Remigijus Šimašius

neBlogas laisviems ir atsakingiems žmonėms

Pasiklydome tarp Warszawa ir Vilniaus

Turbūt ne aš vienas nesuprantu, kas ir vėl dedasi Lietuvos užsienio politikoje, o taip pat – kodėl vidaus politikos bei žmogaus teisių klausimai yra tapę užsienio politikos dalimi. Kalbu apie Lietuvos bei Lenkijos santykius ir pavardžių rašymo tvarką Lietuvoje.

Aišku, kad dera turėti gerus santykius su savo kaimynais ir tai svarbu ne jiems (ne tik jiems), bet visų pirma mums. Aišku, kad atsiprašant už kažką, o paskui tuos atsiprašymus atšaukiant tų santykių nepagerinsi. Čia elementarios užsienio politikos klaidos, kurias suprantu net aš, kurio profesinio ar politinio domėjimosi pagrindinė sritis toli gražu nėra užsienio politika.

Tačiau kaip šį tą išmanydamas apie žmogaus teises aš noriu pasakyti kelis dalykus apie vardus ir pavardes.

Pirmiausia, vardą ir pavardę žmogus gauna iš tėvų (gal kai kam atrodo, kad iš valdžios, bet man atrodo, kad tėvai visgi svarbiau).

Iš to seka natūrali išvada, kad tėvai, jų kalba ir tautybė daug lemia, kokį vardą ar pavardę nešiojame, kaip ją tariame (1) ar rašome. Vardas ir pavardė – žmogaus ir jo šeimos, o ne valdžios nuosavybė. Ir tai yra žmogaus teisių bei pagarbos žmogui reikalas.

 

Šį pavadinimą visi kažkaip perskaito ir labai neprakaituoja (nors latviškas užrašas lietuvį gali ir suklaidinti...). Nuotrauka iš oficialaus įmonės puslapio.

Siekiant viešo susikalbėjimo lygiai taip pat natūralu, kad vardai ir pavardės būtų perskaitomi ir suprantami kitiems. Apdairūs tėvai tuo labai rūpinasi, mąstydami net apie tai, kaip jų vaikų vardai bus ištariami ne tik Lietuvoje, bet ir kitur (nors, pavyzdžiui, maniškių vaikų vardai pritaikyti Lietuvai, o anglakalbiai telaužo liežuvį…).

Siekiant viešo intereso visiškai priimtina, kad vardai ir pavardės būtų užrašomi taip, kad jei ir ne tobulai, tai bent iš esmės teisingai vardus būtų galima suvokti ir atkartoti kitiems visuomenės nariams. Perskaityti lotyniško pagrindo raidėmis užrašytus vardus buvo įmanoma užduotis tarpukario Lietuvoje. Ko gero, įmanoma ir dabar. Kirilica, arabiškais, kiniškais ar kitais rašmenimis turbūt būtų sunku suprasti, kas užrašyta, tad ir oficialiuose dokumentuose tai vartoti nebūtų protinga.

Faktine prasme šiandieniniai vardų ir pavardžių rašymo apribojimai kebliausi yra mišriose šeimose, kai sutuoktinio pavardė, tarkime, yra skandinaviška, britiška ar vokiška. Tuomet klausimas, kokia pavardė bus duodama vaikui, kaip atpažinti tą patį žmogų, tarkime, Lietuvoje ir Vokietijoje, jei jo pavardė rašoma skirtingai. Visa tai būtina išspręsti. Ir galima išspręsti įteisinus pavardes pase ar tapatybės kortelėje visais lotyniško pagrindo (!) rašmenimis ir parengiant oficialias taisykles, kurios numatytų, kaip lietuvių kalboje nesantys diakritiniai ženklai paverčiami raidėmis be šių ženklų, kai diakritinius ženklus naudoti nepatogu (pavyzdžiui, kad „Ğ“ tampa „G“).

