitikime institucijom ir vieni kitais.
Beje, 2-3 metai atgal pati TM atrašydama, taike metodą: citavo teises aktus, ir pabaigai 1-2 sakinius apie esmę. Tada turini spausdindavo, pasirašydavo, kopijuodavo PDF’u ir siusdavo. Tai trugdavo apie men. ir žiauriai prailgdavo laukti, ko pasekoje pamiršdavai ko klausei, arba klausimas tapdavo neaktualus.
Bet kaip jus pražiurejot RC problemas?
Visko tikrai negaliu sužiūrėti – kad ir ministro poste, bet žmogus gi.
O ar tai, ką Jūs turite galvoje pražiūrėjau – sužinosiu jei parašysit.
o kai kur tai tam, kad sumažinti darbo krūvį buvo sugalvota atsakinėti tik į tuos laiškus, kuriuose tik nurodyta įstaiga, vardas, pavardė, kontaktinė informacija, e-parašo nereikalavo. Bet irgi atsakymai man atrodo ir ėjo keletą savaičių, nes juos visus pasirašinėjo ir pan. Iš tiesų reikėtų to įstatymo pataisymo bent dėl el. parašo ir adreso, ir nurodyti kokius trumpesnius atsakymo terminus garantuojant kad tas atsakymas nebūtų tik įstatymo ištraukų pateikimas, bet ir paaiškinimas. Juk tikrai baisu, kai lauki mėnesį atsakymo į klausimą, bet gauni įstatymų ištraukas ir jokio konkretaus atsakymo į klausimą. Arba išvis negauni, nes nenurodei savo asmens duomenų siųsdamas laišką.
Beje i kuri paštą? (LLRI ar TM) 🙂
Gal tikrino ar lemputės nesudužusios 🙂
Ne į straipsnio tema, bet blogo paraštėj “mano reklama” reiktų rašyt “pajamų mokesčio” ne “kokesčio”.
Ačiū. Kadangi jau šaukštai po pietų, tai visai ištrinsiu.
Labai gaila, bet neveikia Jūsų minimas įstatymas, sprendimas nepaaiškinamas nei pagal įstatymą (LR VAĮ, 28 stp. 1d.), nei elektroniniu paštu. Teorija nuo praktikos stipriai skiriasi.
Ministre,
pamenate Jūsų prašiau, jog RC dokumentus pasirašytus el. parašu priimtų el. paštu, jeigu neina pateikti per jų sistemą. Kaip ar toks pasiūlymas priimtas ir įsigalioja. Nes dar nuo lapkričio bandau el. būdu įsteigti juridinį asmenį, truksta tik pasirašyti dokumentus. Pavadinimas buvo įregistruotas normaliai, o va kitus suformuotus dokumentus pasirašyti neduoda. dabar iš sportinio intereso bandau vis juos pasirašyti ir neinu visko sutvarkyti per notarą. Nors man tai ir patarė. Buvo prieita iki S. Kvedaravičiaus bet ir jis tik pažadėjo nukreipti pas specialistą ir dar iki šios dienos jokios žinios. Kaip sakau dabar tai tapo sportiniu interesu…
Ir man panašiai buvo, dar kaip šiandien pamenu, ministrą žadanti, jog nuo vasaros pradžios bus galima steigti NVO palengvintai, el. budu. Visas reikalas nusikele i velyvą rudeni. O kada jau atejo tas metas steigti elektroniškai sistema nesudirbo. Ir teko kulniuoti pas notarą. Buvo jiems rašyta, buvo ir prašyta, bet kaip žirniais i sieną. Jiems juk vienodai, maždau, čia tau reikia o ne jiems. O mokesti, vienaip ar kitaip jie pasiims.
Nesv@rbu, ir apskritai gyvenimas sumautas, meilės per mažai, valdžia priešiška… Ar ne?
O kam dabar lengva…
su tokia valdžia, ne pyragai..
… ir nuvažiavau į parduotuvę.
Esu tikras jog tai buvo senukai.
Jie tokie kulturingi… kasininkes dar galetu klausineti: “ar kartais nieko nebandote pavogti” ?
Džiugu skaityti jauno žmogaus tokius išmintingus žodžius. Yra posakis: ”Kai anglas dirba, jį stebi visa Anglija”. O kas stebi, kai lietuvis dirba ? TM, VMI, VRM, RC ir t.t. Kad dirbų gerai ir sąžiningai jam reikalingas tijūnas viskame (atsiprašau už apibendinimą). Be anoniminės ir personalinės atsakomybės neįmanoma moderni ir klestinti valstybė, kaip neįmanoma valdyti Boeng lėktuvo vien rankiniu valdymu. Ačiū, p. Remigijau, you made may day.
Tai, kad jis dar nieko dorai nenuveike šiuo klausimu. Tik ivardijo problemą. Džiugu bent tai, kad informacija biurokratiniais koridoriais pasieke ir ji. Kitaip šios temos ir nebutu. Nelabai tikiu, jo nuoširdumu kažką pakeisti, veikiau ižvelgiu reklaminę akciją prieš rinkimus. Kažką doro nuveikti per nepilną pusmeti nerealu, tam buvo visi 4 metai.
Tuoj birželis, biurokratai išeina atostogu, neprisišauksi. Teks taikytis prie ju kalendoriaus.
siūlau ir toliau niekuo netikėti ir nieks Jūsų neapgaus 😉
Turime valstybę su daug pasitikejimo telefonu, bet jais niekas neskambina, nes nera pasitikejimo. 🙂
Kodel iki šios dienos RC puslapyje, nera jokios informacijos apie ID korteliu sertifikatus. Bijo konkurencijos, kad viena valdiška istaiga, kaina nukonkuruos kitą?
Man jau nereikia. Bet kitiems tikrai pravers ir sutaupys laiko.
Šis klausimas buvo keltas RC, dabar keliu jums.
nuoroda:
http://www.nsc.vrm.lt/downloads.htm