Energiniai buto sertifikatai žmonėms gali nieko nekainuoti
Nuo sausio 9 dienos butų savininkai, ypač pardavėjai ir nuomotojai susiėmę už galvų – iš kur ištraukti tą energinio naudingumo sertifikatą, jei gyveni ne Vilniuje ar Kaune, o kur Joniškyje ar Varėnoje. Ir kodėl už tokį popierėlį, kuris pasakys tai, kas ir taip visiems aišku, reikia mokėti kelis šimtus litų? Žmonės širsta ant notarų, kurie šių dalykų reikalauja, o notarai širsta, nes lieka kraštiniais atpirkimo ožiais dėl dalykų, kuriuos ne patys sugalvojo. Ir visa tai tik dėl to, kad naujoji Vyriausybė kažkodėl miega, arba šiaip nekreipia dėmesio į tai, kaip šią naštą gali panaikinti.
Paaiškinsiu kaip atsitiko, kad žmonės buvo įklampinti į kvailą biurokratiją, ir ką Vyriausybė gali padaryti, kad toje biurokratijoje murkdytis nebereikėtų.
Biurokratijos klanas veikia puikiai tada, kai turi palaikymą Europos institucijose, Lietuvos Vyriausybėje ir tarp valstybės tarnautojų. Tai puikiai iliustruoja pastatų energinio sertifikavimo istorija .
Galbūt atpažįstate savo namą? Tokiems namams jų apgailėtiną energinį efektyvumą liudijančius formalius sertifikatus gali parengti Aplinkos ministerija, ir žmonėms nei vargti, nei mokėti nereikėtų
Briuselyje prieš kelerius metus gimė idėja visada (reikia to žmonėms ar ne) sertifikuoti butus pagal jų energinį naudingumą . Europos biurokratai sugalvojo, kad kiekvieną buto savininką reikia priversti nusipirkti „pažymėlę“ – energinio naudingumo sertifikatą. Net tada, kai ir taip aišku, kad tavo butas kiauras kaip rėtis, arba net tada, kai šildymo sąskaitos rodo, jog jis super efektyvus. Idėja tapo kūnu ES priėmus direktyvą, kuri kiekvieną valstybę įpareigojo šių veiksmų imtis.
Konkrečiai direktyvoje įrašyta: „Valstybės narės nustato reikalavimą, kad statomų, parduodamų arba nuomojamų pastatų ar pastato vienetų atveju potencialiam naujam nuomininkui arba pirkėjui būtų parodomas, o pirkėjui arba naujam nuomininkuiįteikiamas energinio naudingumo sertifikatas arba jo kopija.“
Vardan teisybės reikėtų pasakyti, kad biurokratijos mafija pasirodė ne tokia stipri, todėl net 22 iš 27 ES valstybių šios fantazijos neįgyvendino. Lietuva kurį laiką buvo viena iš jų. Tiesą sakant, prie to netgi prisidėjau, nes palaikiau notarus, kad jie gali nereikalauti sertifikatų, kai žmogus jų nenori ir tai aiškiai pasako.
Tačiau Briuselis pradėjo rašinėti laiškus, teirautis, spausti, reikalauti. Supraskit – jokių čia asmeninių apsisprendimų nereikia, biurokratija juk kuriama ne žmogui, o „kilnesniems“ tikslams.
Lietuvoje tokių dalykų iškart išsigąstama, tad nenuostabu, kad Aplinkos ministerija prieš porą metų buvo parengusi Statybos įstatymo projektus, kuriais biurokratijos tikslai būtų pasiekti – sertifikuojama viskas ir visada.
Naudos jokios, užtat kiekvienas būsto savininkas turėtų atseikėti beprasmiam sertifikatui po šimtuką-kitą, pavaikščioti po įstaigas, ieškodamas ką ir kaip „užpildyti“ ir pateikti. Dar būnant Vyriausybėje pavyko kolegoms įrodyti, kad galima elgtis ne tiesiog kvailai staipantis pagal Briuselio plokštelę, o šią keistą direktyvą įgyvendinti gudriau – taip, kad žmonės nepatirtų nereikalingos biurokratinės naštos. Seimas praėjusį rudenį tam pritarė ir nustatė, kad Vyriausybės įgaliota institucija parengtų ir paskelbtų formalius masinius energetinio naudingumo sertifikatus bent tais atvejais, jei ir taip aišku, kad sovietinės statybos nerenovuotas namas yra prasčiausios klasės.
Atrodytų, viskas gerai – žmonės apsaugoti nuo išlaidų ir biurokratijos, o jei pardavėjas nori parodyti, kad butas labai sandarus ir šiltas, tai gali užsisakyti atskirą pažymą. Tačiau biurokratinė mašina ne tik Briuselyje, bet ir A. Jakšto gatvėje, kur įsikūrusi Aplinkos ministerija, lengvai nepasiduoda. Nuo sausio 9 dienos įstatymas įsigaliojo, o Vyriausybė miega… Užtat nemiega tie žmonės, kurie įmurkdyti į beprasmę biurokratiją.
Ankstesnis ministras jau nesuspėjo (nes ir įstatymas dar nebuvo įsigaliojęs), o naujasis ministras dar nespėjo apsaugoti Lietuvos gyventojų nuo tuščio laiko ir pinigų švaistymo . Nors buvo galima (ir dar dabar galima) viešai internete paskelbti tokius sertifikatus pagal tipinius namų projektus. Galima netgi deklaruojant, kad visi namai statyti iki tam tikros datos, turi energetinio naudingumo pažymą, kuri žymi prasčiausią pastatų naudingumą. Tačiau tai tiesiog nepadaryta. Vietoj to turime tik painų teisės aktą, o dėl vienintelio popieriaus kai kuriems žmonėms tenka sukarti kelis šimtus kilometrų iki Vilniaus ar Kauno ir suploti kelis šimtus litų už nieką.
Taigi, kai kuriuos dalykus strimgalviais puolanti „taisyti“ Vyriausybė įsiklampino dar viename biurokratiniame jovale.
Šildymas kainuoja daug, tad gerai yra žinoti, ką šildai – kambarius ar orą. Tačiau blogiausia, kai biurokratijos išradimai – šiuo atveju privalomi energiniai sertifikatai – pradeda šildyti pačius sertifikavimo ekspertus, o gyventojai šyla tik nuo lakstymo po biurokratines įstaigas ir nervų, kai moka sunkiai uždirbtus pinigus už niekam nereikalingus popiergalius.
P.S. Dar rudenį Aplinkos ministerija žadėjo (žr. čia) kad šiame puslapyje www.spsc.lt bus prieinami masiniai energiniai sertifikatai. Kaip dėl jau naujos Vyriausybės neveikimo visa tai atrodo, galite patikrinti patys…
Autorius: Remigijus Šimašius
Saulė šviečia su šešėliu KGB vaikai prarijo savaitgalį
Comments are currently closed.
16 Responses to “Energiniai buto sertifikatai žmonėms gali nieko nekainuoti”
Remigijus Šimašius
Follow Us!
Nuoroda “čia ” neatsidaro “P.S. Dar rudenį Aplinkos ministerija žadėjo (žr. čia)…”
Liudai, ačiū. Tuoj pataisysiu.
Vilniuj, Kaune ar kitam didesniam mieste parduodant bent kiek brangesnį NT tai nėra labai baisu (nors ir be vertės), bet tokiose vietose, kaip N. Akmenė, Didžiasalis ar dar kuris miestelis, kur NT kartais kainuoja mažiau nei notarų paslaugos, papildomas šimtas ar kitas tikrai dideli pinigai…
Parduodant namus energetiniai sertifikatai yra gėris, jei jie padaryi sąžiningai. Su tarybiniais butais sutinku.. sertifikatai nebūtini (jei neklystu tai pagal šiuo metu galiojančią tvarką jiems galima automatiškai išduoti sertifikatą.. taigi problema minimali).
Perkantu butą gal ir galima pasižiūrėti į sąskaitas.. jei nėra individualios reguliacijos ir pardavėjas chroniškai netaupė. O ka daryti su namu ?
Vienzo sertifikatai ir sertifikavimas yra gėris, padedantis vartotojui priimti faktais paremtą sprendimą.
Daliau, dalinai sutikčiau dėl naujai pastatytų. To niekas nekvestionuoja. Tačiau būtent visa problema dėl senų. Ir tas automatinis išdavimas būtent nesukurtas. Įstatyme, kuris sausio 9 įsigaliojo, numatytas, bet tiesiog nėra tų masinių automatinių. Kai kas sako kad buvusi valdžia kalta. Bet kalendorius man sako, kad naujoji 🙁 Tikiuosi, pasitaisys greitai.
Seniai seiai, kai tik prasidėjo buitinių prietaisų ženklinimas pagal energetinę klasę… irgi buvo nemažas pasipriešinimas. Su panašia argumentacija. TManau kad tai buvo reikalinga.
Taip pat tikiu, kad VISI namai privalo turėti energetinio naudingumo sertifikatus. Jie žymiai svarbesni nei tam pačiam šaldytuvui. Nes energijos suvartojimai net nesulyginami… O ir sertifikatų kainos yra daygiau nei juokingos: nedidelio namkuko F/C skirtumas mėnesiniame šilumos suvartojima viršyja sertifikato kainą.
Dėl butų sertifikavimo šiuo metu tai nėra didelė problema. Sertifikatą galima išduoti (jei visiškai nedomian energetinė klasė) neatliekant jokių matavimų/skaičiavimų. Automatiškai suteikiama G klasė. Iš tas malonumas kainuoja nuo 50 LT. (kurių pusė eina kaip mokestis spsc.lt). Nemanau kad NT sandorio kainoje tai labai jau ženklios išlaidos.
Informuoju, kad vieno mano nuolatinio komentuotojo pavadinimu Nesvarbu komentarą perkėliau į šiukšlių dėžę, nes nepakenčiu, kai neskaitant blogo įrašo (ar jo nesuvokiant) pilstomasi pamazgų kibirėliais.
Pabandysiu įdomumo dėlei pasidomėti kaip sertifikavimo mechanizmas veikia Danijoje ir ar yra kazkoks automatinis masinis vertinimas. Faktas tik vienas – prie kiekvieno NT skelbimo, kad ir kur jis būtų – yra energijos sąnaudų klasė. Šiaip tikrai padeda vertinti kas per velniava parduodama.
Gal Danija yra viena iš tų penkių, kuri įgyvendino direktyvą pagal pirminį sumanymą. Nenustebčiau. Beje, sertifikatas tikrai padėtų susigaudyti. Manau, kad kuo toliau, tuo labiau tas ir Lietuvoje bus aktualu. Bet, aišku, tik tada, kai kils klausimas ar gerai pastatyta/renovuota, o ne kai ir taip aiškiai (bloga) situacija su konkrečiu namu.
Informuoju, kaip nuolatinis jusu komentatorius, kad skaitau, tai ka rasote. Hm, gal kartais neaiskiai rasote. Ta ka siulote, yra paprasciausias istatymo apejimas, negrazu, kaip valstyb. pareigunui. Galite teisintis Briuselis liepe, bet tai standartinis pasakymas, norint pridengti nevykusius sprendimus vyriausybeje. Cia zinoma mano nuomone, jeigu nepatiks, galima bus vel pratrinti 🙂
Ar žmonės turi tarnauti Įstatymui ar įstatymai turi pagelbėti žmonėms?
Dabar jau aiškiau rašote, nors ir netiksliai. Tai, ką siūlau, yra ne įstatymo apėjimas, o pasinaudojimas įstatymo nuostatų (kurias pats pasiūliau) galimybėmis, kad žmonėms butų geriau. Tikiuosi, kad ministras Valentinas tai ir padarys, net jei iki šiol nei ministras Gediminas, nei pats Valentinas nepadarė.
Tai taip išeina miestelių gyventojai gali bačkas stumti ant V. Mazuronio dėl laiku neįgyvendinto įstatymo?
Kaip ir taip. Ant ES (smarkiai), ant Mazuronio (kad padarytų), na ir šiek tiek ant Gedimino (nes galėjo Valentinui dalią palengvinti ir gerokai iš anksto irgi padaryti…)
O kaip būtų su sertifikatais ką tik apvilktam namui?
Ar nebūtų galima įstatymu nustatyti, kad, pvz., apvilkus namą, tuo pačiu ir būtų privaloma viso namo butams (visam namui) padaryti energinio tvarumo sertifikatą?
Manau, kad energinis naudingumas gali būti platesnė sąvoka, nes apimtų ne tik šilumos varžos padidėjimą (arba varžą), bet ir šilumos mazgo darbą, dvigubos vamzdžių sistemos turėjimą, su galimybe taupyti nebūtiną karštį, paduodamą per radiatorius (šiluma, gaunama per paduodamąjį ir jau pravėsusio vandens nubėgamąjį vamzdį, būtų nesikeičianti, jei šilumos mazgas paduotų minimaliai reikiamos temperatūros, ne padidintos, vandenį).
?
Plius.
Kaip tie sertifikatai galėtų nekainuoti kitais atvejais?
Kas už juos mokėtų mano paminėtu atveju?
Gal savivaldybė, jei už savo pinigus ruošė projektą apšiltinimo (apvilkimo)?
Prie to paties, gal ne visai į temą, paklausiu apie tai kas yra žinoma pagal naują šiltinimo programos tvarką:
jei, pvz., namas jau sudalyvavo vienoje programoje (apšiltinimo), kas yra, kaip matote, tik pusė darbo, ar pagal naują programą, naujom sąlygom ar bus galima sudalyvauti naujame projekte, kad tam namui šilumos mazgą sutvarkyti, dvigubos vamzdžių sistemos įvesti, kad būtų gal;ima reguliuoti pas save temperatūrą, apšiltinti vidaus šilumos vamzdžius ir pan., nes, kaip žinia, iš gyventojų išgauti pritarimą pinigų atidėjimui ar paskoloms, kas, tur būt, būtų ženkli suma, vargu ar pavyks?
P.S. jei atsakytumėte, tai labai būtų reikalinga žinia.