Gaidį peša – gaidys rėkia ir bėga. Na ir gaidys!..
Autorius: Remigijus Šimašius
Premjere, apie ekonomiką Jūs labai klystate Kokybės užkalbėjimai kokybės nepadidina
Comments are currently closed.
17 Responses to “Gaidį peša – gaidys rėkia ir bėga. Na ir gaidys!..”
Remigijus Šimašius
Follow Us!
75% mokesčių – per žiauru tikrai, net ir gana gerai uždirbantiems prancūzams. Būtų įdomu, kaip tie 200 tūkstančių lietuvių gaunančių MMA palikdami 75% mokesčiams pragyventų už 250 Lt. Tiesa, atmeskime tą faktą, jog didelė dalis jų gauna ir šalutines pajamas iš verslo liudijimų, individualios ar nelegalios veiklos.
Be to, būtų įdomu, kas yra daroma iš tokios didelės sumos pinigų – keliai, pensijos, gydymas, bet ar tiek daug reikia?
Išleisti visada lengva. Sunkiau pateisinti kodėl išleidi. Bet patyrusiems politikams ir tai gerai pavyksta 🙁
Žodžiu, turime būti budrūs.
75% procentų pajamų mokestis nėra iš piršto laužtas politikų tikslas. Atvirkščiai, jis turi aiškią potekstę: patenkinti proletarų norus, “išbuožinant” turtinguosius. Ir taip, komunizmu taip kvepia labiau nei norėtųsi. Beje, politikai nėra tokie naivūs, jog tikėtų, kad tos mokestis iš tikrųjų padėtų kovoti su viešąją Prancūzijos skola. Tiesiog, toks mokestis pamalonina varguolius (tiniginius) rinkėjus, o juk esminis politikų tikslas ir yra išlaikyti valdžią savo rankose.
Ekonomistui aišku, kad mokestinė ribą, kurią peržengus mokesčių į biudžetą niekada daugiau ir nesurinksi. Ją apibrėžia Laffer’io kreivė. Viskas atrodo paprasta, bet taip nėra. Yapč Prancūzijoje.
Dažnai ignoruojamas mobilumo kriterijus. Kapitalas ar jo prieaugis, skirtingai nei pajamos už atliktą darbą, gali būti be didesnių problemų perkialiamas į kitą, mažiau išnaudojančią (o gal is stabilesnę) mokestinę aplinką. Visiškai racionolus sprendimas yra bėgti nuo valdžios siekio grobti. Ir jis, beje, bus įgyvendintas tol, kols egzistuos konkurencija tarp valstybių siekiančių sukurti palankesnę mokestinę aplinką kapitalui.
Lietuva turėtų pasimokyti ir elgtis išmintingiau: kodėl nepaekperimentavus ir nustačius žemiausius mokesčius ES darbui, kapitalui ar vartojimui. Beje, visos mokestinęs lengvatos turėtų būti panaikintos nediskriminuojant rinkos žaidėjų. Kodėl nesumažinus biurokratų skaičiaus perpus (ar bent jau 30%) neefektyvių viešųjų paslaugų, verslą reguliuončių įstaigų sąskaita? Dar geriau, sumažinus biurokratų skaičių, padidinti jų atlyginimus, 100% or gal ir 200% tai ribojant jų polinkį į korupciją. Ir t.t. Skamba kaip pasaka, bet tikslas jos kilnus ir visai nepanšus į 75% siekiantį pajamų apmokestinimą.
“Dažnai ignoruojamas mobilumo kriterijus. Kapitalas ar jo prieaugis, skirtingai nei pajamos už atliktą darbą, gali būti be didesnių problemų perkialiamas į kitą, mažiau išnaudojančią (o gal is stabilesnę) mokestinę aplinką.”
Klystate. Emigracija – pajamų už darbą mobilumo forma. Sutinku, kapitalas migruoti gali kiek greičiau, todėl ir rezultatai pasimato greičiau. Bet darbo mobilumo ignoruoti nereikia, nors čia ir daugiau inercijos.
Kazkaip cia, viskas labai jau pritempta prie turtinguju noru ir igeidziu.
Ir kodel talenta ar sportinius gabumus butina pamatuoti pinigais? Atsiras kitu alkanu aktoriu – kurybine prasme, kurie ne ka blogiau suvaidins ir uz mazesnia suma. Yra dar toks dalykas, kaip lojalumas saliai, kuri tave i zmones paleido. Toks Meilutytes sindromas, kad ne viskas pinigais matuojama.
“Atimkim iš tų buožių, vistiek jiems atsibos tingėti ir uždirbs mums!”
Buvo vienas toks eksperimentas. Bet kažkodėl palyginus SSRS ir Vakarų civilinę pramonę matosi labai ryškus skirtumas kai žmonės skatinami dirbti už pinigą ir kai to paskatinimo nelabai yra 🙂
Toki mokesti galima butu ivertinti kaip visuomenes skaldyma, sunku suvokti, tiksliau nesuvokiama, kad tokio mokescio nauda vienodai suprastu pasalpos gavejas ir siuo atveju moketojas. Nereikia net postringauti apie solidaruma, kur lupami devyni kailiai, vardant to, kad kitiems nereiktu pirsto judinti, o tiksliau tam, kad prasanciu minia augtu. Tik problema ta kad anksciau ar veliau mokestis artes ir prie sios socialines grupes viena ar kita forma:) taigi koki kilnus tikslai bebutu, socialistams budinga is vienu paiimti, nusavinti kitiems padalinti, truputi nedaduoti, paskui biski paselpti – tai kelias zmonems, kuriu verte bei uzmoju ribas nustato valstybe. Viskam ateis laikas, ateis laikas kaip ir Astrid Lindgren istorijoje su Svedijos progresyvinias mokesciais, tiksliau su Svedija, kada isleisti pelninga knyga paradoksaliai grese asmens bankrotu. Svedija pasimoke, tikekimes Prancuzai ismoks savo pamokas.
Uz rasybos klaidas atsiprasau 🙂
seip komentatoriaus Vytauto pasisakyme gludi labai,galingas uztaisas, ar kaip cia pavadinti….zodziu gera ideja – eksperimentuoti. as meniskai lietuvos politikoje(kiek nusimanau) pasigendu drasiu( bet pasvertu ideju).ir gal net ne ideju bet tu ideju igyvendinimo.beda ta kad ekperimentai tokioje srityje kaip politika gali brangiai kainuoti.nors vel- ziurint kitu kampu – ka gi mes cia labai jau prarasime?kaip pavyzdys – antanas mockus.buves(berods) bogotos meras.na fantastika.eme zmogus ir per kelis desimtmecius taip pasuke vieno pavojingiausio pasaulio miesto gyvenima, kad nezinai ka ir bepridurt. zmogus ekperimentavo(ta prasme kad tikrai nelabai itikimai ir efektyviai atrode jo idejos uzemus mero posta, bet jis ta tiesiog dare)o mes lietuvoje taip bijom prarasti tuos paskutinius ‘grasius’,skudurus ar padeti visuomeneje(o jeigu nepavyks ka zmones sakys) kad juokas jau ima….
o apie ekonomine migracija – kiek musu tautieciu emigruoja ir ka praranda lietuva(tiksliau like joje gyventojai) manau nereik cia niekam aiskint.ir del ko ta emigracija?butent del tu paciu priezasciu kaip ir pono(mesje) depardje atveju – tiesiog uzsienyje gyvenant jiems lieka daugiau pinigu.nemanau kad vien tik valdzia kalta del visu tu bedu kurios kamuoja lietuva….paprasti zmones irgi geri.per savo apolitiskuma(visiska nesidomejima valstybes gyvenimu) leidome isyveisti lietuvoje tokiai politinei kulturai,kad zodziu truksta….tik bambet ir sugebam…kad virsininkas blogas, kad kainos dideles, mazi atlyginimai,korupcija.bet patys tai pirsto ne krust.’ai – tokia lietuva,tokia realybe..’.tai ta realybe tokia ir bus….gaila aisku…norisi kazka tokio padaryti kad situacija pakeist….bet suvoki kad nepakaisi bent jau artimiausius 20 metu…kol neisaugs kritiskai mastanti,patriotiskai nusiteikusi karta.dideliems pokyciams manau reikia kritines mases zmoniu.dabartine ‘kritine mase’ kitokiais orientyrais vadovaujasi…..na va – uzteks…
sutinku su ceslovas p, juo labiau su gerb. Šimašiumi, deja valdžia atspindi Lietuvos rinkėjus..”kritiskai mastanti,patriotiskai nusiteikusi karta” tikriausiai sudaro tokią pačią dalį rinkėjų, kaip ir jų atstovai seime ar vyriausybėje.. nejaugi teks laukti, kol išmirs senoji karta, kad galėtume nustot rinkti įjunkusius raudonveidžius.. galbūt reikėtų pagalvoti apie kažkokį įstatymą dėl rinkimų teisės praradimo, sulaukus tam tikro amžiaus… juk valdžia sprendžia ateitį, o ne dabartį.. galbūt sulaukus to amžiaus, pridedam žmogui kelias dešimtis litų prie pensijos, vardan balsavimo teisės netekimo? Juk jo vienintelis noras ir balsas eina už tą, kuris čia ir dabar žada pakelti pensiją, kuris gražiau šneka ar nuveža prie balsadėžės, bet tikrai ne už tą, kuris kažką žada verslui, studentams ar panašiai.. Atsisakei balso teisės +10 LT prie pensijos ar pašalpos, realiai gavai tą, ko norėjai, o dirbantys, besimokantys, verslūs žmonės, tegul renkasi valdžią sau ir visiems.
Hitleris su Stalinu netinkamus balsuoti dar griežčiau suskirstė… Keistokas jūs liberalas (jeigu) – liberalu viskas tik man. “juk valdžia sprendžia ateitį, o ne dabartį”. Ta ateitis rytoj bus dabartimi. Gal geriau studentams iki tam tikro amžiaus uždraust komentuoti? 🙂
Per daug kategoriškai parašiau.. Esmė ta, kad pvz pats referendumas dėl atominės buvo visiškas fiasko, na nejaugi kaimo bobute, ar tas pats studentas ar dar kažkas gali kategoriškai ir argumentuotai atsakyti, reikia tos elektrinės? naudinga jis bus? Valdžia ir specialistai turi spręsti šiuos klausimus, tam jie ir renkami.. bet kuomet ta valdžia renkama tų pačių žmonių, tai taip ir gaunasi, užburtas ratas. Tiesiog arba partijos turi apsivalyti, arba rinkėjai apsivalyti.. žmonės turi pagaliau atsipeikėti, bet tiek tas tiek tas greitu metu nenusimato, todėl ir kyla mintysapie radikalias išeitis. O pats savęs nelaikau nei liberalu, nei dar kuo. Tiesiog autorius idėjos man priimtinos, o ir partija Lietuvos mastu man šviesiausia. Man patinka, kad siūloma sudaryti sąlygas uždirbti daugiau, o pinigai mokesčių pavidalu vistiek sugrįš, negu suvaržyti, apmokestinti kaip įmanoma, vardan tų neuždirbančių, taip tik paskatinti juos dar labiau nesistengti (jei įmanoma) dirbti. Apie naudą nereikia nei kalbėti, tikriausiai dauguma čia paskaitančių tai puikiai supranta, deja tokių skaitytojų kol kas nedaug, reikia tikėtis, mūsų ratas plėsis, diskusijos taipogi.
sia tema(rinkimai ir rinkejai) yra gera knyga ‘franchise'(isaak’as asimov’as).deja neteko jos skaityti bet zinau jog ten isdestyta tokia,labai idomi mintis – ateities rinkimai vyksta tokiu budu – kompiuteris atsitiktine tvarka isrenka viena zmogu kuris nulemia visu rinkimu rezultatus.ten kazkokius su tuo zmogeliu tyrimus atlieka – pvz.pajungia visokios aparaturos ir uzdavineja klausimus.nuo tam tikru reakciju(patinka tas politikas ar ne,ka manai apie mokesciu didinima,kas yra infliacija ir t.t ir pan) i klausimus imami duomenys ir isvedamas bendras visos salies vardiklis ir pagal tai vyksta valdzios ‘rinkimas’.na as cia nevisai tiksliai apibudinau(kadangi dar neskaiciau,bet bandysiu rasti sia knyga) bet ideja labai idomi.siulyciau pasidometi.aisku cia tik pramogai tokios idejos 😉
Kas dėl pačio blogo įrašo, tai nei pridėsi nei atimsi, parašyta viskas labai puikiai. Pažiūrėkime į Estija, kodėl Guoga Tonybet perkėlė ten? Labai paprasta, lietuvos valdžia net nepribrendus suvokti ir įsigilinti į pokerį, azartinius lošimus. Tevyrauja nuomonė, jog tai yra blogis, bet tuo pačiu kazino, ar lietuviškos lažybų bendrovės klesti, žmonės pralošinėja. Yra galybė informacijos, kiek vienas pokerio žaidėjas išleidžia pinigų per dieną atvažiavęs į turnyrą, tačiau Lietuvoje juos rengti irgi nelegalu.. Tiesiog viskam yra dedamas apynasris, net nesigilinant į aplinkybes. Protingi, verslūs žmonės visada rinksis ten, kur jam geriau ir naudingiau, ypač kai toli ieškoti nereikia. Nebent, tas žmogus bus visiškas patriotas, bet netgi toks patriotas kaip Guoga, kuris Lietuvai davė žymiai daugiau, nei iš jos gavo ar kadanors gaus, pavargo minti kurčių politikų takais, neturėjo galimybių likti Lietuvoje ir dalį veiklos perkėlė į Estiją, kur viskas trumpai tariant liberaliau. Vat paskui ir kyla klausimai, kodėl estai gyvena geriau.
Sveiki, man labai labai džiugu, kad Lietuvoje visgi yra daug žmonių, kurie suvokia, kad toks visuomenės skaldymas kaip su tais prancūziškais mokesčiais veda tik prie bedugnės. Smagu, kad yra daug sveikai mąstančių. Tiesą sakant, pas mus tokių žmonių gerokai didesnė dalis nei FR. Vienas bičiulis prancūzas net rimtai galvojo į Lietuvą imigruoti ir ilgai čia gyveno (nors senokai jo nesutikau jau). Jis ne milijonierius 🙂 bet jam tai, kad Lietuvoje yra daug sveikai mąstančių, labai imponuoja 🙂
Liberalizmas, socializmas.. tai taip skirtinga. Man patinka liberalizmo idealogija, nes ten paliekama žmogui pačiam spręsti, kurti, mąstyti. Socialistų požiūris kad reikia dalintis sukauptais resursais su visais – sutinku teisingas. pripažystu, kad žmogui nereikia keliasdešimt milijonų, kad jaustumeis laimingas, tad as už tai, kad tiems kuriems pavyksta sukaupti daugiau dalintūsi su kitais, tačiau – tas noras turi kilti iš pačio žmogaus. Neturi buti priverstinai atimama. Utopija. kol kas – taip. Bet manau, kad tai ateitis. Tai ateities politika. Greiciau net ne politika, o zmoniu sąmoninkgumas. Prie visa to dar pridekime tikrąja Žaliąją politiką (o greičiau sąmoningumą) kai visi musu poelgiai bus vertinami pagarbos gamtai ir aplinkai aspektu – gausis žaliasis sąmoningo socializmo liberalizmas. Na pavadinti ji reiktu kazkaip kitaip 🙂
Įdomu būtų sužinoti autoriaus nuomonę apie tai, kad Lietuvoje šiuo metu yra labiausiai baudžiamas (naudojant jūsų terminologiją) darbas. Akivaizdu, kad norint mažiau bausti darbą tektų bausti ką nors kitą (pvz. turėjimą). Vizija sumažinti viešąsias išlaidas skamba gražiai ir to reikia nuolatos siekti, bet, manau, vien to nepakaktų, o šiandien reikia realesnių ir greitesnių sprendimų. Kokį bausmių pasiskirstymą tarp baudimą už darbą ir už turėjimą autorius laikytų idealiu? O gal iš kažko kito baudas rinksim?
Šiek tiek istorijos: 1930 m. JAV pelno mokestis verslui buvo 97 proc. Žinoma, Didžiosios depresijos fone, su profsąjungų, komunistinių ir socialistinių judėjimų protestais gatvėse tai buvo mažesnė blogybė, kurią pasirinko tuometinis prezidentas Ruzveltas. Alternatyva buvo aiški – kapitalizmo pabaiga ir socializmo ar komunizmo pradžia JAV. Ir verslas, sutiko mokėti tokius mokesčius tam, kad prikeltų ekonomiką, nuramintų “mases” ir, svarbiausia, išgelbėtų kapitalistinę santvarką, ir tame tarpe – save 🙂 Projektas pasiteisino: iš surinktų mokesčių buvo sukurta socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos sistema, daugybė federalinių darbo vietų ir tai padėjo JAV išsikapanoti iš krizės dugno.
Taigi, esant tam tikroms aplinkybėms, Lafferio kreivė negalioja ir didesni mokesčiai sąlygoja ir didesnes įplaukas į biudžetą 😉
Kaip padaryti, kad ji negaliotų Žerardui? Boikotuoti jo filmus, nepirkti jo vyno, boikotuoti kitus jo verslus – padaryti taip, kad mokesčių nemokėjimas jam reikštų pasaulio pabaigą. 🙂 Manau, kad prancūzai, jei taip nedaro, tikrai darys 🙂 Bet, aišku yra dar ir kitos valstybės…