Premjere, apie ekonomiką Jūs labai klystate
Autorius: Remigijus Šimašius
Asmeniškai apie kompus ir socialinius tinklus Gaidį peša – gaidys rėkia ir bėga. Na ir gaidys!..
Comments are currently closed.
753 Responses to “Premjere, apie ekonomiką Jūs labai klystate”
Remigijus Šimašius
Follow Us!
http://btv.lt/video-perziura/66-uzkalnio-5 – Butkevčius kalba, kad žmogus negali be darbo ilgai gyventi ir kad iš pašalpų negalima išgyventi. Ir lygtais pritaria, kad žmonėms mąstymą reikia keisti ir daugiau stengtis patiems dirbti.
Supaisysi čia…
Visų pirma pataisysiu: Lietuva neturi pinigų politikos, nes turi valiutų valdybą, tai viskas priklauso tik nuo ECB. O anot Paul Krugman ekonomiką skatinti įliejant pinigų į rinką galima, tik reikia kontroliuoti bankus, kad finansuotų verslą, o ne stiprintų savo kapitalą.
O anot daug kitų ekonomistų tai daryti žalinga… Tai, kad kažkas taip pasakė, nereiškia jau, kad tai tiesa.
Kiek ekonomistų tiek nuomonių. Bet manau, kad FED ir ECB žino ką daro.
… krizės irgi vien iš žinojimo ką reikia daryti.
Paul Krugman, teigia ir kitą dalyką: spausdinant pinigus infliacijos nesukelsi, dėl taip vadinamų likvidumo spąstų (liquidity trap). Kadangi pinigai, kuriuos Federalinis Rezervų bankas atspausdina, keliauja (kaip teisingai pastebėjote) bankų kapitalui stiprinti, o nenusėda žmonių kišenėse. Kartu jie neskatina vartojimo augimo bei infliacijos. Būtent tai ir yra likvidumo spąstai. Dar blogiau, komerciniai bankai, pasiskolindami iš FED dėl perviršinio pigaus kapitalo atsiradusį likvidumą, grąžina būtent FED’ui ir už didesnes palūkanas nei skolinosi. Jie nepasirenka teisingesnio kelio: nedidina išduodamų kreditų verslui ar gyventojams skaičiaus, o elgiasi labai primityviai. Iš kitos pusės, dėl Lietuvoje egzistuojančio Valiutų valdybos modelio ir Lietuvos lito bei euro susieto tarpusavyje kurso, mes negalime turėti nuosavos monetarinės politikos (už ka reikėtų Lietuvą ir sveikinti), tad nėra pavojaus, kad tokie keisti p. Butkevičiaus pasisakymai apie papildomą pinigų įliejimą į rinką galėtų visti realybe. Bent jau kolkas.
Vytautai, šita koncepcija – atskira rimta tema. Mano manymu, tokia reakcija žmonės tiesiog bando apsisaugoti nuo pinigų kiekio didinimo pasekmių.
O ką čia taisyti? Kas sako, kad Lietuva turi pinigų politiką?… Nors jei pasikapstytume, nežinau ką ten dar LB rastume.
O aš manau, kad viską, ką Butkevičius pasako, tai yra tikrų tikriausias jo manymas ir mąstymas, nes iš visko, ką jis kalba viešai, supratimo ekonominiais klausimais visiškai neturi. Ir labai tikiuosi, kad jis perskaitys šį įrašą, ir ne tik perskaitys, bet ir pasimokys (nors ir netikiu, kad dar gali kažką išmokt, atrodo užsidaręs savo stikliniame kiaute, kuris atmuša visus protingus ir racionalius argumentus)
Labai sutinku su nuomone dėl vadovavimo avinų bandai. Tai yra išskirtinis Butkevičiaus kaip premjero bruožas, Lietuvos gyventojus jis mano, tik kaip besmegenius vargšus, nesugebančius išsilaikyti be jo skiriamų pašalpų. Tokį mąstymą dar labiau patvirtinina ir jo nuomonė apie finansininkus.
p Seimūne, labai gerai, kad bandote aiškintis svarbius dalykus, tačiau nepamirškite, kad Jūs esate tik teisininko išsilavinimo, o premjeras – dar ir ekonomikos mokslų dr. titulo turėtojas. Taigi,
1. Pasaulio ekonomikos ir ūkio istorija rodo, kad pasak skirtingų autorių liberalios rinkos ekonomika nuo 1/3 iki 1/2 savo egzistavimo laiko yra išbuvusi krizinėje-recesinėje būsenoje. Dabar gi apie 1000 stambiausių pasaulio bankų, kurių virš pusės yra Europoje valdo virš 1000 trln.USD turto, kai vyriausybės pasak kai kurių vertinimų tik 2-3 trln.USD. Tuo metu Europoje yra apie 25 mln. – aštuonios Lietuvos bedarbių: Ispanijoje apie 1/3 jaunimo, kuriems galite aiškinti toliau: esate absoliučiai liberaliai laisvi važiuoti kad ir į Lietuvą ar Afriką ir pradėti savo biznelį…jei bankas duos kreditą. Jei ne, tai sumeskite po šimtinę su draugu ir eikite į garažą ieškoti idėjų, kaip Apple pradininkai. Tuo metu pilna dirvonuojančių žemių ir … pelyjančių pinigų komercinių bankų – spekuliantų saugyklose. Nesakau, kad nebūna bankininkų filantropų, tačiau tai yra akivaizdi tiesa – bankai ypač aukštesnės finansinės rizikos kriziniais laikotarpiais ne investuoja, o lūkuriuoja. Dabar visi gudrūs muštis į krūtinę ir koneveikti fed, greenspanus-bernankes. Gal paaiškinti kur buvo liberalai ir anksčiau – didžiosios 30 depresijos metais? “tegul bankrutuoja, tegul stimpa…”
Daugelis bėdų pasaulio ūkyje kyla iš to, kad valdo ir kuria lisabonų-mastrichtų strategijas geriausiu atveju optimistai teisininkai, brėžiantys 45 laipsnių kampu kylančias augimo kreives, o ne geo- ir makroekonomikos žinovai. Beje, USA profesūra aiškiai nurodo pastarosios krizės priežastis – finansų rinkų liberalizavimas prasidėjęs USA apie 80-us metus. Gal dar apie kredito derivatyvus ir Wallstret finansų inžineriją, įsiūliusią Europos bankams beverčių popierių burbulą?
2. Dėl finansų piratų – hedge fondų (tai yra agresyvią marketingo taktiką vykdą biznieriai, veikiantys panašiai kaip investiciniai bankai, tačiau be valdžios kontrolės, nes suradę gausių landų liberaliuose įstatymuose) pragaištingumo pasikonsultuokite arba su p Martin Szhulz – Europarlamernto pirmininku. Jo pirmtakas p Rasmussen daug nuveikė kritikuodamas ir EP ribodamas hedge fondų veiklą. Kas tam priešinosi? Liberalų frakcijos…Taigi – Finansininkai iš hedge fondų, komercinių bankų nieko nekuria, negamina, tik tvarko popierius, bet nori uždirbti daugiausia iš visų.
3. Nedera Jums painioti Das kapital ir kapitalo materialines gėrybes. Čia premjeras teisus – kam ta Zimbabvė, pasižiūrėkite ką bundestage apie praturtėjusius iš krizės (jei norite ir karų – anksčiau) sakė… dešinieji krikdemai.
4. Kiekvienam žmogui sprendimo teisę?…virėjai dėl palūkanų normos? bolševikui dėl nacionalizacijos…no comment
5. Lietuvoje vieni rykliai gauna gerą pelną – pvz vien tie laisvieji bankai už bankinės operacijos atlikimą pasiima sau dešimteriopai daugiau nei minimalus atlygis už valandą leistų, o smulkios daržovių, tekstilės firmelės vos kabinasi už gyvenimo ir neišgali net to 1000 mokėti. Bet kas rūpi liberalui…”po velnių juos, tegul bankrutuoja, važiuoja dirbti patys su kauptukais į airijas, o mes paimsime dar kreditų jei kas pensininkų bedarbių armijai išlaikyti…arba tą PVM su Kubiliumi taip gerai bolševikiškai pakėlėme, kad iškart didžiausia emigracija visoje ES prasidėjo ,,,juk mūsų šventovei-bankams taip dabar gerai: po 3 mld.Lt palūkanų kasmet nuo žioplių lietuvių su jų premjeru ekonomistu”
Jūs teisus, turbo, įvardindamas faktą, jog niekadėjai, pasinaudoję liberaliųjų įstatymų ydomis pavogė daugybę pinigų ir padarę didžiulę skriaudą mums visiems.
Minėjote, jog parlamentaras turi teisinį išsilavinimą, o ne ekonominį ir kalbate apie įstatymus. Jūs turite ir ekonominį ir teisinį išsilavinimą?
Darau prielaidą, jog turite, nes savo išsilavinimu, tikiu, didžiuojatės ir be reikalo nesakytumėte, kad kitas žmogus tokio neturi, tai pasakykite ką manote apie įstatymų interpretavimą, apie kurį kalba parlamentaras?
O gal galėtumėte dar pasakyti koks išsilavinimas išmoko sveiko proto?
Ar galėtumėte, turbo, įvardinti problemos:
„laisvieji bankai už bankinės operacijos atlikimą pasiima sau dešimteriopai daugiau nei minimalus atlygis už valandą leistų, o smulkios daržovių, tekstilės firmelės vos kabinasi už gyvenimo ir neišgali net to 1000 mokėti“
priežastį, o ne tik pasakoti apie pasekmes, kurias taip mėgstama išpūsti ir mojuoti jų vėliavomis, tuo pačiu, kaip sprendimus, siūlant virvę ir muilą?
Negi pritariate tų problemų, kurias sukūrė ydos, aštrinimui ir sausos šakos ieškojimui?
Lol, kodėl kažin bedarbių daugiausia šalyse ir problemų su centriniu banku, kur valstybės kišimasis į ekonomiką didžiausias?
o kas tas p. seimūnas?
gal slėpkitės po lapais, pone turbo, su tokiais išaiškinimais.
Labadiena. Trumpai ir aiškiai apie 4 punktą. Kairės (socialistai/komunistai. LSDP/DP) politikos tikslas “iš kiekvienio [atimti] pagal galimybes (viską), kiekvienam pagal poreikius (nuopelnus partijai ir tėvynei)”. Dešinės (liberalai/konservatoriai) politikos tikslas atimti kuo mažiau ir suteikti “kiekvienam žmogui sprendimo teisę”.
Pritraukiant tai prie straipsnio – laisvę priimti šūdinus sprendimus ir atsakomybę už juos, paprastai pasireiškiančią bankrotu (asmeninio šiuo metu neturim). Tik va, Butkevičius sako, kad tai yra Lietuvai žalinga. Taip, nes vietoje Ąsilo į rinką gali netyčia įžengti protingas verslininkas su efektyviu verslu ir dideliu godumu arba nenoru šelpti kitus. O tai kaip iš tokio brudo atimsi pašalpom didesnėm už MMA?
Apie “socialinį teisingumą” iš vis kalbėti gali tik grynas socialistas. Nes tai yra socialinis NEteisingumas. Nebent manot, kad aš savo šaldytuve esančia dešra turiu dalintis ne su katinu (tas bent peles išgaudo), o su žmogum, kuris nedirbo, nedirba ir nedirbs. Tuomet sveikinu išsirinkus tokią valdžią.
Dar trumpiau apie 1 punktą – ke?? Čia lietuviškai? Google translate rišlesnius sakinius rezga
O tiesiog iš žodyno skilties “Ekonomika” paimtais atsitiktiniais žodžiais čia svaidytis tikrai ne vieta
“Džiugiai šiuos dalykus apskritai sutinka turbūt visi, išskyrus liberalus, kurie supranta, kad ekonomikos skatinimas iš oro sukurtais pinigais yra pačios valdžios ir bankininkų, o ne ekonomikos ir visų dirbančių žmonių skatinimas.” – Verslai tai turbūt patys iš kitų skolinas, ane?
” Kai tuos pinigus pirmiausiai nugriebs bankininkai, o darbininkams iš jų beliks tik dalinė kompensacija dėl „kažkodėl“ išaugusių kainų – Premjere, ar Jūs prisiminsite savo klaidą?” – galiu lažintis, kad nei ES, nei JAV infliacija nepakils daugiau nei dabar. Šimašius matyt tokių terminų kaip zero-lower bound, liquidity trap net nėra girdėjas.
“Be to, o ką Jūs siūlote? Ar Jūs siūlote vis palaikyti bankrutuojančios įmonės akcininkus, kad jie, parodę, kad jiems nepavyksta, galėtų toliau žaisti rizikuodami jau nebe savo, o mokesčių mokėtojų pinigais?” – Gaila, kad Butkevičius sudėtingų dalykų nemoka aiškint paprastai, bet teisybės daliai, reikia vertinti viską kiek kitaip: ar nori lanksčios darbo/verslo rinkos, kur išėjęs žmogus iš darbo, nes tarkim bankrutavo įmonė – staigiai vėl patenka į darbą, ar nelankščios, kur verslams sudarytos sąlygos “rebound’inti” ir vėl dirbti. Dabar patys pamąstykit, kuris variantas realesnis Lietuvoje.
Lukai, sveikinu, Jūs labai protingas ir žinote tam įrodyti reikalingų žodžių.
Do not be pretentious. Galiu ir paaiškinti. Pinigų masės didėjimas nebūtinai sukelia infliaciją, o nauda visiems akivaizdi. Visų pirma dėlto, kad žmonės gali refinansuoti savo paskolas (NT ir t.t.) ir dėlto mokėti mažesnes palūkanas. Toliau, bankai turėdami daugiau pinigų juos gali lengviau skolinti. Skolinas beje verslai ir žmonės, kurie tuos pinigus išleidžia. Bet čia ne tikra ekonomika, nes pagal libertarus tikra ekonomika yra… am, sunku pasakyti jau net.
Lukai, aš suprantu kad kažkada prieš kokius tris dešimtmečius kainų (paprastai vartojimo kainų) indeksų pokytis buvo masiškai pradėtas pradėtas vadinti infliacija. Tačiau pagal klasikinius apibrėžimus, o jie niekur nedingo iš rimtų tekstų, infliacija ir YRA pinigų kiekio didėjimas. Kitaip tariant. Kitaip tariant, pinigų dauginimas yra infliaciją apibrėžiantis (o ne sąlygojantis) bruožas.
Aišku, tada reiktų kaip ir visiems pasakyti: infliacija yra nuostabus dalykas. Juk plečiantis ekonomikai reikia daugiau pinigų. Ot Kubilius nuvarė šalį, metinė infliacija 2011 metais tik 4.1%, kai 2008 – 11.1%.
Ką aš turėjau omeny – tai, kad didesnė pinigų masė nebūtinai reiškia didesnes kainas. Todėl ir teigti, kad dėl pigių pinigų paprastiems vartotojams liks tik padidėjusios kainos, yra labai tendencinga ir vertės nekurianti praktika.
Beje, labai jau ortodoksiškai žiūrite. Ekonomikos vadovėliuose infliacija yra apibrėžiama kaip kainų kilimas. Vainienė iš LLRI irgi šaukė apie apokalipsę labai nesenai, nes ECB ir FED veiksmai išauks hyperinfliaciją. Bet jei infliacija yra tik pinigų kiekio didėjimas – tai jau senai ta hiperinfliacija. Tai ar ir LLRI neskaito “rimtų tekstų”?
Lukai, Jūs klystate. Didesnė pinigų masė reiškia didesnes kainas negu jos būtų buvusios su nepadidėjusia pinigų mase.
Deje, bet ne. JAV 2008 metais patrigubino savo monetarinę bazę – ir infliacija (kainų didėjimas) ne pro kur. Esmė, kad dabar yra recesija-stagnacija, kai ekonomika veikia kiek kitaip. Paprastomis sąlygomis – taip, tai padidintų kainas, kaip kad Veimaro Respublika ir panašiai. Puikiai turėtumėt žinot, kad kainų didėjimą sukelia ne pinigų kiekis, o “velocity” – pinigų greitis. Kas iš to, kad jie sėdi.
Lukai, dar kartą paskaitykite mano atsakymą, į kurį Jūs atsakinėjate į jį nereaguodami.
aš vienintelis reaguoju čia ir pateikiu empirinius įrodymus, priešingai nei jūs – kur tik žaidžiat terminais. “Didesnė pinigų masė reiškia didesnes kainas negu jos būtų buvusios su nepadidėjusia pinigų mase.” – nebūtinai, nes pinigų masė tiesiogiai neįtakoja kainų. Pinigų greitis (velocity) įtakoja. Tiesa, kuomet daugiau pinigų, labiau tikėtina, kad pingiai keisis greičiau ir dėl to kils kainos. Bet tai ne absoliuti tiesa.
Įdomu, cituoju: “Aišku, tada reiktų kaip ir visiems pasakyti: infliacija yra nuostabus dalykas. ” – o kaip man, kuris turi pasidėjęs indėlį 1000 litų? Jei valstybė spausdina pinigus, tai po metų aš uždirbu 3% palūkanų, ir turiu 1030 litų. Tąčiau jei valstybė per tuos metu atspaudimo 2 proc. pinigų iš niekur, tai iš tikrūjų mano turtas paaugo 10 litų. O jei valstybė per tuos metus atspaudino 4 proc. pinigų? Infliacija taupytojams yra peilis, besiskolintojams – nuostabus dalykas.
Be abejo įmanoma, kad žmonės turės pinigų, bet elgsis taip, tarsi jų neturėtų. kai kuriais atvejais taip ir vyksta (ir Krugmanas tada labai nepatenkintas, nes žmonės nevartoja, neeikvoja ir taip neskatina ekonomikos). Tačiau toks pinigų laikymas galimas dėl įvairių priežasčių, kurios visos susijusios su atidėtu vartojimu. Tad iš esmės pinigų kiekis vis tiek didina kainas, net jei nebūtinai iš karto. Ir čia ne empirika. Čia logika.
nei jis protingas, nei ką. Eilinis komunistėlis, apsiskaitęs internetuose ir mėginantis vaizduoti suprantantį, tokių pilna Lietuva. Tokius jaunus 20mečius lengva nuplukdyti “na lievo” 🙂
Gal veikiau pakomentuokite mums VIlkaviškio Dievo makles: išmonyti dujų terminalą į pigesnį produktą iš GAZPROM? Anie, mat su dešiniaisiais nesidera, o kaip saviems komunistėliams tai gali ir pasiūlyti šį tą mainais 🙂
Rokai, aš ten juokavau. Infliacija yra tikrai blogas dalykas, nes ji mažina turtą – jeigu jis tik sėdi. Pinigai turi dirbti.
Kas liečia (vėl) kainų didėjimą: tai jei pradės žmonės išlaidauti t.y pinigų greitis padidės – padidės ir kainos. Bet taip būtų net ir jei ir pinigų kiekis išliktų stabilus. Esminis skirtumas, kai tų pinigų daugiau – šitas vartojimo reiškinys įvyksta daug greičiau ir dėl to greičiau grįžtama į piną užimtumą (full employment)
Gruodi – aš tave matau bloguose besivaidenantį dažnai, bet nieko daugiau nei komunistų apšaukimu negirdėjau. Nebūk davatka, nes kaip padleckiam visi dešinieji yra fašistai, taip Tau visi kairieji (ir centras) yra komunistai. Lopas.
Double post:
“Tačiau toks pinigų laikymas galimas dėl įvairių priežasčių, kurios visos susijusios su atidėtu vartojimu” – puikus teiginys. Absoliučiai pritariu su paskutine dalimi. Žmonės atideda vartojimą, nes dažniausiai A) turi skolų B) mato, kad ateityje ekonomika negerės ir todėl nori atsidėti “juodai dienai”. Čia ir išsiskiria liberalų ir socliberalų keliai: vieni nori palinkti kaip yra, kiti – kad kažkas įsikištų ir išleistų pinigus, kad ekonomika atsigautų.
ech ponas turbo … gana moksliškai nusišnekėjote. Visą krūvą premjero (deja tenka pripažinti pezalų) suvedėte į (iš dalies) pelnytą neapykantą bankinėms sistemoms. Į teiginį “premjeras – dar ir ekonomikos mokslų dr. titulo turėtojas” galima atsakyti arba jis ten labai prastai mokėsi, arba staiga viską pamiršo, arba paprasčiausiai vadovėliai buvo senoki ir plananinės ekonomijos tezių. Gal geriau pripažinkime tiesą – premjeras tęsia pataikavimą rinkėjams. Nuvažiuokite į Skuodo rajoną ir padarykite apklausą ką žmonės mano apie bankininkus, verslininkus, įvertintus high value specialistus ir nustebsite. Pasirodo tai bus tie asmenys dėl kurių Skuodo rajono žmonės negali uždirbti skandinaviško atlyginimo. Premjeras tai ir stengiasi išnaudoti. p. Prezidentė sėkmingai parodė kaip valdomi reitingai naudojant elementarius psichologijos pagrindus. Tai yra transliuojamos informacijos pritaikymas prie vyraujančios masinės nuomonės arba nuomonės pritempimas informacijos (tai žinoma yra nepalyginamai sudėtingiau).
Manau verta priminti ir nebandysite ginčytis, jog visa kas normuojama ar kitaip reguliuojama skatina prisitaikymą ir valdymą. Jei vienas raudonžandis turės sprendimo teisę kam ko kiek priklauso ir kas kiek iš kur gali skolintis tai ir bus tikrieji vergo-valdovo santykiai. Ir net jei pradinėse pozicijose tokia ideologija yra visiškai švari ir tyra, ji yra pasmerkta išsigimti į davėjo-ėmėjo santykius.
mažaraščiams siūlau pasidomėti, ką pvz. Albert Einstein rašė apie bankų apmokesdinimą. gerbiu investicinius bankus ir magnatus, kurie 99 proc.suka nuolat verlse, bet bankų – spekuliantų, “hedge”-agresorių ir smulkaus verslo ryklių – nepernešu. Pastudijuokite ponai bent jau Alg.Butkevičiaus disertaciją apie biudžetą, o tada jau imkitės komentuoti.. Pasidomėkite, kodėl Danijoje – laimingiausi žmonės išsirinko socialdemokratus ir kodėl ten stiprus valstybinis ekonomikos sektorius. Jei p Šimašius įvestš prisiekusiųjų teismus bent jau apeliaciniame lygmenyje ar bent jau tarėjų – tada suprasčiau. Dabar kai pridirbę skolų iki 52 mlrd.Lt dar imasi postringauti apie ekonomiką – atsiprašau.
turbo, mano žiniomis, A. Einšteinas nebuvo ekonomikos mokslų daktaras, kaip premjeras A. Butkevičius, tai kaip čia dabar jūs jį cituojate?
ogo, kolchozo pirmininkas net ir disertaciją apie biudžetą yra parengęs? 😀 O čia kurių metų – prieš Kirkilo ar po Kirkilo bankrotą?
“Pasidomėkite, kodėl Danijoje – laimingiausi žmonės išsirinko socialdemokratus ir kodėl ten stiprus valstybinis ekonomikos sektorius. ”
nesakykite kuo man domėtis, o aš nesakysiu, kur Jums reikia eiti, tamsta turbačiau. Jau užtektinai čia pripeckiojot.
Tie, kam kyla abejonių dėl laisvos rinkos ekonomikos naudos, pažiūrėkite šitą trumpą video:
http://www.youtube.com/watch?v=v1U1Jzdghjk
Sveikam žmogui būtinai kils abejonių… Pats debiliškiausias laisvos rinkos ekonomikos propagandos pavyzdys, per 2 min. “atskleidžiama” visa laisosios rinkos ekonomikos “nauda”. Kiekvienos iš tų šalių atvejis yra unikalus, daug valstybių įvardijamų kaip “most free” turi vienus didžiausių ekonominių reguliavimų ir vice versa.
Aha, ir kažkokiu stebuklingu būdu visame pasaulyje vis tas unikalumas nulemia, jog ekonomiškai laisvesnių šalių gyventojai gyvena geriau. Video pateikta tik elementari statistika, o ne propaganda. Dėl tavo minėtų reguliavimų, pabaigoje paaiškinta, pagal kokius kriterijus nustatoma ekonominė laisvė šalyje.
Tokia “elementari” statistika ir yra problema. Parenkant tik šio video pagrindinę mintį atitinkančias valstybes, neįtraukiant begalės kitų, dažnai naudojant kontraversiškus faktus (užtektų pasiskaityti apie Čilės ekonomiką, konkrečiai skurdo rodiklius). Niekas nesako, kad laisvoji rinka yra naudinga ar nenaudinga, bet kartais dalykai yra tiesiog sudėtingesni, nei bandoma pateikti.
Dalykai visada sudėtingesni nei juos įmanoma perteikti 🙂 Tačiau tendencija akivaizdi. Tiesiog empiriniai tyrimai parodo tai, apie ką teoretikai dar 20 a. amžiaus pirmoje pusėje išgvildeno. Nors čia tai gal jau ir tikėjimo klausimai prasideda. Man atrodo, kad loginiai argumentai, paremti realistiniu aksiomatiniu pagrindu ir nuoseklia analize yra įtikinami nei empirinės korealiacijos. Daugeliui, ko gero, priešingai.
labai gerai mes matem kaip tu tvarkeisi budamas teisingumo ministru… ir pagal tai labai galima suprasti kad eilini karta puciat migla y akis zmonems noredamas pasiroditi labai protingas ! tau zurnalisto darbas visai tiktu bet politikas is taves ziauriai niekam tikes , tikiuosi kad tavo ministro kede buvo auksciausias laiptelis tavo gyvenime… 🙂 laimingo nusileidimo !
Joa.. čia pasiskaitant Lietuvių patriotizmą savo šaliai, tai susidaro įspūdis, kad jiems mielesnis Albertas Einšteinas (ar jo išsilavinimas?) ir “turbo” išmanymai apie diplomų turėjimą. Beje, manau, kad ne išsilavinimas čia kaltas:), o viešos kultūros klausimas, kai asmenys negalintys prisistatyti, rašo traktatines iškalbas ir “pasisako” už patį Butkevičių! Jau čia aukštas kultūros pilotažas. Aš Premjero vietoj išžeiščiau, nebent ten pats Premjeras pasislėpęs rašinėja 😀 Jeigu skaitovai įsiskaitė, tai R.Š. kreipiasi į Premjerą, tai tegu Premjeras ir vertina (komentuoja) savo poziciją R.Š. išsakytoms pastaboms.
Esminis palinkėjimas nepraustaburniams – prisistatyti!
Paprastas pilietis, Laurynas Braškus!
Laurynai, bravo! Tikiuosi, kad ši laisviems žmonėms būdinga tendencija vis labiau plis.
Ačiū už palinkėjimus. Ir Jums sėkmingų pakilimų bei nusileidimų 😉
2 turbo. Matau su logika pas poną panašiai kaip pas bet kurį populistą … į klausimą arba argumentus pateikti visiškai nerišlų atsakymą. Kas bendro tarp hedge fondų, spekuliantų ir [cituoju] Butkevičiaus teiginių:
„Liberaliosios rinkos ideologijos logika yra paprasta: daug uždirbti gali tik finansų institucijų, komercinių bankų išrinktieji, o visus likusius žmones būtina paversti vergais.“
„Finansininkai juk nieko nekuria, negamina, tik tvarko popierius, bet nori uždirbti daugiausia iš visų.“
„Pasaulyje sukuriamas kapitalas niekur neišnyksta net per krizes, o tik didėja ir kartais tiesiog perskirstomas iš vienų rankų į kitas. Jeigu pasižiūrėtume į fizinių asmenų indėlių augimą Lietuvoje, šiandien pamatytume, kad ši suma yra didelė – net apie 26 mlrd. litų.“
„Lietuvoje, kur trūksta socialinio teisingumo, padorumo, į liberaliąją ideologiją apskritai negalima kreipti dėmesio.“
„Laisvosios rinkos institutas Lietuvoje užsiima net žalingais valstybei ir jos žmonėms veiksmais. Pavyzdžiui, jie sako, kad jeigu įmonė nesugeba dirbti, tegul ji bankrutuoja. Amerikoje tokį pasiūlymą aš dar suprasčiau, nes JAV bankroto procedūros vyksta greitai, o dar greičiau registruojamos naujos įmonės. Bet mūsų šaliai tokia kryptis yra visiškai neteisinga.“
Nekreipsiu dėmesio į pono “turbo” bandymus įžeisti mažaraštiškumu. Jūsų reikalas ir kultūros lygis kaip išsireikšti.
Lyginti Danijos ar kitą Skandinavišką socializmą bandant pritaikyti Lietuvos sąlygoms yra labai naivu. Siūlyčiau pasidomėti istorija ir apsišviesti kaip buvo sukurtas pagrindas šitam socialiniam rojui. Pašalpos ėmimas ar išlaikytinio statusas Skandinavijoje yra didelė gėda bet kuriam žmogui. Deja kol kas pas mus tai išlieka siekiamybe, nes už tai nėra smerkiama. Siūlau išanalizuoti rinkėjų, balsavusių už dabartinę valdžią, struktūrą ir lūkesčius. Tai atsakytų į dižiąją dalį Jūsų klausimų apie AJB transliuojamas žinutes ir kaip tai susiję su socialdemokratiniais siekiais. Nuoširdus AJB komentaras būtų – Gotta say what gotta say….
“Kas bendro tarp hedge fondų, spekuliantų ir [cituoju] Butkevičiaus teiginių:
„Liberaliosios rinkos ideologijos logika yra paprasta: daug uždirbti gali tik finansų institucijų, komercinių bankų išrinktieji, o visus likusius žmones būtina paversti vergais.“ ”
Pastudijuokite kaip yra vertinama hedge fondų veikla, o tada komentuokite ar replikuokite. Būtent jie sugebėję apeiti normalios bankininkuystės tradiciją į ragą suvarė nemažai smulkių bei vidurinių verslininkų – pirmame dešimtmetyje gi būta didelių diskusijų EP. Mokykitės ekonomikos mieli liberalai. MOKYKITĖS ir būkite pirmiausia bešališki
Dar kartą klausiu kas bendro tarp hedge fondų ir Butkevičiaus teiginio ????? Jūs apsimetate ar iš tikro yra problemos su lietuvių kalbos supratimu ? Jei vis viena įžvelgiate čia kažkur bankų bei ekonomikos žudiku hedge fondus, tai prašau įvardinkite kurie iš teiginių tai būtų:
“Liberaliosios rinkos ideologija” ?
“Finansų institucijos” ?
“Komercinių bankų išrinktieji” ?
p.s. galiu pasidalinti labai naudinga literatūra ir žymių ekonomistų diskusijų stenografijomis apie hedge stuff. Jei kartais susidomėtumėte kaip tai iš tikro tai veikia ir kokių kontrolės priemonių stoka įtakojo visas blogybes 😉
Gerbiamas Mazalitrazi, Jūsų komentaras tikrai labai taiklus. Ačiū.
Cia daug teisingu priekaistu komentatoriai issake bankininku atzvilgiu – tad nesikartosiu. O kad finansininkai dazniausiai zaidzia tik svetimais pinigais ir nieko nesukuria irgi niekam nepaslaptis. Nepazistu zmogaus, kuris turedamas 1000, nezinotu, ka su tuo geriu daryti.
Del imoniu steigimo per 2 d. irgi dristu abejoti, pats susiduriau ir vis susiduriu. O jus ar bandete? Ne. Tai kam tada kalbeti apie tai ko nera ar yra tik ant popieriaus.
Aš irgi nepažįstu žmogaus, kuriam reikėtų inkstų persodinimo. Tai gal atleidžiam tuos visus chirurgus?
O žmonių, kurie skolinasi arba skolinasi, pažįstu, beje, nemažai.
Kartais chirurgo intervencija yra gyvybiskai svarbi. O kur jus matet toki finansu tarpininka, kurio paslaugos butu, gyvenimo ar mirties klausimas. Nebent, zinoma, jis paskolintu savo inksta..
Supažindinsim 🙂
Įmonę įkūriau per dieną. Kaip ir kiti du mano draugai. (Bendrą statistiką rasite internete).
Lucky you. Ne visi tuo gali pasigirti, cia kaip loterijoje. Apie statistika, tai Graikija irgi turejo kazkokia ten statistika, kuri, kaip paaiskejo smarkiai prasilenkia su tikrove..
Ką čia išsikalinėti. Jei nori steigti kokią sofistikuotą įmonę – per dvi dienas – sunkiai. Bet jei nori paprastą, tipinę (net jei nepaprasta veikla užsiims), tai dienos iš esmės užtenka.
Nesvarbu kokia (ir paprasta ir tipine) pavadinima registruoti reikia. Kad pavadinimas butu iregistruotas nepakanka uzpildyti formos internete ir spausti next. Ta pavadinima turi patvirtinti ir po juo pasirasyti fizinis asmuo RC. Tokiu prasymu ne vienas buna (nebent jusu prasymas, kokiu tai budu prioritetinis) O cia tik pirmas zingsnis – pirmas stabdis steigimo procese. Taigi net teoriskai tai neimanoma, kad ir ka kas kalbetu.. su pagarba.
Imone ikurti per viena diena neimanoma nei teoriskai, nei praktiskai. Vien pavadinimo iregistravimas ir patvirtinimas, kad toks galimas uztrunka 24-48 val. Cia jums ne google paskyra susikurti..
Nesvarbu, o Jūs apie Lietuvą kalbate? Čia šiaip, pasitikslinu. Jei taip, tai apie šiemet ar prieš kelis metus? O Jūsų įmonės pavadinimas nebuvo koks, na, labai kūrybingo žmogaus sugalvotas? Matot, kažkaip kitiems pavyksta, o Jums vis ne. Tai gal Jūs pagalbos kreipkitės, galvoju…
Remigijau, juk ne siemet gi, kiek dar to siemet ir buvo.. As ir neteigiu, kad nepavyksta, ka as sakau, kad viskas galetu trukti ir trumpiau, bet kadangi tai turi dar uztvirtinti vyr. specialiste parasu, tas uzsitesia.
O be pavadinimo negali testi proceduros, pvz. formuoti istatu. Turi pakilti nuo kompo ir pasijungti kita diena, kad pratestum. Tai as ir kalbu, kad net teoriskai isteigti per diena neimanoma. O toliau dar graziau, bet nesiplesiu..
Beje, dr. R. Kuodis labai paprastai yra pasakes – pats paprasciausias budas apvogti finansine institucija yra ja tureti. Tad jeigu, koks jusu dievinamas finansininkas patars pasideti tuos 1000 i jo valdoma istaiga (investuoti, taip sakant) nesistebekite, kad viena grazia diena, rasite istaigos duris uzkaltas o jusu finansininkas bus pabeges i Londona – besislapstanciu finansininku roju..
O kas liepia investuoti į patį bankinį sektorių ? Naudokitės banku kaip tarpininku, pirkite patikimų (savo nuožiūra) kompanijų akcijas arba naudokitės AAA ratingų fondais su max rizika +/- 5,7% metinių palūkanų. Jums reikalingi padidintos rizikos investiciniai produktai ? Tada paprasčiausiai priimate kito lygio riziką tiek peno tiek praradimo sąskaita.
kai savų minčių ima trūkti, griebiamasi kitų metodų, šiuo atveju ‘copy-paste’. T.y. kažką pasakė Kuodis, o Nesvarbu kažką išgirdo. Bet jau suprasti neišeina. Geriau sprogdinti Londoną, kol dar ten yra tų bankininkų, ką čia smulkintis, Nesvarbu. Kaip Jums toks planas – chuliganas? 🙂
Nesvarbu, gal nebežiūrėkite į pasaulį rakto skylutės diapozonu? Kas čia ką dievino, o ypač finansininkus? Nebent Butkevičius, kuris jiems vos ne mistines galias suteikia. Ar čia Jūs politikis taip dievinate, kad finansininkų pakėlimas virš jų yra jau toks sudievinimas?…
Jus ir vel apie ta pati. Kada pagaliau isaugsite is tu LLRI kelniu? Taip, politikai blogis, taip jie nieko nesukuria o tik perskirsto, taip i politika eina zmones, nesugebantys saves realizuoti niekur kitur ir naudingiau ir t.t.
Ir kodel Butkevicius ar bet kuris kitas sio pasaulio pilietis, turetu nuvertinti tuos (finansininkus) kurie ir didele dalimi ir prisidejo prie to, ka dabar turime – pasauline krize? Ka siulote, pamirsti ir dovanoti..
Nesvarbu, atsiciklinkite, pradėkite skaityti apie ką rašote ir į ką rašote, arba neberašykite.
Tai jus tada paaiskinkit, ko prisikabinot prie to Bukeviciaus? Sutinku, metu premjero titulo gal ir nenusipelne, bet ir sias pareigas eina, netaip ir seniai. Jis gi aiskina labai paprastai, zmoniu kalba – bankininkai kalti, kad liaudis skursta. O jus: infliacija, pinigu mases augimas ir t.t. Tegul sias liberalias tiesas aiskina LLRI, bet gi jus politikas, tai ir elkites atitinkamai..
Ko mes prisikabinome prie pan Butkevič? Bent jau tuo, kad išverstaskūris proletariatui geresnio gyvenimo nesuteiks. Nelemta, ne tas kalibras.