Bet kokiu atveju reziumė yra paprastas. Vardai ir pavardės yra viešo intereso ir žmogaus teisių, o ne užsienio politikos klausimas. Jo pateikimas užsienio politikos kontekste yra klaida ir aklavietė, kuri mus pačius įvaro į kampą.

Vien dėl to, kad kažko nori mūsų kaimynai, mes patys nesprendžiame savo piliečių – lietuvių, lenkų ir kitų tautybių – problemų. Ir toliau, pavyzdžiui, verčiame moteris rinktis, ką jos labiau myli – Lietuvą (ir pasilikti lietuvišką pasą), ar vyrą (ir pasiimti ar leisti vaikams pasiimti jo pavardę).

Gal kai kas tiesiog norės paauklėti tokius žmones, kad jie nėra patriotai. Bet man asmeniškai tiesiog apmaudu, kaip mes atstumiame savo žmones nuo Lietuvos. Apmaudu, kad ambasadose kiekvieną savaitę po kelis kartus atsisakoma Lietuvos pilietybės vien dėl to, kad kažkam sunku perskaityti x, q ar w raides arba kitas raides su neįprastu diakritiniu ženkliuku.

P.S. Kas nori papasakoti ir pateikti pavyzdžių, kaip sunku kartais ištarti vieną ar kitą užrašą, palengvinsiu dalią: ištarkite tai.

————————

(1) Vis prisimenu šiuo atveju savo bičiulę Guodą, kuriai tėvai davė žemaitišką vardą su, jei neklystu, riestiniu kirčiu pirmame skiemenyje, tačiau kalbininkai kažkodėl visus aplinkinius šį vardą bando paversti kažkokiu kitu, liepdami kirčiuoti jį kairiniu kirčiu paskutiniame sakinyje.

 

Share

, , , , , ,

30 Responses to “Pasiklydome tarp Warszawa ir Vilniaus”

  • Skuduras parašė:

    Jei žmogus nori gyventi tam tikroje valstybėje, vadinasi jis sutinka su tos šalies taisyklėmis, rašmenimis ir pan. Manau mūsų rašmenys leidžia parašyti pavardę taip kaip ji tariama originalo kalba. Tai kur problema?
    Klausimas. Kodėl aš turiu vargintis ir aiškintis ką reiškia koks nors į raidę panašus ženklas? Kaip čia su mano teisėmis?

    Užrašytas žodis – tai ne paveikslas.

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Jūs tikrai neturite vargintis. Ir apskritai, kadangi gyvenate (turbūt), šioje šalyje, tai sveikinu, nes esat gal vienas iš kokių trijų, kuris sutinka su visų joje esančių taisyklių teisingumu ir pagrįstumu. Kaip ir dera skudurui…

      • Skuduras parašė:

        Gerb.R. Šimašiau,

        Šiuo atveju aš gerbiu valstybės ir tautos požymį – savą raštą ir savą kalbą. Kol pas mus šalyje didžioji dauguma gyventojų yra lietuvių tautybės, aš visom keturiom palaikysiu tuos sprendimus, kurie leis šiai nykstančiai šaliai kuo ilgiau išlaikyti šias vertybes.
        Jūs esate teisės specialistas, tai būkit geras išmokite girdėti ir dirbkite tai ką mokate geriausiai. Gal tokiu atveju ne kas trečias, o dvidešimt trečias, jausis skuduru.
        Beje bet kokia tolerancija negali peržengti ribų!!!

  • Dovydas Sankauskas parašė:

    Ar jūs pasisakote tik už W, X ir Q raides pavardėse, ar dar ir už raides Ğ, Ł ir kitas lotyniško pagrindo su diakritikais? Tokių lotyniško pagrindo raidžių su diakritikais yra keli šimtai: http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_Latin_letters#Letters_with_diacritics. Ar ne per daug painiavos bus priimti kiekvieną įmanomą diakritiką?

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Taigi straipsnyje parašyta…

      • Dovydas Sankauskas parašė:

        Tai kad lenkai nori ne tik W raidės, bet ir Ł.

      • Rimas Kudelis parašė:

        Tai kad neaiškiai parašyta!
        Vienoj pastraipoj kalbate apie „kai diakritinius ženklus naudoti nepatogu“ (suprask: kai kuriuos diakritikus visgi nuimtume), kitoje jau rašote apie „kažkam sunku perskaityti x, q ar w raides arba kitas raides su neįprastu diakritiniu ženkliuku“ (suprask: visgi diakritikus reikia palikti).
        Aš asmeniškai manau, kad sprendimas būtų rašyti pavardę originaliais rašmenimis kitame paso puslapyje. Kad ir šratinuku. Čia tiems, kas mano, kad be umliauto jau jų vaiko nepažins užsienyje.
        O šiaip įdomu – kaip šis klausimas sprendžiamas kitose valstybėse? Ar tos pačios Lenkijos piliečiai gali turėti Q, V ar X raidę savo pavardėje savo pase? O kaip dėl č, ė, ar ž? Iš dalies politikų pasisakymų čia atrodo, jog bandomas sudaryti toks vaizdas, lyg Lietuva čia kažkuo labai unikali būtų su savo be galo maža abėcėle, o visas likęs pasaulis naudotųsi pilna unikode esančia simbolių aibe ir nematytų vargo.
        Dar paišsiplėsiu – jeigu jau mūsų vardas ir pavardė tokie neliečiami, tai kodėl tada jūs siūlote taikyti išimtį vien lotyniško pagrindo raidėms? Nejaugi rusiškos ar graikiškos pavardės yra kuo nors prastesnės už ispaniškas ar (neduok dieve) vengriškas (kas žino, kaip teisingai tariamas šio miesto pavadinimas)?

        Reziumuojant: aš pilnai sutinku, kad tai yra vidaus, o ne užsienio, politikos reikalas. Užsienio politikos reikalu tai ko gero bando paversti tik vienos tokios tautinės mažumos, besibazuojančios Wilno rajone, partija. Bet kad reikėtų imti ir įteisinti lietuviškuose pasuose bet kokias atsitiktines raides, tai abejočiau. Pridėjus tas tris (QWX), problema vargu, ar išsispręstų, o pridėjus daugiau (visus variantus su diakritikais), iškiltų daugybė kitų problemų, kurias reikėtų mažų mažiausiai gerai apsvarstyti prieš priimant sprendimą.

        Beje, bankų kortelėse net ir lietuviškos raidės rašomos sveplai. Pvz, mergina, kurios pavardė Šukytė, tampa Sukyte. Bet kažkaip negirdėjau, kad kas keltų bangas dėl tokio pažeminimo… 🙂

        • Remigijus Šimašius parašė:

          Gal ir neaiškiai parašiau, bet nesupratau Jūsų minties, išskyrus tai, kad turi būti gerai visiems.

          Beje, geografinės logikos mėgėjams galiu pasakyti, kad taip, tai sukeltų praktinių nepatogumų, bet daugumoje v-bių, įskaitant ir Lenkiją, pavyzdžiui mano pavardė galėtų būti dokumentuose su š raide.

          • Rimas Kudelis parašė:

            Remigijau, mano mintis buvo tokia, kad turi būti vienodai visiems, o ne gerai visiems (aišku, būtų gerai, jeigu visiems galėtų būti dar ir gerai, bet to pasiekti neįmanoma, nes niekas neišmoks visų pasaulio rašmenų ištarti).
            Sakote, jog lenkiškame pase jūsų pavardė būtų rašoma su Š raide, bet ar tikrai tai žinote? Iš kažkur kitur girdėjau, kad net jeigu formali tvarka įsirašyti savo pavardę lietuviškais rašmenimis Lenkijoje ir yra, tai ja pasinaudoti nėra paprasta. Prisipažinsiu – aš pats nežinau, kaip yra iš tikrųjų. Bet manau, jog prieš „iš peties“ spręsti šitą problemą, tikrai reikėtų pažiūrėti, kaip ji sprendžiama (jei sprendžiama) kitur. Ir bet kuriuo atveju būtų įdomu ne tik gauti abstraktų patikinimą, jog „tikrai tikrai galima, garbės žodis!“, bet ir pamatyti kažkokią statistiką, parodančią, kokia vienos ar kitos tautinės mažumos dalis pasinaudojo (tai yra, norėjo ir galėjo pasinaudoti) tokia galimybe.

  • Rytis Umbrasas parašė:

    Anglijoje ir Vokietijoje lenkų dar daugiau gyvena, nei Lietuvoje. Bet tose šalyse lenkai kažkodėl nereikalauja gatvių lentelių lenkiškai. Juo labiau su vertimų į lenkų kalbą. Tose šalyse kažkodėl lenkų politiniai veikėjai nereikalauja ir net nesitiki savo pavardžių tų šalių pasuose rašyti su L perbraukta.

    Gerbiu Remigijaus Šimašiaus liberalumą, tačiau mūsų abėcėlės keitimas papildant ją būtent lenkams reikalingoms raidėms visai nelogiškas. Neįmanoma papildyti abėcėlę visomis visoms šalims reikiamomis raidėmis. Tai bandoma ribotis “lotyniško pagrindo” abėcėlėmis. Bet armėnų vadrai lygiai taip pat tėvų duoti. Gal mes rašysim pavardes žmonių pasuose tik tiems, kurių valstybės to ultimatyviai iš Lietuvos reikalaus?

    Rimas gražiai parodė kiek mums ta teorija apie prigimtines pavardes aktuali. Mes patys savo pavardžių savo nuosavoj valstybėj nesugebam išsaugoti (banko kortelėse, reklaminėse valstybės įstaigų sms žinutėse).

    Normalus sprendimas pase rašyti pavardę ir taip, kaip jo ssavininkas pageidauja o tose vietose, kuri skirta muitininkams, policininkams ir kitoms įstaigoms skaityti – ten valstybinė kalba visai natūrali.

    Jei būtų mano valia, paskelbčiau Lenkijai, kad Lietuva kaip jauna demokratija laikysis tvarkos, kokios laikossi patyrę ir senas tradicijas turinčios demokratijos Anglija, Vokietija, Prancūzija. Kai tų šalių pasuose lenkiškos pavardės bus rašomos su perbraukta L tada ir Lietuva bus ketvirta valstybė tos tvarkos besilaikanti. Kol kas geras sprendimas – rašykime kitataučių pavardes kaip jie norėtų atskiram lape. O PIrmas lapas skirtas mūsų valstybės tarnyboms, kurios neprivalo mokėti lenkų, latvių, estų, rusų, gruzinų, armėnų, arabų raštą skaityti.

  • kac parašė:

    Bet X, Q ar W raidžių nori ne fokiečiai ar prancūzai, o lietuviai. Pvz. Lietuvos moterys ištekėjusios už užsieniečio, nes tai, priešingai nei šiaudiniams patrijotams raidė x, sukelia realias problemas. Lygiai, kaip aš nereikalauju jūsų žmonų pervadint iš Umbrasauskaitienių į Umbrases (kad ir kaip protinga tai būtų), jūs neturit teisės kraipyt svetimų vardų ar pavardžių, “nes jums nepatinka”. Aišku, turint Valst. Liet. Kalbos Kontrolę, kiekvienas jaučiasi turįs pareigą svetimą pamokyt, kas vartotina o kas ne, kaip negalima kirčiuot ir kas yra barbaras. Po šio reikalo sutvarkymo, privalu ir VLKK išvaikyt, kad minčių nekontroliuotų.

  • Nesvarbu parašė:

    Remigijaus nuomone cia nesvarbu, viskas priklauso nuo VLKK o jeigu dar tiksliau nuo Smetonienes. Na ir dar truputi nuo uzsienio ir vidaus politikos. Zodziu R. Simasiu cia paskutineje vietoje klausti reiktu..

  • hm parašė:

    Lenkų kalboje nėra raidžių Q V X, tai jie jų ir nenaudoja asmenvardžių rašyme,
    o iš mūsų kažkodėl reikaluaj ne tik Q W X bet ir kitų raidžių bei lenkiškos rašybos.
    Ar ne per daug???

  • Rytis Umbrasas parašė:

    Ši tema gal būt paskatins pačius lietuvius susirūpinti savo raidėmis. Greičiausiai Remigijaus banko kortelėje pavardė be lietuviškų raidžių. Ir niekam nekyla mintis bartis su bankais, kad nepaiso tėvų duotos pavardės rašybos

    Lietuvoje vykusiame krepšinio čempionate Valančiūnas ir kiti kompiuterių bei tv ekranuose buvo rašomi ne lietuviškomis raidėmis. Kodėl, jei pavardės rašyba iš tiesų tokia svarbi.

    Uoliai pasirūpiname, kad užsieniečiams nesudarytų problemų mūsų pavardžių rašyba Šarūnas Marčiulionis, Valančiūnas. Ar ne dėl to mums sunkiau suprasti lenkų reikalavimą?

    Gal pasimokykime iš lenkiškojo atkaklumo – raidės nėra niekai. Ir pirmiausiai patys pasiekime, kad mūsų raidės būtų mums svarbios. Ką daro Airijos darbo biržoje kokia nors Šedžytė?

    Mes patys nesilaikome tvarkos kitur, kurią norime įdiegti kitakalbiams mūsų šaly.
    Konstitucinis teismas pasakė – valstybinė kalba. Na bet jei kaimynams labai norisi…

    Štai telefone pilna įvairiausių Lietuvos įstaigų siunčiamų žinučių apie sąskaitas, mokesčius, paslauga, kainas.. Viso jos be išimties nenaudoja lietuviškų raidžių. Tiki, kad ir taip suprasim.
    Koks skirtumas kaip parashyta.

    Jei matytume, kad Lenkija to paties reikalauja iš visų valstybių vienodai… Anglijoje, Airijoje lenkų gyvena tikrai daugiau. Bet tos valstybės nepaspardysi. Tai ir nereikalauja savo perbrauktos l. O gal ? Prisipažįstu nežinau. Tik taip galvoju. Dabar gi susidarė įspūdis, kad Lenkija puola tuos, kas silpnesni priešintis.

    Bet pradėkim nuo savęs ir įrodykime – raidės tikrai nėra niekai. Jos svarbios. Pasiekime, kad mūsų raidės būtų naudojamos ten, kur tą įgyvendinti nepalyginamai lengviau – televizijos ekranuose, SMS žinutėse, interneto komentaruose, visokiose eurovizijose, sporto varžybose. Ateis laikas ir įrašams pasuose. Ir mūsų ir lenkų ir ukrainiečių ir t.t..

    Norisi tikėti, kad Remigijaus pavardė užsienio renginiuose būdavo ir yra rašoma normaliai.
    Norisi, bet nesitiki..

    Pasiūlius rašyti originalo kalba pavardes antrajame lape rodos būtų galima susitarti. Ir tėvų duotas vardas nežūva ir muitininkams bei policininkams patogu naršyti savo bazėse.

    Kai nusistovės nauja tvarka stipresnėse valstybėse, ir mes jau būsim sustiprėję.
    Kaip apeiti įstatymuose įtvirtintą reikalavimą, kad pavardės mūsų šaly rašomos valstybine kalba?

    Neabejoju, kad ateity tokių problemų niekur nebus, reikalai globalėja, bet kodėl pradedama nuo Lietuvos ir kodėl pradeda būtent Lenkai. Kodėl mes atsiprašinėjame už raides, kai mūsų dar neatsiprašė už okupaciją?

    Laikykimės įstatymų. Kai jau patys patikėsime ir rodysime visais būdais, kad raidės iš tiesų svarbios, tada ir pasirūpinkime kaimynų interesais.

    Beje – šiuose tinklalapiuose retai pasitaiko shevplai rashanchoo.
    Įtampai sumažinti siūlau paskaityti ironišką linksmą tekstuką apie rašto reformą palengvinančią čia aptarinėjamas problemas.

    http://up.on.lt/rashyba.htm

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Dėl tų renginių – visaip būdavo. Man maloniau, kai su “Š” raide būdavo mano pavardė. Tikiu, kad ir Lietuvos svečiams bei čia gyvenantiems maloniau, kai jie jų kalba užrašyti būna.

    • Rūta parašė:

      Pritariu besąlygiškai, tik noriu papildyti. Tokie reikalavimai iš kitų valstybių man asocijuojasi su stipresniojo galios rodymu. Žinoma, Lietuva daugelio valstybių atžvilgiu – nedidelio miesto lygio problema. Todėl niekas nesiskaito ir tiesiog elgiasi taip, kaip jiems patogiau. Štai kad ir Berlyno centre stovintis Pasaulio laikrodis. Pažiūrėkit, kaip parašyti kitų sostinių pavadinimai, ir kaip mūsų. http://www.hot-sausage.com/hd-pictures/hd_architecture.htm Jūsų tai neįžeidžia? Mane net labai, bet nei ambasada, nei URM – niekas net nebando kelti tokio klausimo. Juk net ir žemėlapiuose – jų turiu ne vieną – vokiečia rašo ne Vilnius, o Wilno. Tai normalu? Ar tai tikrai tik raidės?

  • Remigijus Šimašius parašė:

    Suprantu, kad tema jautri (nors kodėl, gal ir ne iki galo suprantu). Kada mes pagaliau priaugsime gerbti net tuos, kurių vardą ištarti mums sunkiau nei savo, kurie pasirenką kažką kitaip nei mes daryti?..

    Beje, informuoju, kad ištryniau neskaitęs kokio tai Šimkaus ilgą žinutę, kuri prasidėjo kreipiniu “negerbiamas”.

    Labai kviečiu diskutuoti aštriai, bet pagarbiai.

    • Mindaugas Šimkus parašė:

      Praėjo kiek laiko, karštosios emocijos nuslūgo. Ta proga suraitysiu ir kultūringa komentarą.
      Tamstą dar kažkiek gerbiau iki šio straipsnio. Politikai irgi žmonės ir gali turėti įvairiais klausimais įvairias nuomones, tačiau kai tema liečia tokius dalykus kaip lietuvių kalba, jos raštas, savoje, lietuvių tautos sukurtoje valstybėje tai Lietuvos politikų nuomonių įvairovė, deja tik liūdnai atskleidžia kas yra kas Lietuvoje.
      Nežinau ar jūs esate tik naivus „žmogaus teisių išpažinėjas“ (neliečiant naivaus „laisvosios rinkos“ išpažinimo šįkart) nesuvokiantis, kad Lietuva yra vienintelė pasaulyje valstybė, kurioje lietuvių kalba yra valstybinė, nežinantis, kad lietuvių tautos, sukūrusios Lietuvos valstybę (skaitykite Konstitucijos preambulę!) pagrindas – lietuvių kalba.
      Taip pat nežinau ar jūs tikrai nesuvokiate, kad tos neva pamintos lenkų tautybės (ir nepasakokit kad triukšmas dėl visų tautinių mažumų) Lietuvos piliečių žmogaus teisės, tai tik priedanga autonomijos siekiui ir vėlesniam dalies Lietuvos teritorijos prijungimui prie Lenkijos. Ar jūs pamiršote, kad ne taip jau senai Lenkija buvo užgrobusi Vilniaus kraštą? Nežinote apie jos kovo 17 ultimatumą? Ką jau ir kalbėt apie 100-mečių lietuvių kalbos ir kultūros niekinimo ir lietuvių lenkinimo tradiciją… Ne taip seniai Tomaševskis pasakė kas į ką turi integruotis, ne ką kitokie Komarovskio ir Sikorskio pasisakymai bei vykdoma politika Lietuvos atžvilgiu. Dabartis tai praeities tąsa…
      Grįžtant prie žmogaus teisių – Lietuvos piliečių vardų ir pavardžių rašymas lietuviškai nepažeidžia jokių žmogau teisių. Žmogaus teisių ekspertas turėtų žinoti apie EŽTT sprendimus.
      O štai mano išcenzūruotas tas buvęs nepagarbusis komentaras:
      „Remigijau Šimašiau, Tavo išmanymas apie žmogaus teises labai prastas, praktiškai niekinis irba tu nesugebi logiškai protauti. Iš tavo prielaidos „vardą ir pavardę žmogus gauna iš tėvų“ niekaip neseka, ir juolab tai nėra „natūrali išvada“ „tėvai, jų kalba ir tautybė daug lemia, kokį vardą ar pavardę nešiojame, kaip ją tariame ar rašome.“ Akcentuoju, būtent tavo padarytą klaidą: tėvai (daug?) lemia, kaip rašome vardą irba pavardę. Nieko panašaus. Tėvai gali būti kokios tik nori tautybės ir gali užsigeisti savo vaiką užvadinti pvz.: ŁĦŊªÐ§Æ Ŧ¥↑ıØÞ. Ir ateis toks pan. Szimasz „išmanantis apie žmogaus teises“ ir pradės postringauti, kad mes Lietuvos valstybėje turim gerbti teisę į vardo/pavardės rašymą ir rašyti jį belenkokiais belenko užsigeistais hieroglifais, bile tik jie lotyniško pagrindo (nori diskriminuoti kiniečių tautybės tėvų „žmogaus teisę“ į savo vaikų pavardes ir vardus?). Iš tikro, vardo / pavardės oficialią rašybą lemia tik tos valstybės, kurios piliečiu po 16 metų (LT atvejis) taps vaikas, valstybinės kalbos taisyklės, o ne kieno tai tautybė, lytinė orientacija ar politinis nusiteikimas. Lietuvoje valstybinė kalba įtvirtinta pagrindiniame šalies įstatyme → Konstitucijoje. O tu toks ir teisininkas, jeigu nežinai net pagrindinio valstybės įstatymo, ir toks ir pilietis, jei siūlai jį laužyt ir niekint valstybinę lietuvių kalbą.“

      Necenzūruota versija su daugelio kitų kaip reta gerais komentarais yra patalpinta 15min:
      http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/nuomones/remigijus-simasius-pasiklydome-tarp-warszaw-ir-vilniaus-18-307080?rc=1

  • Nesvarbu parašė:

    na kodel staiga, mes visi turim stotis ant blakstienu, vien todel, jog kazkokia poniute uzsimane ‘kietai’ skambancios amerikoniskos pavardes pase?!
    p.s. as tai prates, kada mane trina, bet kiek supratau komentaras ilgas – zmogus stengesi rase ir stai tau vienu mostu buvo istrintas! Joo… (ir gilus atodusis)

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Nesvarbu, jūs neprivalote stotis ant blakstienų. Kaip nežinote kaip perskaityti Maxima, taip galite nežinoti kaip perskaityti ir Wilson. No problem 😉

  • Skuduras parašė:

    http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/vtomasevskis_lietuviai_turi_integruotis_o_ne_mes/

    Sena kaip pasaulis taktika: iš pradžių ikišti koją tarp durų….

  • Matas parašė:

    Iškelta aktuali problema, kuri daugumai Lietuvos piliečių yra labai jautri.

    Kodėl sprendimas apima tik vienos daugiausiai šaukiančios tautinės mažumos, tiksliau būtų daugiausiai šaukiančio tautinės mažumos atstovo, problemų aibę? T.y. kodėl reikia kabinti gatvių pavadinimus lenkų kalba, o ne tarkim vokiečių (daugiausiai turistų iš šios šalies [1])?

    Lietuvoje lenkai 2011 metais sudarė 6,6% (200317), rusai 5,8% (176913), skirtumas tarp šių tautybių neviršija 1% [2]. Kodėl neįtraukiama kirilica? Kaip kitos likusios 152 tautybės?

    Siūlomas pasuose naudojamos abėcėlės praplėtimas tik dalinai ir laikinai išspręs iškeltą problemą, bet sukurs daug naujų.

    Kodėl nesipiktinama, kad lenkų mažumos asmens kodas sudaromas ne taip kaip Lenkijoje? Bet priešinamasi techniniam transliteravimui, nors šalia būtų parašytas originalas?
    Tai gali būti taikoma visiems, nepriklausomai nuo tautybės.

    [1] – http://www.tourism.lt/turizmo_statistika/tic_apzvalgos.php
    [2] – http://www.stat.gov.lt/uploads/Lietuvos_gyventojai_2011.pdf

  • Europos žmogaus teisių fondas parašė:

    Gerbiamas R. Šimašiau,

    Fondo vardu norėtume Jums padėkoti už objektyviai ir profesionaliai išreikštą nuomonę.
    Fondas laikosi tokios pačios nuomonės ir apie tai jau ne kartą rašė savo oficialiame puslapyje (http://www.efhr.eu/2012/12/28/lietuvoje-w-visgi-yra-teiseta/?lang=lt)
    Vis dėlto kyla klausimas, kodėl Jūsų kadencijos metu buvo keistos Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklės ir buvo panaikinti kai kurie svarbūs vardo ir/arba pavardės keitimo pagrindai? Šia tema irgi išsakėme savo poziciją http://www.efhr.eu/2013/01/28/kodel-mazeja-prasymu-skaicius-del-pavardes-pakeitimo/?lang=lt

    Europos žmogaus teisių fondas

  • Mindaugas Šimkus parašė:

    Ir dar „P.S. Kas nori papasakoti ir pateikti pavyzdžių, kaip sunku kartais ištarti vieną ar kitą užrašą, palengvinsiu dalią: ištarkite tai.“

    Šitas tavo pvz./“argumentas“ atsisuka prieš tavo „logiką“. Pamėginkite ištarti Grzegorz Brzęczyszczykiewicz. Na kas moka lenkiškai gal ir pavyks. Laimei Lietuvoje dar kol kas (tikiuosi taip ir liks) neprivalu mokėti lenkiškai, todėl galime gana nesunkiai užrašyti ir ištarti Gžegož(as) Bženčyščykevič(ius).

    Ačiū už dalios palengviną. Gal turi dar „tokių argumentų prieš“, kodėl turime saugoti savo valstybinę lietuvių kalbą ir jos raštą? 🙂

  • WWW parašė:

    O kodėl negalėtų būti antros eilutės kad ir pagrindiniame paso lape su originaliu vardo ir pavardės užrašymu? Ir nesvarbu kaip, lotyniškai, ar hieroglifais, ar kokiu dantyraščiu.
    Bet užrašymas pagal lietuviškus įstatymus pirmoje eilutėje leistų visų pirma su visa pagarba teisingai ištarti (ar bent labai panašiai) bet kokią pavardę bet kurioje įstaigoje ar įmonėje.

  • Kas is tikruju esi parašė:

    Buvęs teisingumo ministras, o dabar Seimo narys R. Šimašius ir jo vadovaujami ministerijos klerkai iš peties pasidarbavo ne tik padėdami Baltarusijos KGB įkalinti žmogaus teisių gynėją A. Beliackį, bet ir slėpdami savo iškraipytą informaciją “terorizmo” byloje, sukurptoje Lietuvos VSD ir prokuratūrai bendradarbiaujant su Rusijos FSB. Pirmuoju atveju nuodėmių atleidimą R. Šimašiui suteikė prezidentė Dalia Grybauskaitė, antruoju – teismai. “Kai čekistinis teismas paskelbdavo verdiktą, tai būtinai klausdavo: ,,Ar supratote nuosprendį?“. Dabar šito neklausia”, – rašo disidentas A. Endriukaitis, lygindamas lietuvišką ir sovietinį teisingumą.
    Daugiau: http://www.ekspertai.eu/zeko-laiskas-apie-sovietini-ir-nepriklausomos-lietuvos-teisinguma/

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos