Remigijus Šimašius

neBlogas laisviems ir atsakingiems žmonėms

Premjere, apie ekonomiką Jūs labai klystate

Premjeras Algirdas Butkevičius interviu „Respublikoje“ pasisakė apie ekonomiką taip, kad ignoruoti negalima. Nes ignoravimas gali per daug mums visiems kainuoti.

Palieku nuošalėje keistus, kai kur su faktinėmis klaidomis, žurnalisto užduotus klausimus. Nenagrinėsiu ir visų grynai emocinių – populistinių Premjero pasvarstymų. Lai tai bus nekalta jo duoklė tam tikrus dalykus, ypač per Kalėdas, norinčiam girdėti rinkėjui. Aptarsiu penkias Premjero klaidas, kurios pavojingos kiekvienam Lietuvos žmogui. (Premjero žodžiai – kursyvu kabutėse.)

Liberaliosios rinkos ideologijos logika yra paprasta: daug uždirbti gali tik finansų institucijų, komercinių bankų išrinktieji, o visus likusius žmones būtina paversti vergais.

Čia Premjeras turbūt painioja liberalizmą su infliacija gaminant pinigus. Dar XVIII amžiaus pradžioje prancūzų ekonomistas Cantillion aprašė efektą, pagal kurį infliuojant pinigus laimi tie, kurie tuos pinigus gamina patys, mažiau laimi tie, kurie juos gauna iš gamintojų, o pralaimėtojai lieka tie, kurie pinigus gauna paskiausiai. Paprastai pralaimėjusieji – tai eiliniai darbininkai. Šiandieniniai Centriniai bankai, iš oro gaminantys pinigus, šį efektą tikrai užtikrina su kaupu. Jie parūpina gerovę sau, po to komerciniams bankams bei finansinėms institucijoms, kurie pirmieji gauna pinigus keisto „gamybos“ proceso metu, kuris vadinasi centrinio banko pinigų skolinimas. Tada dar laimi valdžia, nes skolinti jai pagal centrinius bankus yra visų geriausia. Štai kodėl „Bloomberg“ ir visa kita apie finansus ir finansininkams kalbanti žiniasklaida taip džiugiai sutinka naujus pinigus rinkoje ir centrinio banko (ECB ar FED) palūkanų normų mažinimą. Džiugiai šiuos dalykus apskritai sutinka turbūt visi, išskyrus liberalus, kurie supranta, kad ekonomikos skatinimas iš oro sukurtais pinigais yra pačios valdžios ir bankininkų, o ne ekonomikos ir visų dirbančių žmonių skatinimas.

Premjere, jei painiojate tokius dalykus, tai gresia labai nemaloniomis pasekmėmis. Nes juk būtent liberalai, ypač visokie radikalūs, įkyriai kalba apie dabartinę nevykusią pinigų sistemą bei kaip ji sukėlė ir dar sukels krizes. Ir būtent kairieji, po kokia partija bebūtų susibūrę, vis kalba kaip reikia paskatinti ekonomiką per centrinius bankus įliejant į rinką daugiau pinigų. Kai tuos pinigus pirmiausiai nugriebs bankininkai, o darbininkams iš jų beliks tik dalinė kompensacija dėl „kažkodėl“ išaugusių kainų – Premjere, ar Jūs prisiminsite savo klaidą?

Finansininkai juk nieko nekuria, negamina, tik tvarko popierius, bet nori uždirbti daugiausia iš visų.

Aš suprantu, kodėl  taip bankus vyriausybę ir liaudį vaizduoja įvairūs nacionalsocialistai (tiesiog socialistų karikatūrose bankininkai yra tik be žydiškų bruožų). Ji atspindi dalį realybės. Tačiau labai norėtųsi, kad siūlomi receptai leistų nuo tokios realybės pabėgti, o ne ją įtvirtintų.

Aš suprantu, kodėl taip bankus vyriausybę ir liaudį vaizduoja įvairūs nacionalsocialistai (tiesiog socialistų karikatūrose bankininkai yra tik be žydiškų bruožų). Ji atspindi dalį realybės. Tačiau labai norėtųsi, kad siūlomi receptai leistų nuo tokios realybės pabėgti, o ne ją įtvirtintų.

Ką tik pasakojau apie vieną iš priežasčių, kodėl finansininkai su valdžios pagalba gyvena geriau nei darbininkai ar žemdirbiai.

Tačiau sakyti, kad finansininkai nieko nekuria, yra klaida. Jei jūs sutaupėte 1000 litų ir nežinote ką daryti, kad tas tūkstantis litų duotų naudą jums ir visuomenei, reiškia Jums reikia patarimo. Jums reikia žmogaus, kuris turi reikalingos informacijos apie galimą efektyvų (pelningą) pinigų panaudojimą naujam verslui, o gal naujam pirkiniui. Jums reikia žmogaus, kuris turi ir įgūdžių atskirti ar nėra rizikos, kad paskolinus šiuos pinigus jie bus tiesiog pradanginti. Tas žmogus gali būti Jūsų vyresnis brolis ar padorus prakutęs kaimynas. Tačiau gali būti ir profesionalas finansininkas. Pinigus paskolinti, investuoti, pasiskolinti, pritraukti investicijų ir daugybei sudėtingesnių operacijų, pripažinkime, reikia tarpininkų. Ir tokie tarpininkai yra finansininkai.

Finansininkų kaip tarpininkų nauda nėra akivaizdi. Tačiau, Premjere, pripažinkime, žmonėms tokie tarpininkai yra gerokai reikalingesni nei mes, politikai. Finansininkai atlieka neabejotinai reikalingą funkciją, kurią rinkoje perka tie, kas pinigų turi, arba kam pinigų pritrūksta. O politikai geriausiu atveju išleidžia žmonių pinigus toms reikmėms, kurios šiems žmonėms svarbiausios, tačiau skirtingai nuo finansininkų tai daro prieš žmonių valią (nebent parodysite man žmogų, kuris savanoriškai mokesčių valstybei sumoka daugiau nei priklauso pagal mokesčių įstatymus).

Pasaulyje sukuriamas kapitalas niekur neišnyksta net per krizes, o tik didėja ir kartais tiesiog perskirstomas iš vienų rankų į kitas. Jeigu pasižiūrėtume į fizinių asmenų indėlių augimą Lietuvoje, šiandien pamatytume, kad ši suma yra didelė – net apie 26 mlrd. litų.

Premjere, Jūs ir vėl painiojate svarbius dalykus. Kapitalas (kapitalinės gėrybės) ir pinigai nėra tas pats. Jei per krizę Zimbabvės stiliumi prispausdinama papildomai pinigų (o taip ir vyksta, tik dar ne tokiais mastais, kaip Zimbabvėje), tai jų tikrai bus daugiau nei iki krizės (nebent banknotai taps pigesni už prakuroms naudojamus laikraščius). Tačiau tai nereiškia, jog padidėjo kapitalinių gėrybių.

Nebenaudojami įrengimai, pastatai, niekam vertomis tapusios žinios, suprastėjusi infrastruktūra – visa tai yra tikrieji kapitalo praradimai. Pasakysiu dar paprasčiau – jei dėl infliacijos šeimos turtas (namas, automobilis, gal net ir pensijų fondų vienetai) tampa verti daugiau litų, tai dar nereiškia, kad už šiuos litus būtų galima įsigyti geresnį namą, geresnį automobilį, labiau aprūpintą senatvę. Lygiai kaip ir kelias, net jei matuojame jį kelio stulpeliais, netampa ilgesnis, jei stulpelių pristatome tankiau, o Jūsų pica labiau pasotinanti, jei ją supjaustome į daugiau gabalėlių. Jei kapitalą matuosime pinigų kiekiu, kurie yra tarsi ant senio besmegenio pavasario saulelėje nupiešta liniuotė, tai gal ir matysime vis didėjančią besmegenio šluotą, nors ji bus tokia kaip buvusi, ir vis didėjančią besmegenio nosį, nors toji morka bus jau gal visai suvytusi.

Lietuvoje, kur trūksta socialinio teisingumo, padorumo, į liberaliąją ideologiją apskritai negalima kreipti dėmesio.

Premjere, čia ne faktinė klaida, o tik Jūsų nuomonė. Tačiau gal Jūs nesusimąstėte, ką ji reiškia? Juk liberali ideologija – tai tokia, kuri kiekvienam žmogui palieka sprendimo teisę, o kartu ir visą atsakomybę – galimą naudą ar žalą – už sprendimo pasekmes. Jūs galite manyti, kad į tokią ideologiją Lietuvoje negalima kreipti dėmesio. Tačiau ar tai reiškia, kad, skirtingai nuo Jūsų ne kartą minėtos Amerikos, Lietuvoje gyvena tik kvailiai, tinginiai ar apskritai avinai? Aš kviečiu Jus visgi permąstyti savo nuomonę.

Suprantu, kad kai imi vadovauti, tai patogu manyti, kad vadovauji kvailiams – su jais nereikia tartis, tik išklausyti apie naujų žalių pievų poreikį. Tačiau žalios pievos neužteks – reiks kažką auginti ir kurti patiems. O štai čia avių banda nelabai pravarti. Tad gal geriau pradėkime gerbti būtent tuos, kurie ne reikalauja socialinio teisingumo ir padorumo, o elgiasi padoriai bei kuria gerovę sau ir aplinkiniams.

Laisvosios rinkos institutas Lietuvoje užsiima net žalingais valstybei ir jos žmonėms veiksmais. Pavyzdžiui, jie sako, kad jeigu įmonė nesugeba dirbti, tegul ji bankrutuoja. Amerikoje tokį pasiūlymą aš dar suprasčiau, nes JAV bankroto procedūros vyksta greitai, o dar greičiau registruojamos naujos įmonės. Bet mūsų šaliai tokia kryptis yra visiškai neteisinga.

Premjere, Jūsų žiniai Lietuvoje daugiau kaip pusė įmonių steigiamos internetu ir tai įvyksta per dvi dienas. Verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymėjimą galima gauti turbūt per dvi valandas. Bankroto procedūros taip – jos vis dar per lėtos. Tai gal pagreitinkim jas, o ne stabdykime, kaip kad prieš kelias savaites Jūsų partijos kolegos intensyviai darė Seimo ekonomikos komitete atmesdami labai prasmingas Prezidentės pataisas Bankroto įstatymui.

Be to, o ką Jūs siūlote? Ar Jūs siūlote vis palaikyti bankrutuojančios įmonės akcininkus, kad jie, parodę, kad jiems nepavyksta, galėtų toliau žaisti rizikuodami jau nebe savo, o mokesčių mokėtojų pinigais? Gal Jums atrodo, kad remdami bankrutuojančias įmones pinigais, kuriuos paimate iš gyvybingų įmonių, nesužlugdysite daugiau tokių verslų, kurie galėtų gyvuoti ir kurti darbo vietas? Ar Jums atrodo, kad sąžininga yra įkalinti bankrutuojančių įmonių darbuotojus įmonėse, kai per bankroto procedūrą nauji savininkai galbūt nupirktų įmonę ar jos gamybos linijas ir galbūt netgi tęstų veiklą, tačiau vykdytų ją sėkmingiau ir atlyginimus mokėdami uždirbtais pinigais, o ne pažadais? Ir kaip konkrečiai – jei kokia kavinukė nesugeba sulaukti klientų, nes nuolat juos apnuodydavo maistu, o porcijos buvo nusukinėjamos – ar ją irgi reikia gelbėti nuo bankroto, tokiu būdu neleidžiant toje vietoje įsisteigti kitiems, sėkmingesniems, pas kuriuos klientai norėtų eiti?

Žinau, kad taip nemanote. Bet jei nemanote, tai kodėl kalbate taip, kaip galbūt daug kam patinka girdėti, tačiau pragaištinga realizuoti?

Share

, , ,

753 Responses to “Premjere, apie ekonomiką Jūs labai klystate”

  • skirmantas tumelis parašė:

    http://btv.lt/video-perziura/66-uzkalnio-5 – Butkevčius kalba, kad žmogus negali be darbo ilgai gyventi ir kad iš pašalpų negalima išgyventi. Ir lygtais pritaria, kad žmonėms mąstymą reikia keisti ir daugiau stengtis patiems dirbti.

    Supaisysi čia…

  • Renata D parašė:

    Visų pirma pataisysiu: Lietuva neturi pinigų politikos, nes turi valiutų valdybą, tai viskas priklauso tik nuo ECB. O anot Paul Krugman ekonomiką skatinti įliejant pinigų į rinką galima, tik reikia kontroliuoti bankus, kad finansuotų verslą, o ne stiprintų savo kapitalą.

    • Tadas parašė:

      O anot daug kitų ekonomistų tai daryti žalinga… Tai, kad kažkas taip pasakė, nereiškia jau, kad tai tiesa.

    • Vytautas parašė:

      Paul Krugman, teigia ir kitą dalyką: spausdinant pinigus infliacijos nesukelsi, dėl taip vadinamų likvidumo spąstų (liquidity trap). Kadangi pinigai, kuriuos Federalinis Rezervų bankas atspausdina, keliauja (kaip teisingai pastebėjote) bankų kapitalui stiprinti, o nenusėda žmonių kišenėse. Kartu jie neskatina vartojimo augimo bei infliacijos. Būtent tai ir yra likvidumo spąstai. Dar blogiau, komerciniai bankai, pasiskolindami iš FED dėl perviršinio pigaus kapitalo atsiradusį likvidumą, grąžina būtent FED’ui ir už didesnes palūkanas nei skolinosi. Jie nepasirenka teisingesnio kelio: nedidina išduodamų kreditų verslui ar gyventojams skaičiaus, o elgiasi labai primityviai. Iš kitos pusės, dėl Lietuvoje egzistuojančio Valiutų valdybos modelio ir Lietuvos lito bei euro susieto tarpusavyje kurso, mes negalime turėti nuosavos monetarinės politikos (už ka reikėtų Lietuvą ir sveikinti), tad nėra pavojaus, kad tokie keisti p. Butkevičiaus pasisakymai apie papildomą pinigų įliejimą į rinką galėtų visti realybe. Bent jau kolkas.

      • Remigijus Šimašius parašė:

        Vytautai, šita koncepcija – atskira rimta tema. Mano manymu, tokia reakcija žmonės tiesiog bando apsisaugoti nuo pinigų kiekio didinimo pasekmių.

    • Remigijus Šimašius parašė:

      O ką čia taisyti? Kas sako, kad Lietuva turi pinigų politiką?… Nors jei pasikapstytume, nežinau ką ten dar LB rastume.

  • Modestas Garliauskas parašė:

    O aš manau, kad viską, ką Butkevičius pasako, tai yra tikrų tikriausias jo manymas ir mąstymas, nes iš visko, ką jis kalba viešai, supratimo ekonominiais klausimais visiškai neturi. Ir labai tikiuosi, kad jis perskaitys šį įrašą, ir ne tik perskaitys, bet ir pasimokys (nors ir netikiu, kad dar gali kažką išmokt, atrodo užsidaręs savo stikliniame kiaute, kuris atmuša visus protingus ir racionalius argumentus)
    Labai sutinku su nuomone dėl vadovavimo avinų bandai. Tai yra išskirtinis Butkevičiaus kaip premjero bruožas, Lietuvos gyventojus jis mano, tik kaip besmegenius vargšus, nesugebančius išsilaikyti be jo skiriamų pašalpų. Tokį mąstymą dar labiau patvirtinina ir jo nuomonė apie finansininkus.

  • turbo parašė:

    p Seimūne, labai gerai, kad bandote aiškintis svarbius dalykus, tačiau nepamirškite, kad Jūs esate tik teisininko išsilavinimo, o premjeras – dar ir ekonomikos mokslų dr. titulo turėtojas. Taigi,
    1. Pasaulio ekonomikos ir ūkio istorija rodo, kad pasak skirtingų autorių liberalios rinkos ekonomika nuo 1/3 iki 1/2 savo egzistavimo laiko yra išbuvusi krizinėje-recesinėje būsenoje. Dabar gi apie 1000 stambiausių pasaulio bankų, kurių virš pusės yra Europoje valdo virš 1000 trln.USD turto, kai vyriausybės pasak kai kurių vertinimų tik 2-3 trln.USD. Tuo metu Europoje yra apie 25 mln. – aštuonios Lietuvos bedarbių: Ispanijoje apie 1/3 jaunimo, kuriems galite aiškinti toliau: esate absoliučiai liberaliai laisvi važiuoti kad ir į Lietuvą ar Afriką ir pradėti savo biznelį…jei bankas duos kreditą. Jei ne, tai sumeskite po šimtinę su draugu ir eikite į garažą ieškoti idėjų, kaip Apple pradininkai. Tuo metu pilna dirvonuojančių žemių ir … pelyjančių pinigų komercinių bankų – spekuliantų saugyklose. Nesakau, kad nebūna bankininkų filantropų, tačiau tai yra akivaizdi tiesa – bankai ypač aukštesnės finansinės rizikos kriziniais laikotarpiais ne investuoja, o lūkuriuoja. Dabar visi gudrūs muštis į krūtinę ir koneveikti fed, greenspanus-bernankes. Gal paaiškinti kur buvo liberalai ir anksčiau – didžiosios 30 depresijos metais? “tegul bankrutuoja, tegul stimpa…”
    Daugelis bėdų pasaulio ūkyje kyla iš to, kad valdo ir kuria lisabonų-mastrichtų strategijas geriausiu atveju optimistai teisininkai, brėžiantys 45 laipsnių kampu kylančias augimo kreives, o ne geo- ir makroekonomikos žinovai. Beje, USA profesūra aiškiai nurodo pastarosios krizės priežastis – finansų rinkų liberalizavimas prasidėjęs USA apie 80-us metus. Gal dar apie kredito derivatyvus ir Wallstret finansų inžineriją, įsiūliusią Europos bankams beverčių popierių burbulą?
    2. Dėl finansų piratų – hedge fondų (tai yra agresyvią marketingo taktiką vykdą biznieriai, veikiantys panašiai kaip investiciniai bankai, tačiau be valdžios kontrolės, nes suradę gausių landų liberaliuose įstatymuose) pragaištingumo pasikonsultuokite arba su p Martin Szhulz – Europarlamernto pirmininku. Jo pirmtakas p Rasmussen daug nuveikė kritikuodamas ir EP ribodamas hedge fondų veiklą. Kas tam priešinosi? Liberalų frakcijos…Taigi – Finansininkai iš hedge fondų, komercinių bankų nieko nekuria, negamina, tik tvarko popierius, bet nori uždirbti daugiausia iš visų.
    3. Nedera Jums painioti Das kapital ir kapitalo materialines gėrybes. Čia premjeras teisus – kam ta Zimbabvė, pasižiūrėkite ką bundestage apie praturtėjusius iš krizės (jei norite ir karų – anksčiau) sakė… dešinieji krikdemai.
    4. Kiekvienam žmogui sprendimo teisę?…virėjai dėl palūkanų normos? bolševikui dėl nacionalizacijos…no comment
    5. Lietuvoje vieni rykliai gauna gerą pelną – pvz vien tie laisvieji bankai už bankinės operacijos atlikimą pasiima sau dešimteriopai daugiau nei minimalus atlygis už valandą leistų, o smulkios daržovių, tekstilės firmelės vos kabinasi už gyvenimo ir neišgali net to 1000 mokėti. Bet kas rūpi liberalui…”po velnių juos, tegul bankrutuoja, važiuoja dirbti patys su kauptukais į airijas, o mes paimsime dar kreditų jei kas pensininkų bedarbių armijai išlaikyti…arba tą PVM su Kubiliumi taip gerai bolševikiškai pakėlėme, kad iškart didžiausia emigracija visoje ES prasidėjo ,,,juk mūsų šventovei-bankams taip dabar gerai: po 3 mld.Lt palūkanų kasmet nuo žioplių lietuvių su jų premjeru ekonomistu”

    • skirmantas tumelis parašė:

      Jūs teisus, turbo, įvardindamas faktą, jog niekadėjai, pasinaudoję liberaliųjų įstatymų ydomis pavogė daugybę pinigų ir padarę didžiulę skriaudą mums visiems.

      Minėjote, jog parlamentaras turi teisinį išsilavinimą, o ne ekonominį ir kalbate apie įstatymus. Jūs turite ir ekonominį ir teisinį išsilavinimą?

      Darau prielaidą, jog turite, nes savo išsilavinimu, tikiu, didžiuojatės ir be reikalo nesakytumėte, kad kitas žmogus tokio neturi, tai pasakykite ką manote apie įstatymų interpretavimą, apie kurį kalba parlamentaras?

      O gal galėtumėte dar pasakyti koks išsilavinimas išmoko sveiko proto?

      Ar galėtumėte, turbo, įvardinti problemos:

      „laisvieji bankai už bankinės operacijos atlikimą pasiima sau dešimteriopai daugiau nei minimalus atlygis už valandą leistų, o smulkios daržovių, tekstilės firmelės vos kabinasi už gyvenimo ir neišgali net to 1000 mokėti“

      priežastį, o ne tik pasakoti apie pasekmes, kurias taip mėgstama išpūsti ir mojuoti jų vėliavomis, tuo pačiu, kaip sprendimus, siūlant virvę ir muilą?
      Negi pritariate tų problemų, kurias sukūrė ydos, aštrinimui ir sausos šakos ieškojimui?

    • vasius parašė:

      Lol, kodėl kažin bedarbių daugiausia šalyse ir problemų su centriniu banku, kur valstybės kišimasis į ekonomiką didžiausias?

    • Remigijus Šimašius parašė:

      o kas tas p. seimūnas?

    • Gruodis(M3) parašė:

      gal slėpkitės po lapais, pone turbo, su tokiais išaiškinimais.

    • friendzis parašė:

      Labadiena. Trumpai ir aiškiai apie 4 punktą. Kairės (socialistai/komunistai. LSDP/DP) politikos tikslas “iš kiekvienio [atimti] pagal galimybes (viską), kiekvienam pagal poreikius (nuopelnus partijai ir tėvynei)”. Dešinės (liberalai/konservatoriai) politikos tikslas atimti kuo mažiau ir suteikti “kiekvienam žmogui sprendimo teisę”.
      Pritraukiant tai prie straipsnio – laisvę priimti šūdinus sprendimus ir atsakomybę už juos, paprastai pasireiškiančią bankrotu (asmeninio šiuo metu neturim). Tik va, Butkevičius sako, kad tai yra Lietuvai žalinga. Taip, nes vietoje Ąsilo į rinką gali netyčia įžengti protingas verslininkas su efektyviu verslu ir dideliu godumu arba nenoru šelpti kitus. O tai kaip iš tokio brudo atimsi pašalpom didesnėm už MMA?

      Apie “socialinį teisingumą” iš vis kalbėti gali tik grynas socialistas. Nes tai yra socialinis NEteisingumas. Nebent manot, kad aš savo šaldytuve esančia dešra turiu dalintis ne su katinu (tas bent peles išgaudo), o su žmogum, kuris nedirbo, nedirba ir nedirbs. Tuomet sveikinu išsirinkus tokią valdžią.

      Dar trumpiau apie 1 punktą – ke?? Čia lietuviškai? Google translate rišlesnius sakinius rezga

      O tiesiog iš žodyno skilties “Ekonomika” paimtais atsitiktiniais žodžiais čia svaidytis tikrai ne vieta

  • Lukas parašė:

    “Džiugiai šiuos dalykus apskritai sutinka turbūt visi, išskyrus liberalus, kurie supranta, kad ekonomikos skatinimas iš oro sukurtais pinigais yra pačios valdžios ir bankininkų, o ne ekonomikos ir visų dirbančių žmonių skatinimas.” – Verslai tai turbūt patys iš kitų skolinas, ane?
    ” Kai tuos pinigus pirmiausiai nugriebs bankininkai, o darbininkams iš jų beliks tik dalinė kompensacija dėl „kažkodėl“ išaugusių kainų – Premjere, ar Jūs prisiminsite savo klaidą?” – galiu lažintis, kad nei ES, nei JAV infliacija nepakils daugiau nei dabar. Šimašius matyt tokių terminų kaip zero-lower bound, liquidity trap net nėra girdėjas.
    “Be to, o ką Jūs siūlote? Ar Jūs siūlote vis palaikyti bankrutuojančios įmonės akcininkus, kad jie, parodę, kad jiems nepavyksta, galėtų toliau žaisti rizikuodami jau nebe savo, o mokesčių mokėtojų pinigais?” – Gaila, kad Butkevičius sudėtingų dalykų nemoka aiškint paprastai, bet teisybės daliai, reikia vertinti viską kiek kitaip: ar nori lanksčios darbo/verslo rinkos, kur išėjęs žmogus iš darbo, nes tarkim bankrutavo įmonė – staigiai vėl patenka į darbą, ar nelankščios, kur verslams sudarytos sąlygos “rebound’inti” ir vėl dirbti. Dabar patys pamąstykit, kuris variantas realesnis Lietuvoje.

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Lukai, sveikinu, Jūs labai protingas ir žinote tam įrodyti reikalingų žodžių.

      • Lukas parašė:

        Do not be pretentious. Galiu ir paaiškinti. Pinigų masės didėjimas nebūtinai sukelia infliaciją, o nauda visiems akivaizdi. Visų pirma dėlto, kad žmonės gali refinansuoti savo paskolas (NT ir t.t.) ir dėlto mokėti mažesnes palūkanas. Toliau, bankai turėdami daugiau pinigų juos gali lengviau skolinti. Skolinas beje verslai ir žmonės, kurie tuos pinigus išleidžia. Bet čia ne tikra ekonomika, nes pagal libertarus tikra ekonomika yra… am, sunku pasakyti jau net.

        • Remigijus Šimašius parašė:

          Lukai, aš suprantu kad kažkada prieš kokius tris dešimtmečius kainų (paprastai vartojimo kainų) indeksų pokytis buvo masiškai pradėtas pradėtas vadinti infliacija. Tačiau pagal klasikinius apibrėžimus, o jie niekur nedingo iš rimtų tekstų, infliacija ir YRA pinigų kiekio didėjimas. Kitaip tariant. Kitaip tariant, pinigų dauginimas yra infliaciją apibrėžiantis (o ne sąlygojantis) bruožas.

          • Lukas parašė:

            Aišku, tada reiktų kaip ir visiems pasakyti: infliacija yra nuostabus dalykas. Juk plečiantis ekonomikai reikia daugiau pinigų. Ot Kubilius nuvarė šalį, metinė infliacija 2011 metais tik 4.1%, kai 2008 – 11.1%.

            Ką aš turėjau omeny – tai, kad didesnė pinigų masė nebūtinai reiškia didesnes kainas. Todėl ir teigti, kad dėl pigių pinigų paprastiems vartotojams liks tik padidėjusios kainos, yra labai tendencinga ir vertės nekurianti praktika.

          • Lukas parašė:

            Beje, labai jau ortodoksiškai žiūrite. Ekonomikos vadovėliuose infliacija yra apibrėžiama kaip kainų kilimas. Vainienė iš LLRI irgi šaukė apie apokalipsę labai nesenai, nes ECB ir FED veiksmai išauks hyperinfliaciją. Bet jei infliacija yra tik pinigų kiekio didėjimas – tai jau senai ta hiperinfliacija. Tai ar ir LLRI neskaito “rimtų tekstų”?

          • Remigijus Šimašius parašė:

            Lukai, Jūs klystate. Didesnė pinigų masė reiškia didesnes kainas negu jos būtų buvusios su nepadidėjusia pinigų mase.

          • Lukas parašė:

            Deje, bet ne. JAV 2008 metais patrigubino savo monetarinę bazę – ir infliacija (kainų didėjimas) ne pro kur. Esmė, kad dabar yra recesija-stagnacija, kai ekonomika veikia kiek kitaip. Paprastomis sąlygomis – taip, tai padidintų kainas, kaip kad Veimaro Respublika ir panašiai. Puikiai turėtumėt žinot, kad kainų didėjimą sukelia ne pinigų kiekis, o “velocity” – pinigų greitis. Kas iš to, kad jie sėdi.

          • Remigijus Šimašius parašė:

            Lukai, dar kartą paskaitykite mano atsakymą, į kurį Jūs atsakinėjate į jį nereaguodami.

          • Lukas parašė:

            aš vienintelis reaguoju čia ir pateikiu empirinius įrodymus, priešingai nei jūs – kur tik žaidžiat terminais. “Didesnė pinigų masė reiškia didesnes kainas negu jos būtų buvusios su nepadidėjusia pinigų mase.” – nebūtinai, nes pinigų masė tiesiogiai neįtakoja kainų. Pinigų greitis (velocity) įtakoja. Tiesa, kuomet daugiau pinigų, labiau tikėtina, kad pingiai keisis greičiau ir dėl to kils kainos. Bet tai ne absoliuti tiesa.

          • Rokas parašė:

            Įdomu, cituoju: “Aišku, tada reiktų kaip ir visiems pasakyti: infliacija yra nuostabus dalykas. ” – o kaip man, kuris turi pasidėjęs indėlį 1000 litų? Jei valstybė spausdina pinigus, tai po metų aš uždirbu 3% palūkanų, ir turiu 1030 litų. Tąčiau jei valstybė per tuos metu atspaudimo 2 proc. pinigų iš niekur, tai iš tikrūjų mano turtas paaugo 10 litų. O jei valstybė per tuos metus atspaudino 4 proc. pinigų? Infliacija taupytojams yra peilis, besiskolintojams – nuostabus dalykas.

          • Remigijus Šimašius parašė:

            Be abejo įmanoma, kad žmonės turės pinigų, bet elgsis taip, tarsi jų neturėtų. kai kuriais atvejais taip ir vyksta (ir Krugmanas tada labai nepatenkintas, nes žmonės nevartoja, neeikvoja ir taip neskatina ekonomikos). Tačiau toks pinigų laikymas galimas dėl įvairių priežasčių, kurios visos susijusios su atidėtu vartojimu. Tad iš esmės pinigų kiekis vis tiek didina kainas, net jei nebūtinai iš karto. Ir čia ne empirika. Čia logika.

        • Gruodis(M3) parašė:

          nei jis protingas, nei ką. Eilinis komunistėlis, apsiskaitęs internetuose ir mėginantis vaizduoti suprantantį, tokių pilna Lietuva. Tokius jaunus 20mečius lengva nuplukdyti “na lievo” 🙂

          Gal veikiau pakomentuokite mums VIlkaviškio Dievo makles: išmonyti dujų terminalą į pigesnį produktą iš GAZPROM? Anie, mat su dešiniaisiais nesidera, o kaip saviems komunistėliams tai gali ir pasiūlyti šį tą mainais 🙂

          • Lukas parašė:

            Rokai, aš ten juokavau. Infliacija yra tikrai blogas dalykas, nes ji mažina turtą – jeigu jis tik sėdi. Pinigai turi dirbti.

            Kas liečia (vėl) kainų didėjimą: tai jei pradės žmonės išlaidauti t.y pinigų greitis padidės – padidės ir kainos. Bet taip būtų net ir jei ir pinigų kiekis išliktų stabilus. Esminis skirtumas, kai tų pinigų daugiau – šitas vartojimo reiškinys įvyksta daug greičiau ir dėl to greičiau grįžtama į piną užimtumą (full employment)

            Gruodi – aš tave matau bloguose besivaidenantį dažnai, bet nieko daugiau nei komunistų apšaukimu negirdėjau. Nebūk davatka, nes kaip padleckiam visi dešinieji yra fašistai, taip Tau visi kairieji (ir centras) yra komunistai. Lopas.

          • Lukas parašė:

            Double post:

            “Tačiau toks pinigų laikymas galimas dėl įvairių priežasčių, kurios visos susijusios su atidėtu vartojimu” – puikus teiginys. Absoliučiai pritariu su paskutine dalimi. Žmonės atideda vartojimą, nes dažniausiai A) turi skolų B) mato, kad ateityje ekonomika negerės ir todėl nori atsidėti “juodai dienai”. Čia ir išsiskiria liberalų ir socliberalų keliai: vieni nori palinkti kaip yra, kiti – kad kažkas įsikištų ir išleistų pinigus, kad ekonomika atsigautų.

  • Mazalitražis parašė:

    ech ponas turbo … gana moksliškai nusišnekėjote. Visą krūvą premjero (deja tenka pripažinti pezalų) suvedėte į (iš dalies) pelnytą neapykantą bankinėms sistemoms. Į teiginį “premjeras – dar ir ekonomikos mokslų dr. titulo turėtojas” galima atsakyti arba jis ten labai prastai mokėsi, arba staiga viską pamiršo, arba paprasčiausiai vadovėliai buvo senoki ir plananinės ekonomijos tezių. Gal geriau pripažinkime tiesą – premjeras tęsia pataikavimą rinkėjams. Nuvažiuokite į Skuodo rajoną ir padarykite apklausą ką žmonės mano apie bankininkus, verslininkus, įvertintus high value specialistus ir nustebsite. Pasirodo tai bus tie asmenys dėl kurių Skuodo rajono žmonės negali uždirbti skandinaviško atlyginimo. Premjeras tai ir stengiasi išnaudoti. p. Prezidentė sėkmingai parodė kaip valdomi reitingai naudojant elementarius psichologijos pagrindus. Tai yra transliuojamos informacijos pritaikymas prie vyraujančios masinės nuomonės arba nuomonės pritempimas informacijos (tai žinoma yra nepalyginamai sudėtingiau).
    Manau verta priminti ir nebandysite ginčytis, jog visa kas normuojama ar kitaip reguliuojama skatina prisitaikymą ir valdymą. Jei vienas raudonžandis turės sprendimo teisę kam ko kiek priklauso ir kas kiek iš kur gali skolintis tai ir bus tikrieji vergo-valdovo santykiai. Ir net jei pradinėse pozicijose tokia ideologija yra visiškai švari ir tyra, ji yra pasmerkta išsigimti į davėjo-ėmėjo santykius.

  • turbo parašė:

    mažaraščiams siūlau pasidomėti, ką pvz. Albert Einstein rašė apie bankų apmokesdinimą. gerbiu investicinius bankus ir magnatus, kurie 99 proc.suka nuolat verlse, bet bankų – spekuliantų, “hedge”-agresorių ir smulkaus verslo ryklių – nepernešu. Pastudijuokite ponai bent jau Alg.Butkevičiaus disertaciją apie biudžetą, o tada jau imkitės komentuoti.. Pasidomėkite, kodėl Danijoje – laimingiausi žmonės išsirinko socialdemokratus ir kodėl ten stiprus valstybinis ekonomikos sektorius. Jei p Šimašius įvestš prisiekusiųjų teismus bent jau apeliaciniame lygmenyje ar bent jau tarėjų – tada suprasčiau. Dabar kai pridirbę skolų iki 52 mlrd.Lt dar imasi postringauti apie ekonomiką – atsiprašau.

    • Paulius parašė:

      turbo, mano žiniomis, A. Einšteinas nebuvo ekonomikos mokslų daktaras, kaip premjeras A. Butkevičius, tai kaip čia dabar jūs jį cituojate?

    • Gruodis(M3) parašė:

      ogo, kolchozo pirmininkas net ir disertaciją apie biudžetą yra parengęs? 😀 O čia kurių metų – prieš Kirkilo ar po Kirkilo bankrotą?

    • Gruodis(M3) parašė:

      “Pasidomėkite, kodėl Danijoje – laimingiausi žmonės išsirinko socialdemokratus ir kodėl ten stiprus valstybinis ekonomikos sektorius. ”

      nesakykite kuo man domėtis, o aš nesakysiu, kur Jums reikia eiti, tamsta turbačiau. Jau užtektinai čia pripeckiojot.

  • Edas parašė:

    Tie, kam kyla abejonių dėl laisvos rinkos ekonomikos naudos, pažiūrėkite šitą trumpą video:
    http://www.youtube.com/watch?v=v1U1Jzdghjk

    • Mindaugas parašė:

      Sveikam žmogui būtinai kils abejonių… Pats debiliškiausias laisvos rinkos ekonomikos propagandos pavyzdys, per 2 min. “atskleidžiama” visa laisosios rinkos ekonomikos “nauda”. Kiekvienos iš tų šalių atvejis yra unikalus, daug valstybių įvardijamų kaip “most free” turi vienus didžiausių ekonominių reguliavimų ir vice versa.

      • Edas parašė:

        Aha, ir kažkokiu stebuklingu būdu visame pasaulyje vis tas unikalumas nulemia, jog ekonomiškai laisvesnių šalių gyventojai gyvena geriau. Video pateikta tik elementari statistika, o ne propaganda. Dėl tavo minėtų reguliavimų, pabaigoje paaiškinta, pagal kokius kriterijus nustatoma ekonominė laisvė šalyje.

        • Mindaugas parašė:

          Tokia “elementari” statistika ir yra problema. Parenkant tik šio video pagrindinę mintį atitinkančias valstybes, neįtraukiant begalės kitų, dažnai naudojant kontraversiškus faktus (užtektų pasiskaityti apie Čilės ekonomiką, konkrečiai skurdo rodiklius). Niekas nesako, kad laisvoji rinka yra naudinga ar nenaudinga, bet kartais dalykai yra tiesiog sudėtingesni, nei bandoma pateikti.

          • Remigijus Šimašius parašė:

            Dalykai visada sudėtingesni nei juos įmanoma perteikti 🙂 Tačiau tendencija akivaizdi. Tiesiog empiriniai tyrimai parodo tai, apie ką teoretikai dar 20 a. amžiaus pirmoje pusėje išgvildeno. Nors čia tai gal jau ir tikėjimo klausimai prasideda. Man atrodo, kad loginiai argumentai, paremti realistiniu aksiomatiniu pagrindu ir nuoseklia analize yra įtikinami nei empirinės korealiacijos. Daugeliui, ko gero, priešingai.

  • dexter parašė:

    labai gerai mes matem kaip tu tvarkeisi budamas teisingumo ministru… ir pagal tai labai galima suprasti kad eilini karta puciat migla y akis zmonems noredamas pasiroditi labai protingas ! tau zurnalisto darbas visai tiktu bet politikas is taves ziauriai niekam tikes , tikiuosi kad tavo ministro kede buvo auksciausias laiptelis tavo gyvenime… 🙂 laimingo nusileidimo !

    • Laurynas Braškus parašė:

      Joa.. čia pasiskaitant Lietuvių patriotizmą savo šaliai, tai susidaro įspūdis, kad jiems mielesnis Albertas Einšteinas (ar jo išsilavinimas?) ir “turbo” išmanymai apie diplomų turėjimą. Beje, manau, kad ne išsilavinimas čia kaltas:), o viešos kultūros klausimas, kai asmenys negalintys prisistatyti, rašo traktatines iškalbas ir “pasisako” už patį Butkevičių! Jau čia aukštas kultūros pilotažas. Aš Premjero vietoj išžeiščiau, nebent ten pats Premjeras pasislėpęs rašinėja 😀 Jeigu skaitovai įsiskaitė, tai R.Š. kreipiasi į Premjerą, tai tegu Premjeras ir vertina (komentuoja) savo poziciją R.Š. išsakytoms pastaboms.
      Esminis palinkėjimas nepraustaburniams – prisistatyti!

      Paprastas pilietis, Laurynas Braškus!

      • Remigijus Šimašius parašė:

        Laurynai, bravo! Tikiuosi, kad ši laisviems žmonėms būdinga tendencija vis labiau plis.

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Ačiū už palinkėjimus. Ir Jums sėkmingų pakilimų bei nusileidimų 😉

  • Mazalitražis parašė:

    2 turbo. Matau su logika pas poną panašiai kaip pas bet kurį populistą … į klausimą arba argumentus pateikti visiškai nerišlų atsakymą. Kas bendro tarp hedge fondų, spekuliantų ir [cituoju] Butkevičiaus teiginių:

    „Liberaliosios rinkos ideologijos logika yra paprasta: daug uždirbti gali tik finansų institucijų, komercinių bankų išrinktieji, o visus likusius žmones būtina paversti vergais.“
    „Finansininkai juk nieko nekuria, negamina, tik tvarko popierius, bet nori uždirbti daugiausia iš visų.“
    „Pasaulyje sukuriamas kapitalas niekur neišnyksta net per krizes, o tik didėja ir kartais tiesiog perskirstomas iš vienų rankų į kitas. Jeigu pasižiūrėtume į fizinių asmenų indėlių augimą Lietuvoje, šiandien pamatytume, kad ši suma yra didelė – net apie 26 mlrd. litų.“
    „Lietuvoje, kur trūksta socialinio teisingumo, padorumo, į liberaliąją ideologiją apskritai negalima kreipti dėmesio.“
    „Laisvosios rinkos institutas Lietuvoje užsiima net žalingais valstybei ir jos žmonėms veiksmais. Pavyzdžiui, jie sako, kad jeigu įmonė nesugeba dirbti, tegul ji bankrutuoja. Amerikoje tokį pasiūlymą aš dar suprasčiau, nes JAV bankroto procedūros vyksta greitai, o dar greičiau registruojamos naujos įmonės. Bet mūsų šaliai tokia kryptis yra visiškai neteisinga.“

    Nekreipsiu dėmesio į pono “turbo” bandymus įžeisti mažaraštiškumu. Jūsų reikalas ir kultūros lygis kaip išsireikšti.

    Lyginti Danijos ar kitą Skandinavišką socializmą bandant pritaikyti Lietuvos sąlygoms yra labai naivu. Siūlyčiau pasidomėti istorija ir apsišviesti kaip buvo sukurtas pagrindas šitam socialiniam rojui. Pašalpos ėmimas ar išlaikytinio statusas Skandinavijoje yra didelė gėda bet kuriam žmogui. Deja kol kas pas mus tai išlieka siekiamybe, nes už tai nėra smerkiama. Siūlau išanalizuoti rinkėjų, balsavusių už dabartinę valdžią, struktūrą ir lūkesčius. Tai atsakytų į dižiąją dalį Jūsų klausimų apie AJB transliuojamas žinutes ir kaip tai susiję su socialdemokratiniais siekiais. Nuoširdus AJB komentaras būtų – Gotta say what gotta say….

    • turbo parašė:

      “Kas bendro tarp hedge fondų, spekuliantų ir [cituoju] Butkevičiaus teiginių:

      „Liberaliosios rinkos ideologijos logika yra paprasta: daug uždirbti gali tik finansų institucijų, komercinių bankų išrinktieji, o visus likusius žmones būtina paversti vergais.“ ”

      Pastudijuokite kaip yra vertinama hedge fondų veikla, o tada komentuokite ar replikuokite. Būtent jie sugebėję apeiti normalios bankininkuystės tradiciją į ragą suvarė nemažai smulkių bei vidurinių verslininkų – pirmame dešimtmetyje gi būta didelių diskusijų EP. Mokykitės ekonomikos mieli liberalai. MOKYKITĖS ir būkite pirmiausia bešališki

      • Mazalitražis parašė:

        Dar kartą klausiu kas bendro tarp hedge fondų ir Butkevičiaus teiginio ????? Jūs apsimetate ar iš tikro yra problemos su lietuvių kalbos supratimu ? Jei vis viena įžvelgiate čia kažkur bankų bei ekonomikos žudiku hedge fondus, tai prašau įvardinkite kurie iš teiginių tai būtų:

        “Liberaliosios rinkos ideologija” ?
        “Finansų institucijos” ?
        “Komercinių bankų išrinktieji” ?

        p.s. galiu pasidalinti labai naudinga literatūra ir žymių ekonomistų diskusijų stenografijomis apie hedge stuff. Jei kartais susidomėtumėte kaip tai iš tikro tai veikia ir kokių kontrolės priemonių stoka įtakojo visas blogybes 😉

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Gerbiamas Mazalitrazi, Jūsų komentaras tikrai labai taiklus. Ačiū.

  • Nesvarbu parašė:

    Cia daug teisingu priekaistu komentatoriai issake bankininku atzvilgiu – tad nesikartosiu. O kad finansininkai dazniausiai zaidzia tik svetimais pinigais ir nieko nesukuria irgi niekam nepaslaptis. Nepazistu zmogaus, kuris turedamas 1000, nezinotu, ka su tuo geriu daryti.
    Del imoniu steigimo per 2 d. irgi dristu abejoti, pats susiduriau ir vis susiduriu. O jus ar bandete? Ne. Tai kam tada kalbeti apie tai ko nera ar yra tik ant popieriaus.

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Aš irgi nepažįstu žmogaus, kuriam reikėtų inkstų persodinimo. Tai gal atleidžiam tuos visus chirurgus?

      O žmonių, kurie skolinasi arba skolinasi, pažįstu, beje, nemažai.

      • Nesvarbu parašė:

        Kartais chirurgo intervencija yra gyvybiskai svarbi. O kur jus matet toki finansu tarpininka, kurio paslaugos butu, gyvenimo ar mirties klausimas. Nebent, zinoma, jis paskolintu savo inksta..

      • :) parašė:

        Supažindinsim 🙂

    • Gintaras parašė:

      Įmonę įkūriau per dieną. Kaip ir kiti du mano draugai. (Bendrą statistiką rasite internete).

      • Nesvarbu parašė:

        Lucky you. Ne visi tuo gali pasigirti, cia kaip loterijoje. Apie statistika, tai Graikija irgi turejo kazkokia ten statistika, kuri, kaip paaiskejo smarkiai prasilenkia su tikrove..

        • Remigijus Šimašius parašė:

          Ką čia išsikalinėti. Jei nori steigti kokią sofistikuotą įmonę – per dvi dienas – sunkiai. Bet jei nori paprastą, tipinę (net jei nepaprasta veikla užsiims), tai dienos iš esmės užtenka.

          • Nesvarbu parašė:

            Nesvarbu kokia (ir paprasta ir tipine) pavadinima registruoti reikia. Kad pavadinimas butu iregistruotas nepakanka uzpildyti formos internete ir spausti next. Ta pavadinima turi patvirtinti ir po juo pasirasyti fizinis asmuo RC. Tokiu prasymu ne vienas buna (nebent jusu prasymas, kokiu tai budu prioritetinis) O cia tik pirmas zingsnis – pirmas stabdis steigimo procese. Taigi net teoriskai tai neimanoma, kad ir ka kas kalbetu.. su pagarba.

      • Nesvarbu parašė:

        Imone ikurti per viena diena neimanoma nei teoriskai, nei praktiskai. Vien pavadinimo iregistravimas ir patvirtinimas, kad toks galimas uztrunka 24-48 val. Cia jums ne google paskyra susikurti..

        • Remigijus Šimašius parašė:

          Nesvarbu, o Jūs apie Lietuvą kalbate? Čia šiaip, pasitikslinu. Jei taip, tai apie šiemet ar prieš kelis metus? O Jūsų įmonės pavadinimas nebuvo koks, na, labai kūrybingo žmogaus sugalvotas? Matot, kažkaip kitiems pavyksta, o Jums vis ne. Tai gal Jūs pagalbos kreipkitės, galvoju…

          • Nesvarbu parašė:

            Remigijau, juk ne siemet gi, kiek dar to siemet ir buvo.. As ir neteigiu, kad nepavyksta, ka as sakau, kad viskas galetu trukti ir trumpiau, bet kadangi tai turi dar uztvirtinti vyr. specialiste parasu, tas uzsitesia.
            O be pavadinimo negali testi proceduros, pvz. formuoti istatu. Turi pakilti nuo kompo ir pasijungti kita diena, kad pratestum. Tai as ir kalbu, kad net teoriskai isteigti per diena neimanoma. O toliau dar graziau, bet nesiplesiu..

  • Nesvarbu parašė:

    Beje, dr. R. Kuodis labai paprastai yra pasakes – pats paprasciausias budas apvogti finansine institucija yra ja tureti. Tad jeigu, koks jusu dievinamas finansininkas patars pasideti tuos 1000 i jo valdoma istaiga (investuoti, taip sakant) nesistebekite, kad viena grazia diena, rasite istaigos duris uzkaltas o jusu finansininkas bus pabeges i Londona – besislapstanciu finansininku roju..

    • Mazalitražis parašė:

      O kas liepia investuoti į patį bankinį sektorių ? Naudokitės banku kaip tarpininku, pirkite patikimų (savo nuožiūra) kompanijų akcijas arba naudokitės AAA ratingų fondais su max rizika +/- 5,7% metinių palūkanų. Jums reikalingi padidintos rizikos investiciniai produktai ? Tada paprasčiausiai priimate kito lygio riziką tiek peno tiek praradimo sąskaita.

    • Gruodis(M3) parašė:

      kai savų minčių ima trūkti, griebiamasi kitų metodų, šiuo atveju ‘copy-paste’. T.y. kažką pasakė Kuodis, o Nesvarbu kažką išgirdo. Bet jau suprasti neišeina. Geriau sprogdinti Londoną, kol dar ten yra tų bankininkų, ką čia smulkintis, Nesvarbu. Kaip Jums toks planas – chuliganas? 🙂

  • Remigijus Šimašius parašė:

    Nesvarbu, gal nebežiūrėkite į pasaulį rakto skylutės diapozonu? Kas čia ką dievino, o ypač finansininkus? Nebent Butkevičius, kuris jiems vos ne mistines galias suteikia. Ar čia Jūs politikis taip dievinate, kad finansininkų pakėlimas virš jų yra jau toks sudievinimas?…

  • Nesvarbu parašė:

    Jus ir vel apie ta pati. Kada pagaliau isaugsite is tu LLRI kelniu? Taip, politikai blogis, taip jie nieko nesukuria o tik perskirsto, taip i politika eina zmones, nesugebantys saves realizuoti niekur kitur ir naudingiau ir t.t.
    Ir kodel Butkevicius ar bet kuris kitas sio pasaulio pilietis, turetu nuvertinti tuos (finansininkus) kurie ir didele dalimi ir prisidejo prie to, ka dabar turime – pasauline krize? Ka siulote, pamirsti ir dovanoti..

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Nesvarbu, atsiciklinkite, pradėkite skaityti apie ką rašote ir į ką rašote, arba neberašykite.

      • Nesvarbu parašė:

        Tai jus tada paaiskinkit, ko prisikabinot prie to Bukeviciaus? Sutinku, metu premjero titulo gal ir nenusipelne, bet ir sias pareigas eina, netaip ir seniai. Jis gi aiskina labai paprastai, zmoniu kalba – bankininkai kalti, kad liaudis skursta. O jus: infliacija, pinigu mases augimas ir t.t. Tegul sias liberalias tiesas aiskina LLRI, bet gi jus politikas, tai ir elkites atitinkamai..

        • Gruodis(M3) parašė:

          Ko mes prisikabinome prie pan Butkevič? Bent jau tuo, kad išverstaskūris proletariatui geresnio gyvenimo nesuteiks. Nelemta, ne tas kalibras.

          “bankininkai kalti, kad liaudis skursta”

          Kaltas visada kas nors kitas. Pvz. aplinka kalta, kaip Paksius yra įvardijęs 🙂

          “Liberaliosios rinkos ideologijos logika yra paprasta: daug uždirbti gali tik finansų institucijų, komercinių bankų išrinktieji, o visus likusius žmones būtina paversti vergais.”

          Čia jis CCCP kolchozų laikus prisiminė, kai buvo Vilkaviškyje išrinktasis? 🙂

          “Finansininkai juk nieko nekuria, negamina, tik tvarko popierius, bet nori uždirbti daugiausia iš visų”

          Čia jis vėl deja vu apie save? Visai nesolidu skųstis. Kada gi pan Butkevič blogai uždirbo, netvarkydamas popierių? 🙂

          “turetu nuvertinti tuos (finansininkus) kurie ir didele dalimi ir prisidejo prie to, ka dabar turime – pasauline krize? Ka siulote, pamirsti ir dovanoti..”

          Ne, kerštingasis pilieti. Siūlau neužmiršti ir padirbėti – vat kol Jūs su bankininkais kovosite, aš siūlau paraleliai visus komunistus susemti į vagonus, kaip tai buvo daroma 1945 metais su lietuvių tauta, ir išvežti į Sibirą. Tegul pasitūsina ten keletą metų, gal susivoks kuriam pasaulyje gyvena, ir kokius sprendimus laimino žudydami ir per visus galus dulkindami lietuvius (ir naujaisiais laikais)? Galės pasakoti ir apie Stalino gerbūvį, sukurtą Lietuvoje, ir apie gamyklas, ir t.t. Galima ir Luką su Nesvarbu priglausti, kad jiems aiškumo gyvenime atsirastų. Praktikos kursą “pravesti”, tsakant.

  • punktyras parašė:

    bei kuria gėrovę sau ir aplinkiniams
    gėrovę –> gerovę

  • ahoi parašė:

    LLRI kaip ir kiti austrų ekonominės mokyklos pasekėjai iki šiol nesupranto, kad gyvename ne barterinės ekonomikos sąlygomis. Visa ta “ekonomikos” mokykla yra arčiau filosofijos ar religijos, o jų idėjos apskritai turėtų būti ignoruojamos ekonominiuose debatuose kaip neturinčios realaus pagrindo.

    • Nesvarbu parašė:

      Net neabejoju, jog sie teisingi zodziai, greitu laiku pasieks Ministra Pirmininka, pries apsisprendziant del galutines Darbo grupes, Lietuvos taikomosios mokestines sistemos pakeitimams, sudarymo.

    • m parašė:

      Jei jau taip, tai socializmas irgi turėtų būti “filosofija ir religija”. Ben kiek radikalesnės socializmo atmainos išvis turėtų būti atskirtos nuo valstybės kaip religinės organzacijos.

      • ahoi parašė:

        Kalbu ne apie socializmą, liberalizmą, socialdemokratiją ar kitas filosofines/politines/etines pažiūras.

        Kalbu konkrečiai apie “austrų ekonominę mokyklą”, kuriai atstovauja LLRI. Ta mokykla nagrinėja teorinį ekonomikos modelį kuris Žemėje neegzistuoja net tarp visokių papuasų genčių, ką jau ten kalbėti apie išsivysčiusias šalis (nebent trumpą laiką įvairių politinių/ekonominių/karinių sukrėtimų metu). Todėl šios mokyklos idėjos yra nepritaikomos praktiškai.

        • Nesvarbu parašė:

          Kodel to niekas nepasako, kam nors is LLRI, ir leidzia apgaudineti save ir kitus?.
          Remigijau, pirmiausia, kreipiuosi i jus.

          • Remigijus Šimašius parašė:

            O kas nors iš taip rašančių ką nors žino apie austrų ekonominę mokyklą? Mano patirtis rodo, kad kritikai su ja tiesiog nesusipažinę. Pavyzdžiui, Gylys kažkada šiai mokyklai Friedmaną priskyrė. Na taip, jis liberalas, kaip ir dauguma austrų. Bet ekonomine prasme jie visai skirtingose ištakose ir paradigmose. Žodžiu, prieš verdiktą visada gerai yra pasidomėti (bent šiek tiek) kam jį išrašinėji. Jei mokykla nepriimtina, atsakant į klausimą “kodėl” gerai būtų nešauti 180 laipsnių pro šalį, kaip kad “ahoi” ką tik atsitiko.

  • Remigijau parašė:

    jeigu taip gerai išmanai ekonomiką, kodėl tiek laiko žlugdei teisėsaugą? Reikia dirbti ten, kur gali geriausiai pritaikyti savo žinias. O gal visos žinios tik teorinės, o kai dirbi, pasirodo, kad moki tik kalbėti?

    • Remigijus Šimašius parašė:

      “Remigijau”, gal galite užduoti normalų klausimą? Spėju, kad sugebate pasakyti kas jums tikrai rūpi ir apie tai paklausti.

  • Vidas parašė:

    Aš menkai susipažinęs su austrų ekonomine mokykla, paskaičiau tik Ludwig von Mises paskaitų santrauką, labai patiko. Bet čia verdančioje diskusijoje matau be pagrindo puolamą R.Šimašių, kuris itin daug padėjo lengvinant verslo steigimą ir pažabojant biurokratus nuo baudimo, mokant juos patarinėti verslui, o ne žlugdyti. Ir visa buvusi jauna veržli vyriausybė yra tikra priešprieša dabartinei nusenusių minčių (ir žmonių) vyriausybei. Ir stebiuosi, kad tiek dar daug yra tikinčių, kad valstybė jiems kažką turi duoti. Valstybė – tai žmonės, paprašyk kaimyno ar draugo ką nors atiduoti už dyką. Nepatogu? O iš nepažįstamo patogu ir atimti ir padalinti? Kai su svetmais elgsimės kaip su savais, tada ir teisingumo bus daugiau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos