Remigijus Šimašius

neBlogas laisviems ir atsakingiems žmonėms

Patyliukais, pro griuvėsius…

Vieni dalykai būna realizuojami skambiai, su ditirambais. Ir dėkui Dievui, nes paprastai tai dalykai, apie kuriuos turbūt verta girtis. Kiti dalykai įsliūkina vogčiomis, pro galines duris, o kartais ir griuvėsius. Turbūt todėl, kad nėra ko girtis. Šįkart  – apie vieną iš jų – siūlomą nekilnojamojo turto mokesčio didinimą.

Oficiali versija

Oficiali nekilnojamojo turto mokesčio padidinimo versija skamba taip. Miestuose yra daug pastatų – vaiduoklių, kurių savininkai jų neprižiūri, nes jie „valgyti neprašo“. Todėl reikia padaryti, kad savininkams neapsimokėtų laikyti tokių pastatų. Tam pasitarnauja galimybė savivaldybei nustatyti didesnį turto mokestį (nebe iki 1 proc., kaip dabar, o iki 3 proc.).

Kadangi teisininkai „kabinėjasi“, jog negali būti baudžiama du kartus už tą patį (už pastatų nepriežiūrą numatyta administracinė bauda). Tad įstatymo projekto tekste net nekalbama apie „tikrąjį“ tikslą – apleistus pastatus, o tiesiog minima galimybė savivaldybėms padidinti nekilnojamojo turto mokestį.

Sąmokslo teorija

Nežinau, gal oficiali versija ir teisinga. Bet man kažkodėl vis lenda į galvą (turbūt visai nepagrįstai) tokia sąmokslo teorija.

Pastatai vaiduokliais dažnai tampa ir dėl to, kad jie užstrigo biurokratiniuose labirintuose. Nebūtinai, žinoma, tačiau teisinės ir biurokratinės procedūros ir problemos, kiek pastebėjau, beveik visada kyšo už užstrigusių, bent jau privačių, statybų.

Įsivaizduokime tokį viso miesto (rajono) šeimininką – labai ūkišką ir verslišką Merą. Jis vis niekaip negali išspręsti tų problemų, dėl kurių pastatas yra apleistas ir nejuda iš mirties taško.

Tačiau jis gali inicijuoti didesnį mokestį už tokį pastatą. Gali pasiūlyti ir pirkėją, kuris štai tokį beviltišką pastatą nusipirks iš bėdžiaus biurokratijoje susipainiojusio ir ekonominius sunkumus jau patiriančio savininko.

O kai pastatas bus nupirktas, tai ūkiškasis meras ir biurokratijos pinkles kaip koks Gordijus išpainios, ir mokestį sumažins iki minimumo (nes juk kaip šaunu – griuvėsiai bus verčiami nauju gražiu objektu).

Ir laiminga pabaiga. Merui. Miestiečiams (meras pasistengs, kad taip atrodytų) irgi. Bet ar tikrai?..

Jei rūpėtų problemos sprendimas

Jei rūpi tikrai išspręsti problemas, dėl kurių pastatai tampa vaiduokliais, tai būtina nerti į priežastis, kodėl taip atsitinka.

Šios priežastys, beje, daugeliu atveju labai skiriasi nuo tų, dėl kurių dirvonuoja daugybė Lietuvos laukų (apsileidimas, realaus intereso neturėjimas, atsitiktinis tapimas savininku, lūkesčiai dėl augsiančios kainos).

Taigi, kodėl pastatai suvaiduoklėja? Be abejo, priežasčių yra įvairių – pinigų trūkumas, blogas verslo planas, apsileidimas, sužlugę verslo ryšiai, tarpasmeniniai kivirčai dėl turto ir pan.
Tačiau, ko gero, svarbiausia priežastis – dėl teisinių procesų (byla dėl viešojo intereso, negautas ar atšauktas leidimas, detalusis planas, suderinimas ar pan.) statybos tęsti nebeįmanoma. Nenoriu pasakyti, kad teisinės priežastys, sustabdančios statybas, visada yra nepagrįstos. Tačiau pasakyti, kad statybų sustabdymas kol vyksta ginčai visada pagrįstas – irgi būtų per drąsu.

Beje, ši priežastis svarbi dar ir tuo, kad ekonominiai sunkumai ir verslo plano žlugimas dažnai yra ne tik krizės ar apsiskaičiavimo, bet ir teisinių barjerų rezultatas. Be to, teisiniuose manevruose įstrigusio pastato (priešingai nei tuo atveju, jei būtų tik statybų sustabdymas dėl ekonominių sunkumų) niekas nenori perimti. Juk toks pastatas dažnai yra ne turtas, o problema (užbaigti negalima, rekonstruoti arba negalima, arba per brangu, arba ir viena ir kita, nugriauti brangu ir nėra ekonominės prasmės).

