Inovacijų padebesiai ir pamatai

2010 05 18 Remigijus Šimašius Ekonominė politika

Praėjusį penktadienį teko dalyvauti „Inovacijų dienoje” ir diskutuoti apie tai, kaip padaryti, kad Lietuva taptų inovatyvi 3 milijonų kūrėjų šalis.

Nesistengsiu čia pateikti sisteminio požiūrio į tokį platų klausimą ar apžvelgti kas, ką ir kodėl sakė renginyje. Pasidalinsiu tik kai kuriomis mintimis, kurios, manau, itin aktualios, kai kalbame apie inovacijas.

Inovacijos yra puiku, tačiau tai neturi tapti religija. Tai, kas turi būti pakeista, reikia keisti, o tai, kas turi būti išlaikyta, reikia išlaikyti. Inovacijos yra gerai, kiek tai padeda pasiekti gerus tikslus, padaryti, kad žmogus taptų laimingesnis, inovacijos nėra gėris pats savaime.
Inovacijos neturi būti citadelė, atribota nuo kasdienio gyvenimo. Inovacija turi tapti kasdieniu reiškiniu, o ne egzistuoti tik kažkur biochemiko ar nanotechnologo laboratorijoje. Inovatyvumas – tai ir geros naujovės šluojant gatves, šeriant kiaules, išnešiojant laikraščius bei darant bet kokį kitą darbą.
Inovacijos neturi tapti verslu, panašiu į inovacijų biurokratiją, kurį atpažįstame iš savotiško žargono: „paraiška”, „parama”, „šaukimas” (paraiškai), „skatinimas”, o kartais, deja, ir perteklinio vartojimo tokių žodžių kaip „partnerystė”, „bendradarbiavimas”, „prioritetai”, „strategija”. Inovacijos, kurios remiasi parama ir skatinimu, iš tikrųjų net nėra inovacijos (nes jos nepagerina gyvenimo), o priešingai – yra išteklių švaistymas. Inovacija turi būti tai, kas iš esamų, o ne papildomai gautų išteklių, pasiektų daugiau, arba su mažiau išteklių pasiektų tuos pačius tikslus.
Inovacijoms esminis dalykas yra konkurencija. Konkurento alsavimas į nugarą arba dulkės iš po konkurento padų yra tas akstinas, kuris verčia savanoriškai diegti inovacijas.

Ir negaliu nepastebėti, kokia kartais yra realybė, susijusi su inovacijomis. Kaip tik prieš renginį dalyvavau teismų pirmininkų susirinkime, kur kalbėjau apie teisės aktų projektus, palengvinsiančius teisėjų ir teismų klientų darbą.

Džiugu, kad daugelis pirmininkų supranta ir priima poreikį keistis bei palaiko, tarkime, procesų optimizavimo, elektronizavimo iniciatyvas (pvz., kad ir Civilinio proceso pakeitimo projektą). Tačiau keista, kad yra ir tokių, kuriems elektroninis paštas atrodo kaip baubas, nekalbant apie kitas, gerokai gyvenimą visiems palengvinsiančias elektronines priemones.

O grįžtant prie inovacijų – dar kartą noriu pabrėžti, kad tai būdas, priemonė efektyvesnei valdžiai, produktyvesniam verslui, geresniam laisvalaikiui. Kiekvienas iš mūsų kasdienėje savo veikloje šių tikslų turime siekti, tad ir dideles skambias bei mažas, buitines inovacijas diegti kasdien.

Rodyk draugams