Protinga teisinė pagalba neturtingam žmogui
Vienas iš teisinės ir socialinės politikos klausimų – kaip padėti žmogui, kuris neturi pinigų advokatui, tačiau pakliuvo į teisinę bėdą. Kaip tai pasiekti – daug pasiūlymų, ir ne visada konstruktyvių.
Noriu išsakyti savo aiškią poziciją, kad iki šiol vyravęs socialdemokratiškas mentalitetas ir pagal jį suręsta teisinės pagalbos socialinė sistema problemą sprendžia netaikliai.
Ką mes turime dabar? Turime pirminę teisinę pagalbą (paprastas trumpas konsultacijas), kurią už mokesčių mokėtojų pinigus visiems teikia savivaldybės. Dar turime antrinę teisinę pagalbą (pagalbą bylinėjantis), kurią baudžiamajame procese esant reikalui visiems, o civiliniame procese turintiems mažiausiai pinigų valstybė per savo tarnybas ir jos pasamdytus advokatus teikia nemokamai arba (jei žmogaus pajamos kiek didesnės, bet vis tiek mažos) už pusę kainos.
Deja, žinome, kad pirminė pagalba dažnai yra formali, netikslinga. Antrinė pagalba dažnai nėra tinkamos kokybės, nes joje sunkiai veikia normalūs kokybės kontrolės svertai, be to, ja dažnai piktnaudžiaujama, nes nemokamu dalyku pasinaudoti yra labai geidžiama. Kai kurie sugeba pateikti dešimtis nemokamos pagalbos prašymų per metus. Be to, teisinė pagalba skirta dažnai ne tiems, kurie turi teisinių problemų, o tiems, kurie turi adaptacijos visuomenėje problemų.
Ko iš tikrųjų reikia, kad žmogus išspręstų teisines problemas, ir kaip tai padaryti? Tik valstybės esamos garantuojamos teisinės pagalbos sistemos, ar kažko daugiau? O gal pirma kažko daugiau, o tik po to galbūt valstybės sukurtos sistemos?
Pirma, reikia, kad teisinių problemų iškiltų kuo mažiau. Todėl didžiausias dėmesys turi būti aiškiems teisės aktų reikalavimams, geroms konsultacijoms kaip jų laikytis. Tam gali padėti geresni teisės aktai. Taip pat gera pagalbinė medžiaga klientams (kaip pavyzdžiui ūkio subjektus kontroliuojančių institucijų klausimynai).
Taip pat labai svarbu kiekvienos institucijos geros konsultacijos prieinama forma ko reikalaujama iš konkretaus asmens – kad asmuo tiesiog žinotų savo pareigas ir teises ir pats neįsiklampintų į teisines bėdas. Normalus klientų aptarnavimas, konsultacijos telefonu, informacijos sklaida – visa tai mažina teisinių problemų.
Antra, reikia, kad žmogus, kiek įmanoma, savo teisines problemas galėtų spręsti paprastai pats, be išorinės pagalbos poreikio. Vėlgi, čia svarbu konsultacijos ir geranoriškas požiūris, žmogui draugiška skundų nagrinėjimo tvarka institucijose, prieinamas teismas. Kad tai pasiektume reikalingas kiekvienos institucijos indėlis. Kas labiau specifiška ir labiau priklauso nuo manęs asmeniškai – jau kiek anksčiau patvirtinau ir šiuo metu sėkmingai taikoma keliasdešimt šablonų kreipiantis į teismą (kai belieka užpildyti parengtą formą ir gali būti tikras, kad tavo kreipimasis yra teisiškai tinkamas, net jei pildai jį be teisininko pagalbos).
Trečia, kvalifikuotos pagalbos reikalingam žmogui gali padėti advokatas ir be užmokesčio, kitaip tariant pro bono. Tokios pagalbos pas mus yra daugiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Prieš pusmetį Prezidentūroje pagerbėme tokius žmones, kurie daugiausiai teikia pro bono pagalbos. Man garbė buvo įteikti jiems padėkas mūsų valstybės vardu. Kad pagalba pro bono gyvuotų, būtina mažų mažiausiai neužmiršti pagerbti ją teikiančius žmones. Dar svarbu konkurencija advokatūroje. Nes tik jai esant sukuriama papildoma motyvacija užsitarnauti gerą vardą savo bendruomenėje.
Beje, pro bono teisinė pagalba turi labai didelį pliusą palyginus su valstybės teikiama. Priešingai nei valstybinė, ji yra mažiau nuasmeninta ir formalizuota. O tai reiškia, kad teikiant pagalbą jos teikėjas gali pažiūrėti klientui į akis ir susidaryti savo nuomonę, ar jis turi tikrą bėdą, ar tik pats yra problema visiems aplinkiniams. Valstybės teisinės pagalbos teikėjas irgi vertina įvairias aplinkybes, bet galiausiai ir teisės aktai reikalauja, o klientai tikisi, kad pagalba bus teikiama, kai teisės aktai „suteikia teisę“ ją gauti, o ne tada, kai kažkas įvertina, kad pagalba reikalinga ir
tikslinga.
Ketvirta, teisinė pagalba yra praktika, kurios reikia išmokti. Dažnai paprastų neturtingų žmonių bėdos yra paprastos, kurioms nereikia ypatingų teisinių žinių. Jas išspręsti gali pradedantys teisininkai, ar net studentai, atliekantys teisinę praktiką. Tad sudaryti visas sąlygas universitetams ir kitoms įstaigoms turėti savo teisės klinikas, kuriose pradedantys teisininkai galėtų praktikuotis, o žmonės gautų tinkamą pagalbą, yra ypatingai svarbu. Artimiausiu metu planuoju parašyti laišką savivaldybių merams, kuriame paraginčiau juos pirminę teisinę pagalbą teikti nebūtinai per savo administracijas, bet skelbti paslaugai viešus konkursus, įtraukiant universitetus bei nevyriausybines organizacijas.
Galiausiai, jei niekas iš šių mechanizmų nesuveikia, galima pereiti prie valstybės garantuojamos pagalbos, kuri visada bus šiek tiek formali. Ši pagalba tikrai gali būti geresnė, nei yra šiandien. Tikiuosi, kad Seimas pritars mano siūlymams, kurie užtikrintų, kad pats klientas pasirenka advokatą, o valstybė tik apmoka jo paslaugas, kad paslaugas galėtų teigti ir advokato padėjėjai, kad pagalba būtų ne tik ginčytis teisme, bet ir pasiekti sutarimą derybose.
Autorius: Remigijus Šimašius
Patyliukais, pro griuvėsius… Verslo priežiūra: baimė elgtis protingai
Comments are currently closed.
16 Responses to “Protinga teisinė pagalba neturtingam žmogui”
Remigijus Šimašius
Follow Us!
šūdmalys…. o nepatogių klausymų vengia…
Andriau, eik burną išsiplauti (klaviatūrą dezinfekuoti).
žodžiu “šūdmalys”, pone Šimašiau, liaudiškai tariant, yra apibūdinimas žmogus tauškiantis niekus užuot kalbėjęs iš esmės (tarkim atsakant į aktualius klausimus)… Tamsta į aktualius visuomenei klausimus atsakymų vengiat, todėl toks apibūdinimas jums tinka… Tai pirma… Antra – aš su tamsta “liurberalsojūze” kiaulių neganiau ir per tamstos partijos susiėjimus “ant brunešafto” su tamsta negėriau – todėl tamstos “tujinimas” kreipiantis į mane man nesuprantamas ir, tiesą sakant, man nepriimtinas – čia ateičiai…
…. Ir jei tamsta, visdėlto, norėtumėt pabandyti pasirodyti ne “šūdmaliu” – malonėkit jūs išlaikantiem piliečiam tiesiai ir be užuolankų atsakyti į rūpimus klausimus :
1. Jei filmuotoje medžiagoje neįžvelgėte pareigūnų prievartos prieš mergaitę – ar teisingai spėju, jog manote kad mergaitės tempimas prieš jos valią naudojant fizinę jėgą, Jūsų nuomone, nėra laikytinas prievarta ?