Tad norint, kad iš tiesų miestuose būtų mažiau pastatų – vaiduoklių, reikia ne nekilnojamojo turto mokestį didinti, o naikinti vaiduoklizmo priežastis ar bent jau sukurti tikrus mechanizmus skaidriai išspręsti problemas:

– gal teisines procedūras, susijusias su įvairiais leidimais, labiau supaprastinti,

–  gal kitaip reglamentuoti ginčus dėl viešo intereso ir jų pasekmes,

–  gal netgi suteikti galias toms pačioms savivaldybėms visus (savininkus, institucijas) susodinti prie vieno stalo,

–  gal suteikti galimybę statybas užstrigdinusioms institucijoms priimti lankstesnius sprendimus.

Šiandien Vyriausybėje svarstant išvadą dėl nekilnojamojo turto mokesčio tuo ir pasiūlysiu užsiimti Vyriausybei bei Aplinkos ministerijai, kartu pasiūlydamas ir savo bei visos Teisingumo ministerijos pagalbą.

Bet kokiu atveju mokesčių didinimas – bloga idėja. O bandymas jį įvesti prisidengiant nepatraukliais griuvėsiais – ne pats kultūringiausias būdas šį mokestį prastumti.

P.S. Džiugu, kad Vyriausybėje kolegos mano argumentus išgirdo ir įstatymų projektais siūlomoms priemonėms nepritarė. Tikiuosi, kad išgirs ir Seimas.

Share

, , , ,

607 Responses to “Patyliukais, pro griuvėsius…”

  • vytautas parašė:

    Dauguma griuvėsių radosi dėl perdėto noro praturtėti. tokių “savininkų” gailėtis nereikia. Manau, kad perėmimas visuomenės poreikiams leistų sumažinti griuvenų skaičių iki minimumo.
    Vytautas

  • […] Originalus įrašas tinklaraštyje Remigijus Šimašius Tweet […]

  • Tautietis parašė:

    Man atrodo kad nera vienareiksmisko atsakymo. Daug kas prisipirko turto nes norejo investuoti pinigus pries stojant i ES ar dar anksciau – su intencija parduoti. Dabar tas daiktas stovi ‘nes valgyt nepraso’ kol jo seimininkas laukia kol ateis geresni laikai ir bus galima padaryti geresni pelna. Tokia praktika daug kur uz Lietuvos ribu nera toleruojama – esi priverstas apleista pastata arba remontuoti arba parduoti. Tarkim Washington DC (http://otr.cfo.dc.gov/otr/cwp/view,a,1330,q,647055.asp) uzdeda 10% metini turto mokesti apleistiems pastatams su kuriais nieko nevyksta (niekas negyvena, nebando parduoti ar gauti statybu leidima). Jei ir toliau niekas nevyksta miestas perima nekilnojama turta nes turto mokescio skola ir visokios baudos gana greitai pasiekia riba kur miestas gali paduoti savininka i teisma del skolu. Tada prasideda nekilnojamo turto aukcionai kur tas turtas parduodamas.

    Is kitos puses, situacija su leidimais gal ir teisingai aprasyta, tik ar tas Meras tikrai jau toks korumpuotas? Del “- gal suteikti galimybę statybas užstrigdinusioms institucijoms priimti lankstesnius sprendimus.” – tai ar cia nera korupcijos didinimas? Gal geriau supaprastinti taisykles taip kad butu kuo maziau erdves interpretacijai ir “lankstesniems sprendimams”?

  • Andrius parašė:

    Šimašiau nebėkite nuo klausimų, o atsakykite – jei manote, kad žodžiais “nenaudoti prieš mergaitę prievartos” teismas sprendime turėjo galvoje ne prievartą prieš mergaitės valią, ir norus, o prievartą ją žalojant – tai tuomet pone “teisingumo” ministre atsakykite :

    – ar tikrai, būdamas teisinės valstybės teisingumo ministru galvojate, kad teisinės valstybės Teismas savo sprendimose turėtu pabrėžti tai kas ir taip savaime suprantama yra DRAUDŽIAMA KONSTITUCIJOS ?

    … o gal pone pone Šimašiau, “teisingumo” ministeri, nežinojote, kad LR Konstitucija draudžia fiziškai žaloti nekaltus asmenis, o juolab – vaikus ?(primenu, kad mergaitė niekuo nekaltinama ir net neįtariama nusikaltus)…

    Tad leiskite jūs, pone Šimašiau painformuoti – Konstitucija tą tikrai draudžia….
    … Taigi ?… – kam Teismui drausti tai, kas ir taip, savaime suprantama, yra uždrausta ?…. Logiškas atsakymas tik vienas – Teismo sprendime paminėtas prievartos nenaudojimas prieš mergaitę reiškia nenaudoti prievartos prieš mergaitės norus ir – paisyti jos valios… (kurios daugeliu atveju, neįpareigojus Teismo sprendimu ,galima tarkim būtų nepaisyti – pavyzdžiui jei vaikas nenori lankyti mokyklos) …
    … Sakysit nelogiška, nes “įtakota Kedžių mergaitė niekada nenorėtu pas motiną” ? – tai tam toliau ir sekė logiškas Teismo paaiškinimas – kaip to pasiekti organizuojant motinos kasdienius susitikimus ir ilginant juos kasdiena viena valanda, kol susitikimo laikas pasieks 6 val. – to sekoje, logišku Teismo spėjimu – galima būtų buvę “neigiamai įtakotą” mergaitę (taip pat ir psichologų pagalba) itikinti klydus ir pasiekti, kad mergaitė išeitu su motina savo valia susikibus rankutėmis…. – kodėl tai nebuvo padaryta Šimašiau ?… kodėl Jūsų pavaldiniai grubiai pažeidė Teismo sprendimą ir prieš mergaitę naudojo prievartą ? ….

    • nesv@rbu parašė:

      Nera kada, kalbeti apie mergaite. Skambino Nekilnojamojo turto vystytojai. Sako Šimašiau gelbek, nori mus turto mokesčiais apdeti o po to pusvelčiui pastatus miesto merui atiduoti. Žodžiu, duosim pinigu LLRI, paremsim Liberalu partiją, tik neleisk vyriausybej pritarti šitom nesamonem…
      🙂

      • Nesvarbu parašė:

        Vakar ministras, netiesiogiai žere priekaištus miesto merui, šiandien, Zuoką jau atvirai užsipuole stambus NT vystytojas Avulis. Kaip simptomiška!

  • nesv@rbu parašė:

    O seimas paprastai abejingai žiuri i LLRI išvedžiojimus.
    O kai Preiloje state botelius, kažkodel viešas interesas niekam nerupejo ir biurokratai nekliude.
    Žinau daug vaiduokliu pastatu, visi jie bankrotu palikimas, priklausantis kreditoriams (bankams dažniausiai)
    O verslas yra rizika ir turi savo kainą. Viešas interesas viena iš tu riziku.
    Ir verslo planas iprastai apsiriboja: pasiskolinu, pastatau ir parduodu. O leidimai bus eigoje proceso..

  • Pilietis parašė:

    Nežinau… Jūsų mintys apie problemų ieškojimą man atrodo visiškai pamatuotos ir logiškos, žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos. Na kirba, žinoma, toks nepasitikėjimo mažas krislelis, kad tai kažkodėl tik kadencijos pabaigoje prisiminta, tarsi problemos iki tol nebūtų buvę, bet tarkim joks ministras nėra superžmogus ir visų problemų per vieną kadenciją neišspręs.

    Visgi turint omeny tai, kad kai kurie pastatai ne kelis, o kelioliką metų gadina miestų vaizdus, greičiausiai prevencinės priemonės neveikia. Tarkim na yra bauda už neprižiūrimus pastatus, bet greičiausiai per maža. Jei būčiau verslininkas, turbūt panašiai ir daryčiau – geriau susimokėčiau baudą ir laukčiau kol pakils NT vertė ar kas vaiduoklį nupirks, o ne stengčiausi su pastatu kažką daryti. O NT padidintas mokestis, manau, galėtų ženkliai apmažinti verslininkų apetitą disponuoti tokiais objektais. Jokiu būdu nekalbu apie tai, kad tai reiktų taikyti visiems vaiduokliams – tai galėtų, manyčiau, spręsti atitinkama institucija, kuri labiau susipažinusi su situacija (gal merija ?).

    Visiškai ne į temą – būtų įdomu kada nors su jumis padiskutuoti bausmių tematika. Manyčiau šiuolaikinė baudžiamoji sistema vietomis nelabai atitinka realijų. Yra nemažai (ir mano galva, gal net per daug tam tikra prasme) atvejų, kai baudos yra nors ir adekvačios, bet daug mažesnės už padarytą žalą… Tarkim statant nelabai teisėtai statant NT baudas neretai galima įtraukti į pastatymo kaštus, o neteisėtai pastatytų pastatų griovimas panašu tampa išimtimi, o ne taisykle. Na arba (visai iš kitos operos) tarkim esu doras pilietis. Einu vakare su beisbolo lazda, pora smūgių gatvėje praeiviui, atimu laikrodį. Į kalėjimą net nesėsčiau – lengvas kūno sužalojimas, žala nedidelė. Arba tokie atvejai, kur vagys įkliūna trisdešimt ketvirtą kartą ir vis tiek jam visuomenė leidžia “pasitaisyti”… Na čia šiaip, pafilosofavimai, bet įdomu būtų kada padiskutuot gal 🙂

  • Gediminas parašė:

    Bet kokio turto apmokestinimas yra neteisingas veiksmas. Visi „argumentai“ jam pateisinti yra iš piršto laužti sofistikavimai. Dar gražiau, kai turtas apmokestinamas pagal „vertę“, nors tai daroma, remiantis statistiniais duomenimis apie sandorių kainų pokyčius. Vertė yra subjektyvi kategorija, kuri negali būti taikoma rinkoje nedalyvaujanties, t. y. neparduodamiems objektams. Juk daiktai neturi savaime jokios vertės, visa vertė yra tik mūsų galvose, o kaina yra tik kompromisas tarp skirtingų vertinimų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos