Remigijus Šimašius

neBlogas laisviems ir atsakingiems žmonėms

Kalėjimo kamščių įvairovė

 

Prieš kelias dienas privažiuoju prie Pravieniškių pataisos namų – įstaigos, kurioje bausmę atlieka daugiau nei trečdalis visų nuteistųjų.

Netoli įėjimo matau grupelę jaunuolių, iš toli panašią į tokią, kurią neretai vakarais galima pamatyti kokio miestelio centrinės aikštės prieigose: patiuninguotos kreivai pastatytos mašinikės, treningiukai, išsižergusi vaikinukų stovėsena, pora pasitempusių panelių, per rankas kursuojantis šampano butelys (teisės aktų pažeidimas per pirmąsias laisvės minutes). Beje,  įdomu bus sužinoti kaip į pranešimą apie tai sureagavo policija. Akivaizdu, kad kažkas džiaugsmingai išėjo į laisvę, kažkas džiaugsmingai išėjusius pasitinka.

Prieinu paklausinėti apie gyvenimą ir laisvės atėmimo patirtį. Vienas manęs vengia, nes ne lygis su ministru šnekėtis tuo metu, kai su savo kompanija priešais administracijos langus nusprendė akibrokštą su šampanu surengti. Kiti, nors ir ne lygis, kažką šnekasi.

Turėtų būti labai aišku, kad beveik visi “kietuoliai” nusikaltėliai geriausiu atveju vat taip atkeliauja į įkalinimo įstaigą. Net jei mano, kad po pirmo karto išmoko vogti protingiau. (Ačiū Kauno dienai už pasiskolintą nuotrauką.)

Vaizdelis liūdnas, kai matau jaunus veidus ir nei krislelio noro nei civilizuotai elgtis, nei dorai užsidirbti pragyvenimui. Klausimas tik vienas – kur bus kito atsisėdimo vieta – Lietuva, Norvegija, Venesuela? Linkiu, kad taip nebūtų, bet bijau, jog labai tikėtina (jie jie nesusivoks), kad bus būtent taip. Beje, patikrinau, jie ir išėjo atlikę visą paskirtą bausmės laiką, o ne pagal lygtinio paleidimo tvarką.

Tokios išraiškos, manierų ir elgesio vyrukus kažkada vadindavo kalėjimo kamščiais. Tokių daugelis gyvenime esame sutikę savo kiemo, klasės ar darželio draugų rate. Šįkart sutiktieji akivaizdžiai dar pradedantieji ir kupini naivių vilčių, kad kitą kartą jų nepagaus.

Tačiau istorija ne apie tai. Ji apie tai, kaip reikia realizuoti bausmes nusikaltusiems asmenims, kad nusikaltėlių būtų mažiau.

Dirbant su nuteistais asmenimis reikia suvokti, kad yra bent trys šių klientų kategorijos, ir su kiekviena kategorija darbo principai skiriasi iš esmės. Po liepos 1-ąją pagaliau įsigaliojusių įstatyminių pasikeitimų atsiranda galimybė tai realizuoti praktiškai, ir geri pokyčiai laisvės atėmimo sistemoje gali įgauti naują mastą.

Pirmoji nuteistųjų kategorija yra tikrieji kalėjimo kamščiai. Pareigūnai, turintys padėti jiems grįžti į normalų gyvenimą gali kad ir į mazgą susiraityti – visa tai beviltiška. Kalėjimo kamščiams artimos vertybės yra iš nusikalstamo pasaulio, o ne iš normalių žmonių pasaulio. Todėl būkime atviri, daugeliu atveju mes su tokiais nieko negalime padaryti, išskyrus intensyviai stebėti, greitai pagauti nusikaltus. O kai nieko negalime padaryti, tai ir imituoti darymo neverta.

Ne visiems nuteistiesiems kad ir tokia veikla yra priimtina. Siunčiame aiškią žinią – jei nepatinka teisėta veikla, už grotų teks praleisti daugiau laiko. (Nuotrauka iš Pravieniškių pataisos namų)

Tiesa, pagalvoti kaip galima žmogų iš šio liūno išstumti, galima ir net būtina. Ir kai kurių sprendimų yra. Pavyzdžiui, kad ir aiški žinia, kurią siunčia naujai suformuotos lygtinio paleidimo komisijos –kad pasirinkus tarnavimą kalėjimo nusikaltėlių subkultūroms išeiti į laisvę lygtinai šansų beveik nėra. Pasirinkus kabinimosi į teisėtą gyvenimą kelią – tų šansų išauga dešimtimis kartų. Kad ir tą dieną Pravieniškėse – konkretus nuteistasis nebuvo išleistas į laisvę dėl to, kad atsisakė siūlomo darbo (o atsisakė dėl to, kad tarp užkietėjusių nusikaltėlių tai nepriimtina). Jeigu žmogus suvoks, kad būti nusikaltėliu tikrai nebeapsimoka, jo atžvilgiu atsiranda vilties.

Kita nuteistųjų kategorija – atsitiktinai nusikaltę, arba greitai pasimokantys asmenys. Kažkas tiesiog susigundė neteisėto praturtėjimo galimybe, kažkas nesuvaldė savo pykčio proveržio, kažkas buvo per daug aplaidus. Daugeliui iš tokių žmonių vieno nuteisimo (net nesvarbu kokia bausme) iš esmės pakanka, kad nusikaltimų vengtų kaip velnias kryžiaus. Su jais darbo gerokai mažiau, gal net visai minimaliai. Tereikia užtikrinti, kad noras nebekartoti klaidų kur nors netyčia neišgaruotų.

Trečioji kategorija – tai žmonės kryžkelėje. Tai žmonės, kurie nusikalto (gal net ne pirmą kartą), tačiau mielai nebebūtų nusikaltėliai, jei žinotų kaip, jei mokėtų kaip. Jie tiesiog nori gyventi ir siekti savo tikslų. Tačiau vienas turi problemų su socialine aplinka (gerų žmonių aplinkoje nedaug, o banditų apsčiai). Kitas – problemų su alkoholiu ar kitomis priklausomybėmis. Trečias – sisteminių problemų su pykčio nevaldymu. Dar kitas nuo vaikystės niekada neturėjo normalių socialinių įgūdžių.

Tai kategorija žmonių, kurie gali pasukti arba teisėtu, arba nusikalstamu keliu priklausomai nuo to, kaip buvo vykdoma bausmė jų atžvilgiu laisvės atėmimo įstaigoje arba už jos ribų. Ar buvo stiprinami įgūdžiai reikalingi teisėtam gyvenimui, ar į tai numota ranka, paliekant bujoti sistemines problemas, kurios jau kartą atvedė už grotų? Būtent į darbą su tokiais žmonėmis reikia daugiausia investuoti, nes būtent čia visuomenės investicija gali reikšti didžiulę grąžą – realiai sumažėjusį nusikaltėlių skaičių. Kaip tai daryti – atskira tema.

Pareigūnams, kurie dirba sunkų darbą su nuteistais asmenimis noriu palinkėti ne tik tvirtybės šiame darbe, bet ir išminties atsirenkant kur skirti savo brangų laiką, kad darbas būtų kuo prasmingesnis ir rezultatas būtų kuo geresnis.

Nusikaltusiems asmenims noriu palinkėti realiai (ne fantazijų pasaulyje) pagalvoti kokio likimo jie nori – vis ant to paties grėblio lipančio kalėjimo kamščio, ar pamokas išmokstančio žmogaus.

Share

, , , ,

Comments are currently closed.

15 Responses to “Kalėjimo kamščių įvairovė”

  • Jurkis parašė:

    Šianakt, ko gero, pirmą kartą mano gyvenime, kažkas bandė į mūsų butą įsilaužti. Na, “įsilaužti” gal per skambiai pasakyta, tiesiog rankeną nuspaudė žemyn. Taip taip, žinau, kalti patys, kad pirmųjų durų neužrakinome, bet kai pagalvoji, kad jei ir antrosios būtų neužrakintos, tau miegant kažkas svetimas šeimininkauja bute… brrrr…

  • […] Originalus įrašas tinklaraštyje Remigijus Šimašius Tweet […]

  • Egle parašė:

    Išties įdomūs pamastymai, gerbiamas Remigijau. Čia aš įžvelgčiau ir keletą kitų problemų, siekiant padėti tiems, kurie dar turi galimybių gyventi teisėtai, tik nežino kaip. Problema yra su pačių įkalinimo įstaigų darbuotojais ir sistema kurioje jie dirba, kada nėra noro padėti žmogui, o į jį žiūrima kaip beviltišką asmenybę. Labai daug priklauso nuo asmeninio santykio su žmogumi. Problema ir su socialiniais darbuotojais ir su psichologais, kurių nėra, arba jiems nėra sudarytos tinkamos sąlygos dirbti. Nėra Lietuvoje tinkamo požiūrio į socialinį darbuotoją, todėl šiame darbe išties labai mažai specialistų, kurie dirbtų pagal asmeninius gebėjimus, o ne dėl to, kad nieko daugiau tuo metu negali daryti. Čia, manau, yra problema Lietuvos švietimo sistemoje, kai specialybes renkasi žmonės ne pagal sugebėjimus, o pagal realias darbo (atlyginimo) galimybes ir tolesnes perspektyvas. Problema, kai daug darbo ir atsakomybės turintys darbuotojai nėra tinkamai vertinami tiek moraline, tiek finansine prasme. Manau, dar daug apie tai galima kalbėti ir malonu, kad Jums tai rūpi.

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Egle, manau, kad gryna tiesa, ir paprasto problemos sprendimo nėra. Bet kokiu atveju esu įsitikinęs, kad bausmių sistemos darbuotojai (ne visi, aišku) turi labiau panašėti į socialinius darbuotojus, ypač tie, kurie dirba probacijoje.

  • pliumbum parašė:

    Turiu vieną klausimuką. Kaip čia taip yra, kad Baltijos valstybėse yra daugiausia kalinių 1000 gyventojų per visą ES? Amerikoje aišku dar daugiau, bet šituo klausimu gal lyginkimės į Europos draugus. Ar pas mus nusikaltimų daugiau, ar pagaunama daugiau? Ne. Tiek pat. Tačiau yra bausmės, neadekvačiai didesnės negu kitose šalyse. Žmonės sėdi tame kalėjime, marinuojasi ten kokius 8 metus, ir pamiršta apie tai, kad galima ir kažkaip kitaip gyventi. Kalinių išlaikymas kainuoja, vietoj tų kaštų, kurie patiriami laikant nenormaliai didelius skaičius, galėtų būti vykdomos efektyvios prevencijos programos, remiantis kitų šalių patirtimi. Tada ir netektų kalbėti apie kamščius. Paprastas pavyzdys, visiems žinoma istorija – žmogus važiavo girtas, sukėlė eismo įvykį, pražudė 3 žmones (gydytojus). Kaltinamasis lyg ir rodė gailėjimąsi, žuvusiųjų artimieji abejojo nuoširdumu. Rezultatas – 8 metai Pravieniškėse. Už vieno vakaro lemtingą klaidą, padarytą netgi visiškai nepiktybiškai.

    Ką manote apie tai?

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Taip yra, ką bemanysi. Bet manau, kad taip neturėtų būti. Įkalinimas sukuria iliuziją, kad problema išspręsta (ir daug kas tai iliuzijai pasiduoda). Tačiau realiai probleomos sprendžiamos kitaip, o įkalinimas yra vaistas tik daliai problemų. Bausmės pas mus kai kur per griežtos, alternatyvių bausmių taikoma per mažai, lygtinis paleidimas taikomas chaotiškai. Pastarųjų dveijų problemų sprendimui ir vykdoma bausmių vykdymo reforma.

    • Andrius parašė:

      Aš esu absoliutus profanas kalbant apie bausmių dydi ir tikrai užjaučiu artimuosius, tačiau galvoju, kad už 3 žmonių pražudimą (nužudimą ?) 8 metai kalėjimo tikrai nėra labai daug.

      Suprantu – “lemtinga gyvenimo klaida”, bet gal dėl to, kad kiti tokias klaidas daro – pats stengiuosi prie vairo nesėsti išgėręs.

  • Rytis parašė:

    Mane tai stebina kaip Lietuvos kalėjimuose sudaromos sąlygos seksualinei prievartai ir smurtui. Pirmą kartą nusikaltę kaliniai (gal net ir nežinantys kalėjimo “paniatkių”) susodinami vienoje vietoje su sunkiais recidivistais.

    Galima tik pagalvoti apie seksualinės prievartos mastus kalėjimuose, kai kiekvienas mokinys (kaip pvz KTU gimnazijoj) žino kokia kitą reikšmę turi žodis “gaidys”. Ši smurto epidemija žiauriai sužaloja daugybę žmonių, kurie gyvenime dar galėtų pasitaisyti.

  • karolis parašė:

    Nors ir nesu pažeidęs įstatymu (įskaitant ir administracinius) prieš snekant ar spaudžiant ranka Jums prieš tai dar stipriai pagalvočiau (kogero daryčiau, tai iš etiketo ir mandagumo). Manyčiau reiktų priežačių iėškoti giliau, o ne supaprastinti nenoro kalbeti iki butelio viešoje vietoje. Tūrbūt be panašių pažeidimu, neapsineina nei vienas ministerijose vykstantis rimtesnis gimtadienis ar jubiliejus, bet čia juk treninguoti “kamščiai”…. (nenoriu pasirodyti nusikaltėlių gineju, bet pagal rūbą ir mašiną spręsti apie žmogų/es mažų mažiausiai keista).
    Dauguma žmonių teisingumo ministra tapatina su valdžia, teisingumu, teisybės garantu, gal dėl kažkokių nuoskaudų (gal net formaliai su TM nesusijusiu) ir nenori šnekėti.

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Karoli, sutinku kad tokia reakcija būtų irgi normali. Nuoskaudų turbūt irgi yra (na ne viskas gerai pataisos namuose, akivaizdu tai). Šiuo atveju aš ten buvau, mačiau, kalbėjausi. Ir žinau ką rašau.

  • Nesvarbu parašė:

    tai vadinkim daiktus tikraisiais ju vardas ar pavadinimais – buduliai! Tokiu patartina vengti o ne rankas jiems spaudyti.. Kiekvienas musu pasirenka savita gyvenimo buda, kazkas atsedi jam skirta laika belangeje, kazkas 4 metelius stumia pravedintame kabinete ministerijoje. Keblu dabar pasakyti, kas dienas leidzia prasmingiau. Sprendziant is visuomenes apklausu, nei aukstai sedintys, nei tie, kur – zemiau, dideles pagarbos nenusipelno..

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Sėdint, kaip jūs vadinate, ministerijoje (ir nebūtinai) ir su buduliais, kaip jūs vadinate, verta rankas pasispausti ir pakalbėti. Jie irgi žmonės, jūsų žiniai. Tam tikra prasme garbingesni už jus, nes jiems svarbu, jie tikri. Tie kas nesėdi šioje ministerijoje turi prabangą rankas spausti ar nespausti kam tik nori, ir vertinti tuos, kas sėdi ministerijoje.

  • Nesvarbu parašė:

    Regis supratau, ministras baiminasi, kad ir kalejimas turi ausis, duotuoju atveju interneta. Tikriausiai ir uz tu sienu ministro blogas – skaitomas. Tad kalbeti blogai apie kalinius, vadinasi uzsiprasyti nekviestu sveciu i savo sodyba, nesant savininkams namuose. Gerbiamieji laikinai apriboti judejimo laisves Remis (Remigijus) savas bachuras prasimuses i vierchus, kaip ir jus. Thief in law. Nors rusiskai skamba solidziau.

    • Alvyra parašė:

      O tau supratimas vierchas,skamba normaliai,didis žmogus gal ne tas kur engia kitus,o gal tu “nesvarbu” net nesupranti,ką reiškia daryti gerus darbus,todėl nesupranti ministo.

  • Alvyra parašė:

    Ger.Ministre,beveik su visomis mintimis sutinku ir manau kad daugelyje sryčių darbus turi perimti jauni,principingi ir energingi politikai,jeigu ir padarys klaidų tai dėl patirties stokos,o ne dėl korumpuotumo.Aš turiu labai,labai didelį prašymą,ar yra galimybė Jums paskambinti,parašyti arba atvažiuoti į susitikimą,neatimkite vilties,daugiau nebėra kur kreiptis. Su pagarba Alvyra

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos