Kūjo ir pjautuvo žygis prieš konkurenciją sveikatos srityje kuriam laikui atidedamas
Autorius: Remigijus Šimašius
Kokybės užkalbėjimai kokybės nepadidina Šilumos ūkio įstatymo taisymas – kreivas senos opozicijos šešėlis
Comments are currently closed.
16 Responses to “Kūjo ir pjautuvo žygis prieš konkurenciją sveikatos srityje kuriam laikui atidedamas”
Remigijus Šimašius
Follow Us!
visai liūdnai teisinasi VPA, kad jį taip įpareigoja Konstitucija. Man rodos, jį (gal juos visus tame kabinete) įpareigoja endri ir nešvarūs ryšiai su medikų klanu, akademine mafija (kur planinis lavinimas jau planuojamas) ir t.t. Atėjo tikrieji kišeniniai politikai… Nors Andriukaitį iki šiol laikiau padoresniu tarp jųjų…
Andriukaitis yra iš tikrų medikų: ne tik dėl to, kad važiuodamas pakeliui į darbą atpurtė jau du žmogiukus, kurie ten būtų ir numirę, bet ir čia, pasirodo, iškart perprato gydytojukų fokusus ir nori tam reikalui uždėti apynasrį.
Nes “nepriklausomai” Lietuvai kas yra būdinga, tai būdinga: sumąstyti visokias privačias iniciatyvas, iš kurių nuodos visuomenei pišš, užtai jų (sumąstytojams ir visiems dalyvaujantiems) kišenėms tai padeda tikrai.
Gal laikas baigti su tų lėšų, kadangi jau turime 50 mlrd lt skolos, taksavojimu?
Andriukaitis sako taip.
Super!
Tai pažabokime privačius vaikų darželius (užsimerkime prieš tai, kad valstybiniai perpildyti ir apgriuvę). Tai uždarykime privačias mokyklas (užsimerkime, kad mokslo kokybė jose geresnė). Tai uždrauskime privačias susisiekimo paslaugas (tiesa, jau buvo bandyta ir kai kas nebeturi patogaus susisiekimo). Tai uždrauskime privačius siuntų persiuntėjus, privačias saugos tarnybas, uždrauskime privačius teatrus ir po truputį drauskime viską, kas privatu. Nuostabu! Būtų graudu, jei jau nebebūtų juokinga.
P.S.: o aš taip ir nesuprantu, ko galiausiai tikimasi pasiekti suvaržant privačių sveikatos priežiūros įstaigų veiklą… Kuo tai padės spręsti sveikatos sistemos problemas? Matyt, tos problemos, kurias tokiu būdu ketinama spręsti slypi kažkur anapus…
Gerb. Remigijau,
Kūjis ir pjautuvas tai ne ginklai, o darbo irankiai, na kaip jūsų arba mano darbe įrankis yra kompiuterinė pelė.
Jei jūs norite paniekinti socialistines parafernalijas, tai be pjautuvo ir kūjo turėtumėte paminėti trečią būtiną simbolį – laimės žiburį. Socializmas viliojo liaudies mases laimės žiburiu.
Galėtumėte pasakyti, kad Vytenis Andriukaitis trenkė privačiai sveikatos sistemai liaudies laimės žiburiu per galvą. Dabar žiūrėsim kas yra stipresnis – privati galva ar laimės žiburys.
Daugumoje aš galvoju, kad socializmas nepasiteisino. Socialistiniai Vilkaviškio džinsai neprilygo dovanotiems itališkiems (Jesus brando jei gerai atsimenu), hi end lygio Vilmos kasetinis magnetofonas įtartinai kaito (negi taip kaito Vilmos strateginiai magnetofonai branduoliniuose povandeniniuose rusų laivuose?).
Bet gal socialistinė sveikatos sistema buvo vienas iš socializmo nepaneigiamų privalumų? Net laukinė Kuba dėka socializmo (nežiūrint ekonominės blokados) turi geriausią pasaulyje sveikatos sistemą – gydymą, vaistų gamybą ir mokslinius tyrinėjimus. Vikipedia: In 2006, BBC flagship news programme Newsnight featured Cuba’s Healthcare system as part of a series identifying “the world’s best public services”.
Todėl gal nereikia važiuoti ant Andriukaičio, kad jis mini Semaškos sistemą tarp savo įkvėpimo šaltinių.
JAV sveikatos sistema yra viena iš baisių kapitalizmo gėdų. Turtingiem klientams atsivežti. draudimo kompanijos siunčia apmokėtą taksi už 100 USD, o pusę gyventojų atsisako drausti.
Todėl daugelio JAV prezidentų pastangomis ir Obamos rankomis galų gale net JAV įvesta šiokia tokia socialistinė sveikatos apsaugos sistema.
Nelabai sugraudino jūsų, Remigijau, dramatiški pasisakymai ape kryžiaus žygį ir privatininkų išstumimą iš rinkos. Taip, Vytenis Andriukaitis yra pasiryžęs atimti iš privačių sveikatos įstaigų duoną kasdieninę. Bet nebijokite – privačioms įstaigoms liks visos bulkutės, kurios nenori sėdėti liumpenų eilėje poliklinikoje.
Apie laimės žiburį taiklu. Užsaitau.
O apie BBC ir Kubą – esu matęs aš tuos BBC Kubos sveikatos sistemą liaupsinančius filmukus. Reikalas paprastas – kadangi BBC labai patinka britiška NHS, ir visas jos bėdas dėl eilių, kokybės, brangumo, BBC linkusi ignoruoti, ir tiesiog mano, kad daugiau reikia finansavimo, tai taip ir rodo. Tas socializmas sveikatoje atneša paprastus dalykus: žmonių pasirinkimo nebuvimą ir individualių poreikių ignoravimą. Taip, socialistinė medicina pritaikyta lageriams ir veikia kaip lageris (nors net lageriuose nežinia ar efektyviai). Ar mes to norime Lietuvoje? Aš ne.
Ačiū, Remigijau, už galimybę pratęsti diskusiją.
Lietuvos sveikatos sistema vėl atsidūrė kryžkelėje. Arba pasukti nemokamos valdiškos medicinos keliu, ar nemokamos privačios medicinos keliu?
Daug kas dabar (net mano mama) giria privačias įstaigas, kad ten nėra eilių. Bet kaip nukeliauti į ateitį ir pamatyti eilių padėti jei visa medicina yra privati?
Taigi aš šiandien nukeliavau į tokią ateitį. Nuėjau į Swedbanko skyrių įsivaizduodama, kad ten yra ateities privatinė poliklinika – liudiju, kad ateities privačiose poliklinikose yra eilės. Kol privati medicina yra maža ir nišinė, ji gal ir neturi eilių, bet jei ateityje ji taptų masinė, suveiktų tokie pat mechanizmai, kokie suveikia privačiame Swedbanke, o ten yra eilės. Turtingi vėl turėtų primokėti, kad jiems eilių nebūtų.
Atsiprašau, kad nieko neišmanau apie medicina ir modernius medicinos valdymo būdus, todėl kalbėsiu kraštutinai abstrakčiai; kaip dažnai daro liberalai.
Jūs, Remigijau, iškeliat pirmenybe galimybę pacientui pasirinkti. Aš (liberalė) tvirtinu – kai medicinos paslaugos apmokamos iš prievarta surinktų mokesčių, pasirinkimo galimybė tampa iš esmės sukompromituota.
Jūs, kaip teisininkas, tikriausiai sutinkate, kad valdžia surenka mokesčius prievartiniu būdu? Ir dabar paplite šūksniai „aš moku mokesčius“ arba „mes mokesčių mokėtojai“ yra tiesiog eufemizmai (t.y. pagražina realybę).
Pradinėje sveikatos apsaugos veikimo stadijoje, kai iš mūsų surenka mokesčius, jau nėra jokio pasirinkimo, negalima derėtis ar kaip nors atsisakyti siūlomų paslaugų.
Tolimesni žingsniai irgi nėra puikūs pasirinkimo galimybės prasme – medikai už mūsų nugarų aptaria ir sutaria visus dalykus, santykius ir proporcijas. Mums paliekama tik nešioti savo kūnus po įvairias gana vienodas įstaigas.
Vaizdžiai tariant, lyg valdžia surinktų pinigus alui ir sutartu su aludariais dėl alaus kainų, o mums paliktų tik laisvę vaikščioti po aludes už dyka. Skamba kaip rojus, bet yra prielaidos korupcijai, alaus rūšys gali suvienodėti, o kokybė suvidutinėti. O po kokių trijų metų valstybinis auditas nustatytų, kad nemokamo alaus bokalas valstybinei alaus kasai kainuoja 130 litų.
Remigijau, jei abstraktus mąstymas yra jūsų religija ir malonumas, tai pasakysiu, kad frazė „nemokama privati medicina“ yra mąstymo prasme neįmanoma. Tai kokis tai oksimoronas, paradoksas, prieštaravimas sąvokose.
Mano iš piršto laužtas dėsnis yra toks: nereikia stengtis įgyvendinti kapitalizmą ir laisvą rinką tose visuomenės gyvenimo sferose, kurios iš esmės yra socialistinės. Nemokama medicina – grynas socializmas.
Socializmas politiškai žlugo, bet liko tokie neįveikiami jo moraliniai bastionai, kaip nemokama medicina.
Baigdama savo profanišką pasisakymą linkiu jums sėkmės ginčijantis su Vyteniu Andriukaičiu ir kitais kairiaisiais. Kairieji yra labai protingi ir kūrybingi.
P.S. Buvau gal kiek nesąžininga paminėdama Kubos sveikatos sistemą diskusijos kontekste. Kubos sveikatos sistema yra žaižaruojantis briliantas pasaulio civilizacijos istorijoje/karūnoje. Gali būti, kad Lietuvoja nepasieks Kubos lygio, kokį kelią bepasirinktų. Apie Kubos sveikatos sitemą galimą lengvai sužinoti google, ten yra 28 300 000 straipsnelių vien anglų kalba.
Pritariu Mažytei Marytei, valstybės rankose turi išlikti fundamentalius žmogaus poreikius tenkinančios sferos, nes privačiam verslui iš esmės tie poreikiai nerūpi. Jam svarbu tik pelnas, pelnas ir dar kartą pelnas. Juk ir į sveikatos apsaugos sferą verslininkai neatėjo dėl to, kad jiems rūpi žmonių sveikata, o dėl to, kad pakvipo pinigais.
Kalbėjimas apie žmogaus teisės pasirinkti ribojimą (dargi atseit geresnės kokybės paslaugos!) , kad privati medicina yra lygu geresnė kokybė, yra Laisvosios rinkos instituto lygio demagogija. Juk valstybinėse sveikatos apsaugos įstaigose dėl to kokybė ar prieinamumas ir mažėja (arba žmonėms tenka primokėti), kad dalis PSDF fondo lėšų yra nusiurbiama į privačias įstaigas.
Ne iš piršto laužtas Andriukaičio argumentas, kad uab’ai, su vaistinėmis sudarę aljansus, pervilioja iš poliklinikų lengvus ligonius, iš PSDF perima pinigus, o sunkesnius pacientus ir aptrupėjusį biudžetą palieka valstybiniam sektoriui. Šis nebepajėgia išgyventi, paslaugos pradedamos riboti (žiūrėkim, kas liko iš rajonų ligoninių), o liberalai čia ir vėl iššoka su savo arkliuku – va, matot, sakėm, kad valstybės nesusitvarkys, reikia atiduoti privatininkams. Išeina uždaras ratas, iš kurio išmetama vis daugiau ir daugiau privačiam verslui nereikalingų/nenaudingų/nemokių žmonių.
Deja, valstybė panašiu principu taip finansuoja privatų verslą ir švietimo sferoje. Bijau, kad tokiu būdu nebūtų privatizuota ir vidaus reikalų sistema. JAV nuėjo dar toliau – beveik privatizavo ir krašto apsaugą.
O pjūviai ir pjautuvai gąsdinti žmonėms dažniausiai pasitelkiami tada, kai nebeužtenka argumentų.
http://www.alytausnaujienos.lt/alytausnaujienos/paskutinionumeriostraipsniai/?nid=9292
Mes merginos, Ramune, turime įprasti kalbėti atsargiai, kad neišduotumėme savo amžiaus. Naudodamos tokią pasenusią, atsilikusią ir nemadingą savoką kaip „pelnas“, mes neatrodome tokios jaunos, kaip norėtumėme. Tas pats būtų prisipažinti, kad vedėme savo dukreles į festivalio Vilniaus bokštai koncertą 1975 metais; visi supras, kad mums virš trisdešimt.
Pelno savoka moderniam politekonominiam naratyve (diskurse, šnekose, raštuose) nenaudojama nuo nuo Klintono laikų, galiu lažintis, kad Laisvos rinkos instituto darbuotojai to nebedaro nuo 2005 metų.
Paklausite, ką gi daro šios dienos verslininkai, enterpreneurai, privatininkai jei nesiekia (nemaksimalizuoja) pelno? Šių dienų verslininkai daro vieną vienintelį dalyką – kuria pridėtinę vertę.
Šito pasikeitimo esmė lengvai atspėjama – pelno siekimas yra nedviprasmiškai savanaudiškas, pelnas kuriamas sau, o pridėtinė vertė – kitiems. Pridėtinė vertė – tai verslininko dovana visuomenei. Dėl negatyvių konotacijų(šalutinių reikšmių) pelno sąvokos nerekomenduojama viešai naudoti jokiame kontekste.
Taigi, Ramune, privatūs gydytojai nesiekia pelno, o kuria pridėtinę vertę pacientui. O mes, Ramune, kadangi giname valdišką mediciną, esame kyšininkų gynėjos. Mes sunaikintos.
Dėl kyšių valdiškoje medicinoje turiu du preventyvinius klausimus: 1. Ar visi interneto komentatoriai, kurie piktinasi kyšiais, yra juos mokėję? 2. Ar be kyšių negydo?
Mano požiūris į sąvoką „pridėtinė vertė“ irgi gana rezervuotas. Siūlau daugumoje vartoti tik sąvoką „vertė‘ be priedų, o kur to neužtenka – vartoti sąvoką pelnas. Kodėl taip sakau? Gėda pasakyti, bet prisimenu dar marksizmą ir žinau, kad tas vienintelis žodis „pridėtinis‘, pavartotas Markso raštuose, sukėlė kruviną Didžiają Spalio Revoliuciją. Senas geras pelnas, nors ir gobšų žmonių reikalas, turi vieną gerą – sėkmės konotaciją. Pridėtinė vertė gi – tai gi gryna vagystė. Turiu omenyje, kad toks yra profsąjungų požiūris ir profsąjungos paprastai reikalauja gražinti visą pridėtinę vertę dirbantiesėms.
Amžinai vykstantis politikų ir ekonomistų žaidimas žodžiais neduoda rezultatų sveikatos srityje. Sveikatos apsauga turi remtis į moralę ir siekti tik moralių tikslų. Todėl ji turi būti visiškai valdiška, o gal net socialistinė. Sveikatos apsaugos sistemos moralė – ne paslaugų kokybė, o visuotinumas, tai kad ji apima visus gyventojus. Dabartinės sveikatos sistemos trūkumai kyla ne iš to, kad ten dirbantys medicinos darbuotojai yra velniai, o todėl, kad tai yra masinė sistema biednoje šalyje.
Tai, kad net veltėdis girtuoklis gali reikalauti ir gauna aukštos kokybės nemokamas medicinos paslaugas, yra civilizacijos pasiekimas, kurio nesinorėtų atsisakyti. O taip gali atsitikti, jei privačios įstaigos slenkančiu būdu kanibalizuos valdiškas. Kam rizikuoti?
Super komentaras!
Būčiau dėkinga, jeigu parašytumėte man į ramune@lprofsajungos.lt, mes turime apie daug ką pakalbėti 🙂 Labai trūksta raštingų komentatorių (tapatybė nesvarbu), plyyyyyyz
P.S. Atsiprašau blogo šeimininko, kito būdo bandyti susisiekti su Mažyte Maryte neturiu.
Ačiū už įvertinimą.
Jei jūsų paskatinimo užteks, bandysiu sukurti “Mažytės Marytės pokalbių svetainę (uždarą)” facebook’e. Tuo atveju jus būtinai pakviesiu.
BTW, svetainės šūkis bus: “Jei dvidešimties metų nesi liberalas, tai tavo minkštos smegenys; jei keturiasdešimties metų nesi kairysis, tai tavo širdis ledinė”. Autorius -seras von Ebinstonas.
Labai gerai! Lauksim pakvietimo 🙂
Šiaip jau nuo seno tikrų tikriausi liberalai yra tie, kurie yra pripažinti vagimis, nes sako: “vagiau, vagiu ir dar žinau kur pavogti”, o visi tie, kurie tokius liberalus riktija ir pati tvarka, yra, tų liberalų manymu, neteisinga.
Jei netikit, tai paklauskite kalėjimčikų: visi kaip vienas atsakys, kad sėdi nekaltai.
Va, kas yra liberalizmo esmė: kas gerai man, tas yra teisinga, o visuomenės interesai man nerūpi.
Tik, pažymėkime, kad jei nebūtų tos visuomeninės kišenės, tai absoliuti dauguma tokių liberalų padvėstų kaip šunes.
Aš tai iš Andriukaičio kalbos supratau, kad jis nori, jog, visų pirma, tvarkingai vartojant mizernas lėšas, būtų privatininkai leidžiami į tas sritis, į kurias negali valdiška medicina prisikviesti specų.
Pvz., nėra odos gydytojų, tai tegul būna privatus.
Bet ne taip, kad tas pats gydytojas dirba ir valdiškoj, ir privačioj, ir tuo pačiu uižsiima, kas, aišku kaip dieną – ką ir sako Andriukaitis, kad tas gydytojas iš valdiškos sveikesnius temps į privačią, o visuomenei iš to jokios naudos nebus.
Pvz iš gyvenimo: per vargus žmogus gavo siuntimą į onkologinį dėl odos darinių.
Nuvyksta konsultacijai pas chemoterapeutą ( į kitą miestą, pirmas kartas), tas siunčia pas plastikos chirurgą. Po mėnesio, anksčiau nėra galimybių – daug norinčių, nuvyksta ten pat pas tą chirurgą konsultacijai (antras kartas). Tas nukreipia operacijai lazeriu.
Po to dar tris kartus kas mėn. trims operacijoms lazeriu (vis nuimant po 10 – 15 odos darinių). Po penkių kelionių, nebaigus gydymo, pacientui pasakoma: žinai, kitąkart gauk kitą siuntimą ir, žodžiu, viskas iš naujo.
Pasirodo, kad tas pats gydytojas, daręs tas operacijas greitai greitai greitai, visada skubėdavo į savo privačią, kur irgi reikia pacientų.
Vienžo, yra piktnaudžiaujama, kada tas pats gydytojas dirba ir privačiu, ir valdišku – algos yra neblogos, jei padidins apsukas, tai ir tepakelia, bet nereikia to sėdėjimo ant dviejų kėdžių, nes tai kvepia žulikystėm.
niekas turbūt nesiginčyja, kad reguliuot procesus reikia, tam ir turim vyriausybę, kaip gatvėje šviesoforus, ir niekas nesako, kad privatus transportas blogiau už troleibusus. viskas turi savo privalumų ir trūkumų, juo reikia subalansuoti. bet pasirinkimo atėmimas iš žmogaus veda tiesiai į darbo lagerius.
marytei mažytei palinkėčiau išmokti kalbos paprastumo, nes beskaitant erzint ima. škes atsiranda negatyvios konotacijos. žiūrėk, dar ir koks domkratas blykstels… čia ne filosofijos minčių įmantraus dėstymo kampelis.