Remigijus Šimašius

neBlogas laisviems ir atsakingiems žmonėms

Ginčas yra pralaimėjimas, tik ar tai visi žino?

Mes gyvenimą linkstame suvokti paprastai. Jei kalbėtame apie darbą – kas daug dirba, tas daug ir padaro. O kas daug padaro, tai tas ir šaunuolis. Deja, tai ne visada yra tiesa. Pailiustruosiu tai vienos institucijos – Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos – veiklos ir jos pokyčių pavyzdžiu.

Tarkime, esi paskirtas spręsti ginčus. Tai kada dirbi geriau – kai išsprendi daug ginčų, ar kai gerai išsprendi daug ginčų, ar kaip dirbi taip, kad ginčų tenka spręsti vis mažiau?

Buityje tai tarsi būtų ir akivaizdu. Juk ne tie tėvai geriausi, kurie nuolat (ir teisingai) išsprendžia kasdienius savo vaikų ginčus, o tie, kurių šeimose tų ginčų mažiau. O jei koks ir iškyla, tai jis nesikartoja, nes visi padaro savo išvadas. O jei patys išvadų nepasidaro, tai tie, kas sprendžia ginčus, padeda jas pasidaryti.

Darbe, o ypač valdiškame, ši paprasta išmintis dažniausiai staiga kažkur išgaruoja. Institucijos giriasi kad daug darė (kad ir tų pačių ginčų sprendė), bet rečiau – ką padarė (pavyzdžiui, pasiekė, kad ginčų net nekiltų). Dar blogiau – jos dažnai net nemano, kad turėtų padėti, patarti kaip elgtis gerai, o greičiau pasako – jūs padarykit, o jau tada mes ateisime ir pažiūrėsime ar gerai (ir nubausime jei ne). Pažįstama?..

Tačiau ties neigiamais pavyzdžiais, kurie tai iliustruoja, neapsistosiu (apie šį bei tą, tiesą sakant, esu jau rašęs). Šį kartą noriu pasidžiaugti, kad galima kursą pakeisti. Akivaizdi iliustracija – Vyriausioji administracinių ginčų komisija.

Tris metus iš eilės šios komisijos reikalavau paprasto dalyko – kad jie ne tik spręstų ginčus ir pasakytų kur valdiška kontora pasielgė blogai. Reikalavau, kad ji apibendrintų savo žinias, išskirtų dažniausias klaidas, ir patartų visiems kaip elgtis gerai. Kitaip tariant, užsiimtų ir prevencija.

Buvęs vadovas priešinosi šiam mano „įgeidžiui“ kiek tik galėjo. Ir gana sėkmingai. Kadangi aš net jo ataskaitų dėl minėtos priežasties nepasirašydavau (o tai – problemėlė, nes būtent teisingumo ministras šios įstaigos ataskaitas tvirtinimui pateikia į Vyriausybės posėdį), tai jis net aplinkinius kelius rado ataskaitas į Vyriausybės posėdį pristatyti, kad jos būtų patvirtintos.

O štai dabar – pagaliau kaip turi būti. Komisija ne tik išsprendžia ginčus, bet ir parašo institucijoms laiškus, jei pastebi sistemines bėdas, kurias galima ištaisyti. Dar daugiau – pirmą kartą ji rengia konferenciją, kurioje aiškinamasi, kaip dirbti su savivaldybių administracinių ginčų komisijomis.

Tai tiesiog puiku, nes institucija pati ieško kaip pasiekti tikruosius savo tikslus. Tiesą sakant, tai vienintelis teisingas kelias, nes ne politikai gi gali nurodyti kaip dirbti geriau, o tie žmonės, kurie savo darbą žino ir kasdien atlieka.

Kaip sakiau ir sveikindamas šią, dalinai mano paties inicijuotą konferenciją, kiekvienas piliečio ginčas su valdžios įstaiga, net jei jis puikiai išsprendžiamas, yra pralaimėjimas (nepaisant Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos interneto puslapyyje įdėtos teisingos išminties, kad ginčuose gimsta tiesa). Todėl netgi institucijos, kuri nagrinėja ginčus, tikslas turėtų būti, kad tokių pralaimėjimų būtų kuo mažiau.

Vyriausioji administracinių ginčų komisija, manau, rodo kryptį, kuria reikia eiti ir kitoms panašias funkcijas turinčioms institucijoms. Pavyzdžiui, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, Viešųjų pirkimų tarnybai, Valstybės kontrolei ir netgi tokioms įstaigoms kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba (jei ji su korupcija nori ne kovoti, o ją sumažinti).

Share

, , ,

8 Responses to “Ginčas yra pralaimėjimas, tik ar tai visi žino?”

  • MZ parašė:

    “Išvengta kova yra laimėta kova” (rytų kovos menų išmintis).

  • Karolis parašė:

    Aš manau, kad Jūs negalite būti iki galo nešališkas, ypač jei Administracinių ginčų komisija nagrinėja, Jūsų vadovaujamos ministerijos ir kitų jai priklausančių biudžetinių įstaigų ginčus.
    Išvadas turėtų pasidaryti tie kas pažeidžia istatymą, o ne tie, kas nagrinėja ginčą. Problema labai aiški, Administraciniu ginčų komisija konstatuoja tik vienoki ar kitoki faktą, bet negali taikyti priemonių (bausti), kad tokių atvejų nepasirartotų.
    Paskutiniu metu susidaro įspūdis, kad didesnę galią turi ne komisiju, tarnybų sprendimai, o atskirų personalijų nuomonė ir jų priimti sprendimai, kurie gali būti ir šališki.

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Karoli, nelabai supratau Jūsų keliamos problemos. Gal iliustruotumėte?

      • Karolis parašė:

        Čia ne problema, čia tiesiog, kitokia nuomonė, apie tokiu įstaigų kuriuose priimami kolektyviniai sprendimai, menką prestižą 🙂
        Skaidrumui ir viešiesiems ryšiams, gal ir bus naudingos tokios konferencijos, bet abejoju ar ką nors tai pakeis iš esmes.

        • Remigijus Šimašius parašė:

          Viena konferencija tikrai nieko nepakeis, tačiau orientacija į rezultatą ir veiklos orientavimas jam pasiekti – gali pakeisti. Daug institucijų santykiuose su savo klientais man panašios į sadistą tėvą, kuris visada išvanoja vaiką diržu, kai jis ką ne taip padaro, tačiau paklausus kaip reikia elgtis teatsako, kad “pats turi žinoti”. Net nekalbu apie tai, kad būtų rodomi geri pavyzdžiai ir giriama už pasiekimus, o ne tik barama už prasižengimus.

          Mano įrašo esmė – būtent parodyti kaip dirbti yra gerai.

  • Abidna parašė:

    ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSAS
    (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=422906)
    420 straipsnis. Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos
    4. Nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles
    užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų ir asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.
    7. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

    ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSAS
    (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=433864)
    130 straipsnis. Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos
    Nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles –
    užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

    Gerb. Remigijau,
    kadangi esate naujojo administracinių nusižengimų kodekso rengėjas, noriu paklausti ar nemanote Jūs, kad viršuje paminėti straipsniuose nėra diferencijavimo?
    Pavyzdys iš praktikos.
    Važiuodamas atbuline eiga susiliečiau su kita mašina kuri irgi važiavo atbuline eiga.
    Išlipome pasikalbėjome, vienas kitam pretenzijų neturėjome, nes nuo mašinų buferių tik purvas nubrauktas. Jokių deklaracijų nepildėme. Kadangi aš skubėjau su reikalais tai išvažiavau. Kitas vairuotojas likęs pagalvojo kad reikia pasikonsultuoti su draugu. Paskambino savo draugeliui policininkui, tas atvažiavo ir apiformino auto įvykį. Aišku pagal valt. Nr. mane policija tą pačią dieną susirado ir pareiškė, kad aš pasišalinau iš auto įvykio.
    Vyksta bylinėjimasis ir teismai, remdamiesi tik to vairuotojo ir jo liudininko (policininko) parodymais, nekreipdami dėmesio į mano liudininko(kuris matė kaip įvyko susilietimas) parodymus, nusprendžia, kad esu kaltas, bei skiria 3000 lt baudą ir trims metams atima teisę vairuoti bet kokią transporto priemonę.
    Paskaičiuokim kiek nuostolių aš patyriau ir patirsiu, nes teisme neneigiau, to kad transporto priemonės buvo susilietę:
    Bauda 3000 lt
    Advokato išlaidos 600 lt
    Draudimas regreso tvarka bando susigrąžinti 400 lt už nuostolius kurių nebuvo(nuostolius nustatė vienašališkai)
    Teisių perlaikymas ??? lt
    Brangesnis draudimas, kaip neturinčiam 2 metų stažo (nors prieš tai vairavau 25 metus) ??? lt
    Ir teisių atėmimas 3 metams.
    Ačiū Jums nors už tai, kad dabar į darbą (dirbu fizinio lavinimo mokytoju) iš vieno miesto į kitą (20 km) galiu važiuoti dviračiu, o gal negaliu.
    Komentaras: Ar tikrai turi būti skiriama tokia bauda, tam kuris padėjo teismui išsiaiškinti aplinkybes?
    Vien tik už tai kad nebuvo užpildytas popieriukas (deklaracija).
    KET 232 punkte kaip ir palengvinimas vairuotojams, bet tas palengvinimas turi du galus.

  • Skuduras parašė:

    Tai tiesiog įaugę į kraują. Situacija yra tokia, kad kai kuriose institucijose netgi nurodoma kiek per metus reikia nustatyti ginčo dalykų. Galiu pasakyti, kad iš ties sveikintini bandymai tokią situaciją pakeisti (beje tikrai tai jaučiasi iš TM pusės. Ačiū), tačiau tai vyksta LABAI SUNKIAI.

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Ačiū. Jei būtų lengva, būtų jau įvykę. Bent jau taip sau sakau, kai reikalai vyksta sunkiai. Be to, jei būtų lengva, būtų neįdomu 🙂 Žodžiu, džiaugiuosi jei prisidedu prie to, kad didelės ir sunkios problemos būtų pradėtos spręsti 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos