Gelbėkit, dangus griūva!
Kad nepagalvotumėte, kad kalba eina apie emigraciją ar kitą rimtesnį fenomeną, tai iškart pasakysiu, kad „dangus” šiuo atveju yra, atsiprašau, vadovo užpakalis.
Noriu trumpai pasidalinti savo įspūdžiu apie vieną paprastą, bet iliustratyvų atvejį.
Visi norime mokėti pigiau už kokybiškas valstybinių institucijų paslaugas. Aš irgi noriu, kad taip būtų. Todėl visiškai palaikau Registrų centro valdybos sprendimą uždaryti tris skyrius, kuriuose teapsilanko vienas ar du žmonės per dieną ir ieškoti sprendimų, kaip būtinas paslaugas šiems žmonėms suteikti pigiau (per pašto skyrius, notarą, internetą ir t.t.).
Palaikau ir sprendimą pakeisti Mažeikių filialo teisinį statusą iš filialo į skyrių. Mažeikiškiams nuo to niekas nepasikeis, konkretų darbą filiale dirbantys žmonės dirbs kaip dirbę. Tačiau sumažės viršininkų.
Tik šiandien per pietus ministerijos kancleris visa tai papasakojo apie tai filialo kolektyvui. O po trijų valandų aš jau gaunu laišką su krūva pastabų, kad viskas blogai, filialas uždaromas (nors realiai niekas neuždaroma, tik statusas keičiamas), ir, suprask, kentės klientai.
Darau vienareikšmę išvadą – jei vadovo kėdės pajudinimas sukelia tokią neadekvačią reakciją, reiškia sprendimą reikėjo priimti jau gerokai seniau, o gal ir šis sprendimas nepakankamas. Pasižadu pažiūrėti į situaciją detaliau ir galiu garantuoti, kad nebus kito kriterijaus sprendimui kaip tik veiklos efektyvumas ir nauda visiems Registrų centro klientams.
Autorius: Remigijus Šimašius
Atsakymai į tai, kas rūpi Vaikystės apsaugai reikia naujos krypties
Comments are currently closed.