Konstitucijos kalbų dešimtukas
Šiandien sukanka 20 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Daug gražių renginių, gražių žodžių. Įskaitan ir apie tai, kaip Konstitucija turi būti arčiau kiekvieno iš mūsų. Šiuo klausimu turiu vieną idėją, nusižiūrėtą iš kaimynų latvių.
Gražus Konstitucijos išleidimas yra svarbu ir gražu. Gražus leidimas dešimčia kalbų būtų dar svarbiau ir gražiau.
Bent jau kaip man sakė kolega Latvijos ministras (kitų patirtinimo šaltinių neturiu), jie savo Konstituciją ruošiasi gražiai išleisti daugeliu kalbų: latvių, latgalių, žiemgalių, lietuvių, estų, rusų, anglų, berods dar vokiečių ir prancūzų.
Tai štai ką aš manau, kokiomis kalbomis turėtų būti mūsų Konstitucija:
– lietuvių (savaime aišku),
– žemaičių (nes reikia ypatingai gerbti visas kalbas, gyvas tik Lietuvoje),
– tuteišių (dėl tos pačios priežasties. Be to, pagaliau reikia ir suvokti, kad ši kalba neturi būti laikoma menka, netinkama, o greičiau atvirkščiai – Lietuvos paveldu, kalba, kuria kalba dalis lietuvių, arba Lietuvos lenkų – kaip Jums patogiau),
– latvių (nes kaimynai),
– lenkų (nes irgi kaimynai),
– baltarusių (dėl to paties),
– rusų (irgi),
– anglų (nes visi supranta),
– prancūzų (nes teisininkams tarptautinėje arenoje svarbi),
– vokiečių (nes buvę kaimynai).
Gražus būtų dešimtukas, ar ne?
Autorius: Remigijus Šimašius
Kalėdų seneliška logika Diagnozė – Darbo partija
Comments are currently closed.
16 Responses to “Konstitucijos kalbų dešimtukas”
Remigijus Šimašius
Follow Us!
http://translate.google.com/translate?sl=lt&tl=en&u=http%3A%2F%2Fwww3.lrs.lt%2Fhome%2FKonstitucija%2FKonstitucija.htm
O taip galima? 🙂
Visaip galima 🙂 , bet gerai būtų pagarbu ir gražu.
O estų? Galbūt dar švedų kalba
Beje, dėl istorinių motyvų – tai dar ir jidiš.
Ir dar totorius praleidau…
Nemanau, kad vokiečių kalba tinka šiam dešimtukui. Ypač su tokiu argumentu „buvę kaimynai“. Reiktų vistik orientuotis į tas kalbas, kurioms reikalingas LR Konstitucijos vertimas. Mano sąrašas spėju būtų kiek siauresnis ir sudarytų 5 didžiąsias kalbines grupes Lietuvoje (juk joms svarbiausia korektiškai suprasti kiekvieną Konstitucijos žodį). Kaimyninėms valstybėms nėra tiek aktualu turėti vertimą. Taigi mano siūlomas penketukas: lietuvių, žemaičių, rusų, lenkų, tuteiši. Na galbūt dar prancūzų kalbą, kaip kalbą, kurią Europos sąjungoje plačiausiai naudoja teisininkų bendruomenė.
Net nusipurčiau, kas per nesąmonė.
Pasaulyje yra daug kalbų ir turbūt naivu būtų išleisti mūsų Konstituciją visomis, tačiau yra vienas paprastas faktas: jei mes neišversime, jie prireikus arba versis patys, arba ignoruos LR Konstituciją kaip egzistuojantį teisės paminklą (greičiau pastarasis variantas). Nes kai nesi labai didelis, turi būti lengvai suprantamas.
Tiek, kad žemaičių ir tureišų reikėtų gramatikos, nes būtų sunkoka išversti teisinius terminus į neegzistuojančios sistemos kalbą… Bet čia jau praktinis reikalas, kuris neturėtų varginti užmojo autorių.
Pirmiausia reiktų nusistatyti LR Konstitucijos vertimo tikslą. Mano suvokimu gali būt 2 tikslai:
1. Lietuvos gyventojams leisti jiems suprantamesne kalba suprasti pagrindinį šalies įstatymą;
2. Didinti LR Konstitucijos žinomumą pasaulyje.
Mano komentaras yra skirtas pirmam tikslui, taviškis – antram. Reikia nepamiršti, kad tokiam darbui būtų skiriami piniginiai resursai ir kiekviena papildoma kalba pridėtų didelius kaštus ir riziką iniciatyvos žlugimui.
Man yra didelis noras pademinstruoti pagarbą Lietuvos tautoms ir Lietuvos istorijai.
Dėl tautų tai klystat – mąstot mėrių metų kategorijomis: tauta yra teritorinė bendruomenė ir iš Lietuvos, pvz., išvykęs asmuo Anglijoje, pvz., per laiką pataps anglu (po pasaulį klajojančių grupuotės nėra tautos, nes nėra etnosai – jie greičiau yra subetnosai, kurie, pvz., kaip gotai, gali gyvuoti kurį tai istorinį laiką, bet paskui gali be pėdsakų išnykti, ko nebūna su etnosu, nes jis gyvena savo teritorijoje ir jei, pvz., neužeina kokie nors “lenkai” ir nesulenkina, tai gyvena amžių amžius).
Kas kita – kilmė, giminystės ryšiai, kultūra, kas gali skirtis lietuviuose, nors jie yra vienintelė Lietuvos tauta.
Taip pat galima kalbėti apie tai, kad ne visi iš kitų kultūrų, pvz., reikiamai integravosi – nesiintegravo į lietuvius, nes, pvz., dėl to, kad čia neranda darbo, galimai bėgs ir šliesis prie kitos tautos.
Pritariu, kad reikia pagerbti Lietuvoje dar esančias kultūras, bet dėl tuteišių tai, ko gero, pajuokavote?
Nes nėra tokios rašybos.
Bendrai tai pritariu – Konstitucija liertuvių, t.y. valstybine kalba, yra visuomenę vienijantis dokumentas, o jei pradėti rašinėti, pvz., neegzistuojančia žemaičių kalba (nes kiekviename regione – sava tarmė), tuo labiau, kad jokios žemaičių genties niekada nebuvo, jau būtų nonsensas ir pagalba tiems, kurie nori “žemaičius” padaryti tauta, kas jau savaime yra Lietuvą draskantis veiksmas, kuris turėtų būti baudžiamas taip griežtai, kad daugiau niekada to nebesinorėtų.
o pats savo namų bibliotekai nusipirkčiau konstituciją vokiečių kalba.
Manau, kad reikėtų nepamiršti ir ispanų kalbos. Svarbi kalba, nes ją vartoją labai daug Žemės gyventojų. Daug lietuvių gyvena Pietų Amerikoje, Ispanijoje. Beje, tarp kitko, ten mažai kas moką anglų kalbą. Emigrantams ir jų palikuonims būtų naudinga ir su Lietuvos konstituciją susipažinti.
neturit ka veikti, tai visokios kvailystes i galva lenda.. 🙂
Dar paprasykim pinigu tam reikalui is ES!
Svarbu ne viršelis, o kad Konstitucija veiktu De facto, o ne tik butu graži knygutė De jure….
Na čia tai be abejo 🙂 Argi kas ginčytųsi?
Šiaip tai Konstitucija sukurpta yra gana paviršutiniškai – matosi landsberginių mėgėjiškumas. 🙂