2. Ar manote, kad “prievarta prieš vaiką” laikytini tik tokie prievartiniai veiksmai, kuriais vaikui suteikiamas skausmas ar fizinė žala kūnui ?
3. Ar manote jog būtent tokios (ir tik tokios) prievartos nenaudojimą prieš vaiką Teismas akcentavo savo nutartyje ?
4. Pone Šimašiau, jei manote, kad Teismas savo nutartyje pabrėžė tik fizinės prievartos “žalojant fiziškai” nenaudojimą prieš mergaitę – ar tai reikštu, kad manote, jog, teisinėje valstybėje, prievarta suteikiant skausmą ar žalojant vaiką (juolab nenusikaltusį ir net neįtariamą nusikaltus) – nėra savaime aišku draudžiamas veiksmas ir kad jei Teismas to nebūtų akcentavęs – pareigūnai vykdydami Teismo sprendimą turėtu teisę nekaltą vaiką mušti, laužti jam rankas ar kitaip žaloti ?
5. jei vadovaujantis tokia samprata, kad, būtent, tokios prievartos (priminsiu – ir taip jau uždraustos ir Konstitucijoje) paminėjimas Teismo sprendime yra logiškas – tuomet, kodėl visose kitose (o ir šiame) savo sprendimuose (Jūsų nuomone) Teismai nepabrėžia ir kitų savaime suprantamai draužiamų veiksmų negalimumo – kaip pavyzdiui kad žmonių negalima kankinti… bausti mirties bausme… prievartauti ir t.t…. Nes, gal išeitu, kad jei nepabrėžia – tai galima ? – pavyzdžiui, išieškant skolą iš skolininko – jį kankinti ?
6. Ar manote, jog Teisinėje valstybėje pasiektas tikslas ne teisinėmis priemonėmis (nesankcionuotomis Teismo) – GALI BŪTI LAIKOMAS TEISĖTU ?
Ačiū
Andriau, atsiprašau, bet Jūsų komentaro, kaip ir kitų nepraustaburnių komentarų, neskaitau, tad negaliu ir atsakinėti.
Ir apskritai – tai paskutinis kartas, kada mano blogo komentaro skiltyje yra toleruojami tokie nepraustaburniai.
Griežtas, bet teisingas… visai, kaip koks Lukašenka!
Ir tiek vieno, tiek kito žinioje teismai ir valdiška istaiga su grotom ant langu.
Ten kur jus atsidursite p. Andriau per savo ležuvi gali buti smarkiai apribota prieiga prie interneto 🙂
Kaip visada, Šimašiau, glaustai ir teisingai. Smagu girdėti kad savanoriška teisinė pagalba Lietuvoje egzistuoja, nors ir nelabai akcentuotai. Na, bet savanorystė populiarėja, ir nėra geresnio būdo jaunam studentui teisininkui gauti patirties kaip dirbti visuomeninėje nemokamos teisinės konsultacijos organizacijoje.
P.S. Įvedus google „nemokama teisinė pagalba“ informacija labai skystoka – pirmas puslapis išvis neveikia, toliau teismų internetinės svetainės ir nuorodos į Norvegijos, Anglijos ir Velso organizacijas, siūlančias teisinę pagalbą imigrantams. Tad kur tie pro bono veikėjai, gavę apdovanojimus? Kur juos rasti?
Ačiū. Yra kelios advokatų kontoros, kurios savo puslapiuose skelbiasi apie pro bono, bet tai nebūtinai tie, kurie daugiausiai tokios pagalbos teikia.
Pabandysiu atgaminti sąrašą advokatų, kuriuos Lietuvos advokatūra išskyrė už ilgametę pro bono veiklą. Kai surasiu – duosiu žinią (bijau iš atminties vardinti, kad nesuklysčiau).
Kita vertus – irgi nežinau ar viešinti, nes visi kažkiek gal teikia, o niekas turbūt nenori antplūdžio klientų, kurie turės lūkestį, kad “tas tai gi skelbėsi, kad nemokamai konsultuoja” 🙂
[…] Originalus įrašas tinklaraštyje Remigijus Šimašius Tweet […]
Jei šis straipsnis buvo atsakymas į mano anksčiau užduotus klausimus (http://simasius.popo.lt/2012/04/16/365/), tada ačiū 🙂
Tačiau pasigendu atsakymo į klausimą: ar Lietuvoje nėra perdaug apribojimų teisininkams tapti advokatais? Ar adekvatu, kad netgi architektams užtenka 2 metų praktikos po studijų, kad galėtų save vadinti architektais ir pasirašinėti projektus, kai teisinkams reikia net 5 metus būti advokato padejėjais, tam kad galėtų tapti advokatais?
Ryti, iš dalies taip. Prašom 🙂
O į klausimą neturiu atsakymo…
Del vadinamu šablonu, tai ministras dviračio, čia neišrado, nes tie šablonai egzistavo ir iki jo ir eidavo iš ranku i rankas, P2P.
Kaip beje ir imoniu steigimo sablonai. Kas norejo rasdavo.
O kas del teisines pagalbos, tai aš visgi linkęs moketi, nesvarbu kad pinigai valdiški, už rezultatą o ne tik popieriu pildymą. Sekmes mokestis. Bet kalbama, kad Lietuvoje sekmes mokesti, advokatas priverstas dalintis su teiseju…
Dviračio apskritai nereikia išradinėti 🙂 , reikia sėsti ir važiuoti.
O dėl tų šablonų – patikėkit, kiek buvo diskusijų juos tvirtinant. Kas vieniems atrodė gerai, tas kitiems nelabai. Dabar su patvirtintais bent jau aišku, kad tokie teismams priimtini.
Dėl tų kalbų – ir aš tokių girdėjau. Bet dar dažniau atrodo, kad advokatai kai kurie taip linkę sau atlyginimą pasikelti tokiomis šnekomis. Bet čia irgi tik kalbos. Jei (kiek) žinočiau faktų – atiduočiau atitinkamoms įstaigoms.
Ryti, architektams iki atestacijos taip pat reikia 5 metų praktikos (išskyrus neypatingus statinius, kuriems reikia bent 3 metų, be to, bent keli projektai turi būti užbaigti, t. y. pastatai priduoti).
Sveiki, labai pritariu ketvirtam punktui. Butu mazinamas jaunu teisininku nedarbo lygis, keliama ju kvalifikacija ir valstybe taupytu islaidas. Jei kyla klausimu del kokybes, tai as asmeniskai manau jauni specialistai niekuo nenusileidzia “patyrusiems vilkams”, nes jie tai kompensuoja savo entuziazmu ir noru padeti. As pats jau 5 metus dirbu verteju Anglijos teismuose ir galiu tik pasakyti, kad jei man iskiltu kazkokia teisine problema, visuomet rinkciausi jauna advokata.
Taip pat manau reiktu kazkaip isspresti bylu senaties klausima. Nesidomejau labai priezastim, kodel isvis tokia nuostata egzistuoja, bet ja panaikinus, manau issiprestu gana nemazai problemu.
Sveiki, p. Šimašiau,
suprantu, kad įrašą parašėte jau pakankamai seniai, bet gal “atgaminote sąrašą advokatų, kuriuos Lietuvos advokatūra išskyrė už ilgametę pro bono veiklą”?
Rašau darbą ir viena iš jo temų yra pro bono, kadangi informacijos šia tema nėra labai daug, taigi grėbiuosi šiaudo.