Teisingumo teismas, Lietuva ir asmenvardžių rašymas

2011 05 12 Remigijus Šimašius Socialinė politika, Teisinė politika

Europos Teisingumo teismas paskelbė savo sprendimą byloje dėl pavardžių rašymo. Priminsiu istoriją. Byla prasidėjo Lietuvoje. Lietuvos pilietė, ištekėjo už užsieniečio ir norėdama paimti jo pavardę, kurioje figūruoja „w“. Remdamiesi Lietuvos teisės aktais civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė šiai Lietuvos pilietei išduoti dokumentą, kuriame pavardė būtų neadaptuotais rašmenimis, t.y. su ta pačia „w“. Šis atsisakymas buvo apskųstas Lietuvos teismui. Lietuvos teismas kreipėsi į Europos teisingumo teismą prašydamas paaiškinti, ar toks Lietuvos teisinis reglamentavimas atitinka ES teisę.

Lietuva Europos Teisingumo teisme atstovavo poziciją, kad pavardžių rašymas yra valstybių nacionalinis reikalas ir ES teisė to nereglamentuoja.

Priminsiu, kad tuo pat metu Lietuvoje vyko ir tebevyksta diskusija dėl asmenvardžių rašymo. Vyriausybė buvo pateikusi įstatymo projektą, pagal kurį pasai ir asmens tapatybės kortelės, o jei yra galimybės – ir kiti dokumentai, jei asmuo to nori, būtų išduodami lietuviškoje abėcėlėje nesančiais lotyniško pagrindo rašmenimis originalo kalba.

Taip pat buvo siūloma po tokio įstatymo priėmimo pakartotinai kreiptis į Konstitucinį teismą, kad jis paaiškintų, ar tai atitinka Lietuvos konstituciją ir ar pasikeitusiose aplinkybėse vis dar turi galioti dar 1999 metais priimtas Konstitucinio teismo sprendimas šiuo klausimu. Taigi, Vyriausybė pati buvo pasiryžusi šį klausimą išspręsti, tačiau Seimas projektą atmetė.

Europos teisingumo teismas priėmė sprendimą, kad šį klausimą iš esmės turės išspręsti Lietuvos teismas arba jį gali išspręsti įstatymų leidžiamoji valdžia. Teismas pripažino Lietuvos argumentus, kad iš principo asmenvardžių rašymas dokumentuose yra nacionalinės teisės reikalas. Tačiau tam tikrais atvejais, įskaitant ir bylos atvejį, t.y., kai asmuo susituokia su užsieniečiu ir paima jo pavardę, ir kai atsisakoma šią pavardę įrašyti į oficialius dokumentus gali sukelti asmeniui rimtų nepatogumų, asmenvardžių rašymą pagrindiniuose dokumentuose originalo kalba būtų valstybės pareiga, jei tai atitinka proporcingumo principą.

Galutinį sprendimą turi priimti konkrečios valstybės teismas. Kaip tiksliai Teismo sprendimą inkorporuoti į Lietuvos teisinę sistemą, kaip tai dera su Konstitucinio teismo prieš 11 metų priimtu sprendimu, dar teks įvertinti.

Vyriausybė artimiausiais mėnesiais apsispręs kokių žingsnių imtis ar pateikti Seimui įstatymo projektą ir kokį. Mano nuomone, asmenvardžių rašymas originalo kalba yra žmogaus teisė ir ji turi būti užtikrinta, kiek tai neprieštarauja viešajai tvarkai ir nesukuria rimtesnių kaštų mokesčių mokėtojams. ETT pateikė argumentus, kad X, Q ir W naudojimas daugeliu atvejų būtų proporcingas ir tinkamas.

Noriu pasveikinti Lietuvos pareigūnus, sėkmingai atstovavusius Lietuvos poziciją šioje sudėtingoje byloje. Tenka tik šiek tiek apgailestauti, kad teismo sprendimas nesukuria naujų įrankių geriau ginti Lietuvos piliečių interesus ir per šimtmetį gyvuojančią lietuvių kalbos rašybos tradiciją kitose šalyse. Ar kalbėtume apie oficialius renginius ES šalyse, ar ten gyvenančius ar dirbančius lietuvius, Teismo sprendimas neleidžia reikalauti kitose ES šalyse neignoruoti lietuviškos abėcėlės raidžių, kurių nėra originaliame lotyniškame ar tos šalies valstybinės kalbos alfabete.

Rodyk draugams