Jei aš būčiau kontrolierius…

2010 05 05 Remigijus Šimašius Ekonominė politika, Teisinė politika

Vyriausybė vakar pagaliau pritarė nutarimui, kuriuo pradedami realūs pokyčiai kontroliuojančių institucijų pasaulyje. Visos Lietuvoje veikiančios institucijos sugrupuojamos į 9 grupes, kurios savo viduje turės derinti kontrolės planus, metodus, parengti reguliavimo sąvadus, pateikti išvadas dėl perteklinio reguliavimo.

Dar Seime guli ir priėmimo laukia (pavasario sesijoje planuojama priimti) Viešojo administravimo įstatymo pataisos, pagal kurias kontroliuotojai įpareigojami būti padėjėjais, o baudėjo vaidmens imtis tik atskirais atvejais. Jie įpareigojami bendradarbiauti su kontroliuojamaisiais taip, kad mažėtų pažeidimų, o ne daugėtų baudų, pranešti apie neadekvataus reguliavimo atvejus savo ataskaitose, o tuo remiantis būtų galima koreguoti teisės aktus.

Man šie pokyčiai (darau prielaidą, kad jie bus visiškai realizuoti) patinka. Dėl to juos ir esu iniciavęs. Man rūpi, kad nebūtų korupcijos, žmonėms nebūtų trukdoma dirbti ir kurti, kad institucijų veikla būtų orientuota į tikslo pasiekimą, o ne į kovą su pažeidėjais dėl tokių reikalavimų, kurių arba neįmanoma laikytis, arba jų laikymasis duoda nulinę ar net minusinę naudą visuomenei.

Dažnai girdžiu klausimą, o kaip šiuos pokyčius priima kontroliuojančios institucijos. Daroma prielaida, kad viskam visi turi priešintis.

Iš tiesų ne viskas kaip sviestu patepta. Yra dalykų, kur pasipriešinimas tokioms permainoms nemažas. Tačiau ir prieš kelis mėnesius susitikęs su daugiau nei penkiasdešimties tokių institucijų atstovais, ir iš kasdienio bendravimo, ir iš įsivaizdavimo kas būtų, jei pats būčiau kontrolierius, galiu pasakyti, kad to pasipriešinimo yra daug mažiau nei manoma.

Taip, kontrolieriai kaip ir visi kiti žmonės bijo prarasti savo darbą, bijo, kad sumažės jo reikšmė ir įtaka, baiminasi, kad nebus pasiekti tie tikslai, vardan kurių tiek dirbta.

Tačiau kontrolieriai kaip ir visi kiti žmonės nori, kad jie būtų gerbiami ir laukiami (o ne jų bijotų), vertinami (o ne kaltinami veltėdžiavimu, kabinėjimusi ar korupcija) ir, kad galėtų ramia sąžine dirbdami pasiekti tų tikslų, už kurių įgyvendinimą iš mokesčių mokėtojų gauna atlyginimą.

Esu įsitikinęs, kad mano minėti pokyčiai leis tai pasiekti. Todėl ir palaikymo tarp kontroliuojančių institucijų šiems pokyčiams yra nei kiek ne mažiau nei pasipriešinimo.

Rodyk draugams