“bankininkai kalti, kad liaudis skursta”
Kaltas visada kas nors kitas. Pvz. aplinka kalta, kaip Paksius yra įvardijęs 🙂
“Liberaliosios rinkos ideologijos logika yra paprasta: daug uždirbti gali tik finansų institucijų, komercinių bankų išrinktieji, o visus likusius žmones būtina paversti vergais.”
Čia jis CCCP kolchozų laikus prisiminė, kai buvo Vilkaviškyje išrinktasis? 🙂
“Finansininkai juk nieko nekuria, negamina, tik tvarko popierius, bet nori uždirbti daugiausia iš visų”
Čia jis vėl deja vu apie save? Visai nesolidu skųstis. Kada gi pan Butkevič blogai uždirbo, netvarkydamas popierių? 🙂
“turetu nuvertinti tuos (finansininkus) kurie ir didele dalimi ir prisidejo prie to, ka dabar turime – pasauline krize? Ka siulote, pamirsti ir dovanoti..”
Ne, kerštingasis pilieti. Siūlau neužmiršti ir padirbėti – vat kol Jūs su bankininkais kovosite, aš siūlau paraleliai visus komunistus susemti į vagonus, kaip tai buvo daroma 1945 metais su lietuvių tauta, ir išvežti į Sibirą. Tegul pasitūsina ten keletą metų, gal susivoks kuriam pasaulyje gyvena, ir kokius sprendimus laimino žudydami ir per visus galus dulkindami lietuvius (ir naujaisiais laikais)? Galės pasakoti ir apie Stalino gerbūvį, sukurtą Lietuvoje, ir apie gamyklas, ir t.t. Galima ir Luką su Nesvarbu priglausti, kad jiems aiškumo gyvenime atsirastų. Praktikos kursą “pravesti”, tsakant.
bei kuria gėrovę sau ir aplinkiniams
gėrovę –> gerovę
Ačiū
LLRI kaip ir kiti austrų ekonominės mokyklos pasekėjai iki šiol nesupranto, kad gyvename ne barterinės ekonomikos sąlygomis. Visa ta “ekonomikos” mokykla yra arčiau filosofijos ar religijos, o jų idėjos apskritai turėtų būti ignoruojamos ekonominiuose debatuose kaip neturinčios realaus pagrindo.
Net neabejoju, jog sie teisingi zodziai, greitu laiku pasieks Ministra Pirmininka, pries apsisprendziant del galutines Darbo grupes, Lietuvos taikomosios mokestines sistemos pakeitimams, sudarymo.
Jei jau taip, tai socializmas irgi turėtų būti “filosofija ir religija”. Ben kiek radikalesnės socializmo atmainos išvis turėtų būti atskirtos nuo valstybės kaip religinės organzacijos.
Kalbu ne apie socializmą, liberalizmą, socialdemokratiją ar kitas filosofines/politines/etines pažiūras.
Kalbu konkrečiai apie “austrų ekonominę mokyklą”, kuriai atstovauja LLRI. Ta mokykla nagrinėja teorinį ekonomikos modelį kuris Žemėje neegzistuoja net tarp visokių papuasų genčių, ką jau ten kalbėti apie išsivysčiusias šalis (nebent trumpą laiką įvairių politinių/ekonominių/karinių sukrėtimų metu). Todėl šios mokyklos idėjos yra nepritaikomos praktiškai.
Kodel to niekas nepasako, kam nors is LLRI, ir leidzia apgaudineti save ir kitus?.
Remigijau, pirmiausia, kreipiuosi i jus.
O kas nors iš taip rašančių ką nors žino apie austrų ekonominę mokyklą? Mano patirtis rodo, kad kritikai su ja tiesiog nesusipažinę. Pavyzdžiui, Gylys kažkada šiai mokyklai Friedmaną priskyrė. Na taip, jis liberalas, kaip ir dauguma austrų. Bet ekonomine prasme jie visai skirtingose ištakose ir paradigmose. Žodžiu, prieš verdiktą visada gerai yra pasidomėti (bent šiek tiek) kam jį išrašinėji. Jei mokykla nepriimtina, atsakant į klausimą “kodėl” gerai būtų nešauti 180 laipsnių pro šalį, kaip kad “ahoi” ką tik atsitiko.
jeigu taip gerai išmanai ekonomiką, kodėl tiek laiko žlugdei teisėsaugą? Reikia dirbti ten, kur gali geriausiai pritaikyti savo žinias. O gal visos žinios tik teorinės, o kai dirbi, pasirodo, kad moki tik kalbėti?
“Remigijau”, gal galite užduoti normalų klausimą? Spėju, kad sugebate pasakyti kas jums tikrai rūpi ir apie tai paklausti.
Aš menkai susipažinęs su austrų ekonomine mokykla, paskaičiau tik Ludwig von Mises paskaitų santrauką, labai patiko. Bet čia verdančioje diskusijoje matau be pagrindo puolamą R.Šimašių, kuris itin daug padėjo lengvinant verslo steigimą ir pažabojant biurokratus nuo baudimo, mokant juos patarinėti verslui, o ne žlugdyti. Ir visa buvusi jauna veržli vyriausybė yra tikra priešprieša dabartinei nusenusių minčių (ir žmonių) vyriausybei. Ir stebiuosi, kad tiek dar daug yra tikinčių, kad valstybė jiems kažką turi duoti. Valstybė – tai žmonės, paprašyk kaimyno ar draugo ką nors atiduoti už dyką. Nepatogu? O iš nepažįstamo patogu ir atimti ir padalinti? Kai su svetmais elgsimės kaip su savais, tada ir teisingumo bus daugiau.