Vagonų klausimu

2012 07 05 Remigijus Šimašius Ekonominė politika

Vakar Vyriausybėje vyko konceptuali diskusija apie… vagonus. Apie tai nerašyčiau, jei šis klausimas neatskleistų didžiojo mentalitetinio pleišto, kuris egzistuoja Lietuvoje.

Reikalo esmė – „Lietuvos geležinkeliai“ atviro aukciono būdu išnuomojo grūdinius vagonus (aukciono procedūrų nežinau, bet bent jau Susisiekimo ministerijos steigimu jis buvo atviras ir bet kas galėjo jame dalyvauti). Ir puiku, kad tai padarė, jei tai leidžia gauti didesnes pajamas. Tuo metu, kai vagonai buvo išnuomojami, prognozės dėl derliaus nebuvo aiškios – jis galėjo būti neįprastai mažas arba neįprastai didelis, arba įprastai įprastas.

„Ištikus“ dideliam derliui (su kuo sveikinu visus žemdirbius) pasirodė, kad reikia daugiau nei planuota vagonų grūdams išvežti. Grūdų eksportuotojai susizgribo, kad reiks papildomai nuomotis vagonus iš tų įmonių, kurios atvirame konkurse tuos vagonus jau išsinuomavo iš „Lietuvos geležinkelių“.

Kur problema? Problemos nėra. O jei yra, tai ją reikia spręsti sutartiniu būdu. Galima vagonus nuomotis iš tų, kas juos tuo metu turi. Gali „Lietuvos geležinkeliai“ juos atsiimti nutraukę sutartis (jei tai numatyta pagal sutartis) ir naujai juos išnuomoti už sau palankesnę (didesnę) kainą. Bet kokiu atveju, tas, kam reikia, tas, kas patirs naudą, turi susimokėti. Ir visai neturi susimokėti mokesčių mokėtojai.

Tačiau kai kam pasirodė, kad tokiu būdu teks „per brangiai“ mokėti. Tad geriau paprašykim Vyriausybės, kad lieptų vagonus atsiimti ir už prieinamą kainą išnuomoti grūdų perdirbėjams. Kad dėl to valstybės įmonė negaus naudos, nemokės atitinkamo dydžio dividendų, ir taip nukentės mokesčių mokėtojai – ne kiekvienam akivaizdu. Bent jau mažiau akivaizdu nei kokia grūdų krūva, kurią kur prie Vyriausybės prieš rinkimus galėtų išpilti koks grūdų perdirbėjo paragintas ūkininkas.

Diskusijos Vyriausybėje dalyvių pozicijas tiksliai aprašo „Verslo žinios“.

Ką dar norėčiau pridurti? Jei valstybė pradėtų dalinti nurodymus įmonėms, kurių akcininkė yra, kokias sutartis nutraukti, kokias sudaryti ir už kiek nuomoti, tarkime, tuos pačius vagonus, tai turėtume švaistymo bendrininkavimą.

Įmonės valdyba pagal įstatymus yra įpareigota veikti įmonės naudai. Jei Vyriausybė rekomenduotų atlikti žingsnius, kurie tos naudos neatitinka, tai tektų arba nepaklusti Vyriausybei (kas yra gana keblu, nes valdybose yra valstybės tarnautojai), arba priimti sprendimus, dėl kurių paskui gali tekti vaikščioti teismuose ir netgi asmeniškai atlyginti dėl jų įmonės patirtą žalą.

Džiaugiuosi, kad pavyko pasiekti, jog sveikas protas nugalėtų, kad negrįžome į Centrinio planavimo komiteto laikus, ir kad ekonominės problemos paliktos spręsti sutartimis, skaičiavimais ir racionaliais sprendimais, ir nepereita prie potvarkių, politinių motyvų ir interesų grupių supriešinimo.

P.S. Vakar pažiūrėjęs žinias netekau amo – Vaclovas Karbauskis sako, kad atiduos medžiagą STT, nes nesikišdama į vagonų jam pateikimo klausimą tenkino kažkokius verslo grupuočių interesus. Ar ne į veidrodį žiūrėdamas jis tokią išvadą padarė? Tikiuosi, kad STT užteks nuovokos įvertinti, kas iš tikrųjų čia bandė, kaip dažniausiai ir yra bandoma, nuostolius nacionalizuoti, o pelną privatizuoti.

P.P.S. Pabandysiu dar vagonų klausimą išversti į kokią suprantamesnę buitinę analogiją. Pavyzdžiui, kitą kartą kai įsigysite iš anksto lėktuvo bilietą pigiau, o atėjus laikui skristi kas nors iš Jūsų tą bilietą norėtų atimti, nes jam labai labai reikia, ir dėl to kreipsis į Vyriausybę, tai nesijauskite nustebęs. Tokio mentaliteto Lietuvoje dar netrūksta. Tačiau dar kartą noriu pasidžiaugti, kad tokie principai Lietuvoje nebegali bujoti.

biurokratija, Ekonominė politika, konkurencija, kultūriniai pastebėjimai, politinės aktualijos, Teisinė politika

„Laisvas laikraštis“ piktybiškai domisi tik pamazgų pilstymu, o ne tiesos paieška Teisės laidotuvės atšaukiamos