Skaldūnai – pavojingiausia iškasena Lietuvoje
Autorius: Remigijus Šimašius
Pasiklydome tarp Warszawa ir Vilniaus Apie gimdymą namuose: diskusijų ir tyrimo kokteilis nepadeda nei diskusijoms dėl reglamentavimo, nei teisiniam tyrimui
Comments are currently closed.
9 Responses to “Skaldūnai – pavojingiausia iškasena Lietuvoje”
Remigijus Šimašius
Follow Us!
Vat ir man keista kodel viskas sulindo i krastutinumus. Vieniems atrodo kad jei pradesim netgi tyrineti, tai jau garantuotai kazka uztersim. Kitiems atrodo kad reikia pult daryt, kaip cia dos dujos pakenks, gi cia tik dujos, bla bla.
Kas idomiausia, nei vieni, nei kiti nera net padoraus aprasymo perskaite apie tas dujas. Tiesiog vieniems vienoks rekimas patinka, kitiems kitoks.
Taigi…Kas sitame reikale teigiama:
Pirmiausia, savos dujos. Naivu tiketis kad baisiai pigesnes gyventojams, bet kad atsiras koziris deryboms su Rusija, tai visada pliusas.
Naujos darbo vietos, nauji specialistai. Nauja patirtis, kuria Lietuva veliau gali parduoti kitoms salims.
Kas neigiama:
Aisku, visu pirma, tarsos rizika. Aisku, vandeni uztersia ne dujos, arba dujos tersia salyginai nezymiai. Vandeni tersia uzterstas vanduo. Skaluniniu duju gavybos procesas yra vamzdzio kisimas i kilometro gyli, ir grunto plovimas cheminiu tirpalu. Konkreciai kokiu, nezinau, bet matyt kad ne “vytautu” ir ne “coca cola”. Is cia kyla dvi gresmes. Kadangi tirpalas yra ne siaip misinys, o toks, kur jau daleles susikeicia ir molekuliniame lygyje, per zeme skverbdamasis jis ir lieka tirpalu, o ne prasifiltruoja, kaip kad filtruojasi siaip nesvarus vanduo. Taigi, visu pirma, jei vamzdis kerta gruntinius vandenis, tai ganetinai sudetinga taip izoliuoti, kad is vamzdzio galo tirpalas neprasiskverbtu iki gruntiniu vandenu. Avarijos tikimybe, reikia pripazinti, irgi simtus kartu didesne, negu kokioje AE. Galu gale cia ne svarbiausia problema. Didesne problema ta, jog grunto plovimui gilumoje reikalingi nezmoniski (gigalitrais skaiciuojami) kiekiai to paties vandens. Taigi, kas bus daroma. Imami tie patys svarus gruntiniai vandenys, tirpinami chemikalai, ir tais vandenimis ir bus daromi tie duju stumimai i pavirsiu. Is cia vel kyla dvi gresmes. Vienas, tai klausimas, ar apsimoka sitokius kiekius gero, svaraus vandens eikvoti dujoms, ir ar prabegus porai desimtmeciu tas vanduo nebus vertingesnis. Kitas, tai kur pasideda tas atidirbes, chemikalais praturtintas vanduo – net jei dali jo pavyksta issemti, labai daug jo keliauja i grunta.
Kitas galimas minusas, tai kad duju koncentracija gali buti per maza, ir siaip ju gavyba pernelyg nepelninga. Tai pristacius greziniu ir prisidarius riziku su vandeniu, galima dar ir nudegti finansiskai.
Galiausiai, pensininku sujudimas del vandens nera sakem ant vandens parasytas. Dabar nepacituosiu saltiniu, nes dokumentu nekaupiu, bet esu skaites moksliniu straipsniu kurie teige, kad Lietuva turi didziaja dali Europos gruntinio vandens atsargu, ir kad ateityje, kai gelo vandens ims trukti, cia gali buti Lietuvos ekonominio isigalejimo galimybe. Aisku, as nezinau, kodel jo ateityje turetu imti trukti, bet apie tai sneka ne vien pensininkai, bet ir mokslininkai, na tai gal cia ir visai tiketina.
Kas cia dar…Na, technologija ant tiek nauja, kad mes bet kuriuo atveju butume bandomaisiais triusiais.
Zodziu, isvados savaime persasi tokios:
1. Noretusi gauti daug ir issamesnes informacijos, kaip konkreciai viskas vyksta, kokios yra gresmes, bei taip pat statistikas (avariju, riziku, grunto tyrimu, vandens tyrimu) is jau egzistuojanciu greziniu uzsienyje. Girdejau, jog tokiomis statistikomis nelabai nori dalintis. Naturaliai kyla klausimas – o kodel?
2. Tyrinejimus reikia testi. Issiaiskinti, kiek mes tu duju turim, ir koks ekonominis potencialas. Padaryti viska iki to punkto, kur mes butume pasiruose gavybos procesui. Tada sakyti Rusijai – mes turim ir esam pasiruose. Piginkit. Sitas variantas, plius dabar statomas duju terminalas, jau butu neblogi derybu argumentai.
3. Su paciu gavybos procesu verta butu palaukti bent 10-20 metu. Vienas dalykas, per ta laika istobules technologijos, be islys visos ylos is maiso, jei gresmes is tikruju yra per dideles. Visu antra, per ta laika turetu isaisketi, kiek svarbus yra tas musu gruntinis vanduo.
Uz elektrine balsavau abiem rankom – rizika nedidele, pamatuota ir kontroliuojama, o nauda milziniska. Del sito projekto, jauciuosi dvejopai. Is vienos puses, kvaila palikti neistyrinejus ir nezinant perspektyvu. Is kitos puses, nerti stacia galva ir neivertinti visu kabliuku, irgi butu kvaila.
Taiklu. Ačiū.
P.S. As gal ir paranojiskas, bet matau, kad nagus i musu rinkas tiesia ne tik Rusija, bet ir vakarai. As iki siol manau, jog Ignalinos uzdarymas buvo ne tiek saugumo klausimas, kiek Europos nenoras palikti mums kaip regionui tokia energetine laisve. Aisku, vakarai daug subtilesni uz rytus, ir veikiausiai nori ne nukonkuruoti mus, o tiesiog integruoti apylygemis salygomis, bet jiems irgi nebutu paranku jei mes butume kazkurioj vietoj ekonomiskai stiprus. Elektra ar vanduo gali tapti svarbiu veiksniu…Kas zino. Reikia labai pagalvot, ir reikia labai daug nepriklausomu tyrinejimu.
Nieko nuostabaus šioje ne diskusijoje nėra. Lygai tas pats buvo su atomine. Konservai & Co visus abejojančius vadino parsidavėliais ir tautos priešais.. Skalūnų atveju kortos mažumėle kitaip iškrito, bet esmės nekeičia. Argumentų LT energetikoje seniai matyti neteko. Lieka tik religija. Tikiu/netikiu.
O tauta valdžia netiki. Kaip ir valdžia nepasitiki tauta. Patinė situacija.
2 Zaibys: informacijos apie skalūnines dujas yra pilnas internetas. Kiekvienam skoniui. Pradedant išgaunančių kompanijų reklaminiais filmukais ir baigiant žaliuoju vėju apie žemės drebėjimus ir cheminę taršą.
Dailiau, exactly.
Pilna informacijos su abieju pusiu reklaminiais filmukais. Truksta nesaliskos informacijos, arba ja gana sudetinga rasti tarp tendencingu straipsniu. Aisku naturalu, juk ir mokslininkai kapitalizmo salygomis uz dyka nedirba o tyrimus daro tokius, kad remejams tiktu (nesvarbu, kurioje puseje jie butu). Zodziu truksta informacijos kuria galima pasitiketi.
Aisku, kas skiria pelus nuo grudu, tas atranda ko reikia. Juk ir “vakaro zinias” ir “kauno diena” skaityti galima – naujienos tai tos pacios, tik nekreipti demesio i svetimas nuomones reikia.
Bet klausimas, ar daznas vargs, ieskosis, kad susidaryt kazkokia nuomone. Ar pasiims jau sudaryta. Gi patogiau.
Deja, cia klausimas amzinas. Nes nesaliskos informacijos, ypac ten kur reikalingi tyrimai ir isigilinimas, vargu ar bus. Ir visada bus ta visuomenes dalis, kuriai lengviau perimti viena ar kita nuomone, o ne isigilinti i abieju argumentus.
Iseitis? Sazininga ir “stubura turinti” valdzia. Sazininga – reiskia nusileidzianti nuo kazkokios nuomones pirsimo, iki visu variantu isanalizavimo, taip pat ir isiklausymo i reksniu argumentus. Netgi, jei jie tiesiog nemoka argumentuoti – patiems isijausti i ju vaidmeni, ir atrasti svaresniu argumentu. “Stubura turinti” – nusileidimas iki neutralumo aisku susilpnina pozicijas diskusijoje. Todel saziningiems sprendimams priimti reikia tam tikro ryztingumo.
Arciausiai tokios vizijos siuo metu laikau butent pona Remigiju ir kai kuriuos jo kolegas. Ir esu beveik tikras kad jei kazkas kazka darys, tai ne sita valdzia, o butent Remigijaus aplinkos zmones sekancia kadencija.
Todel kiekvieno cia rasancio argumentuota nuomone tam tikra prasme prisideda prie Lietuvos geroves ateityje. Ir tai dziugina.
Ačiū.
Kaip gerai, kad Jus asmeniskai suinteresuotas gauti atsakymus i rupimus klausimus. Tikiuosi, kad nenuvilsit savo seneliu. Sekmes !
Matyt jau visiems aišku, kad visas skalūninių dujų procesas turėti būti viešesnis ir atsakymai pateikti visiems, net ir Žygaitininkams :). Nemanau , kad reikia laukti 20 metų kol dar patobulės technologijos, geriau jau remtis Amerikos patirtimi. ten kiek buvo teismo procesų dėl skalūninių dujų nei vieno žmonės nelaimėjo, nes neturėjo argumentų . Jie tik norėjo gauti pinigų, šiuo atveju manau ir žygaitininkai siekia kažko panašaus, galbūt nevisi, kai kurie turbūt tikrai nori tik atsakymų į jiems rūpimus klausimus. Remiantis geologijos specialistų nuomone skalūnų dujų paieška yra nepavojinga ir pagal pavojingumą nesiskiria nuo dujų ar naftos gavybos. Visos diskusijos apie IAE, skalūninių dujų paiešką primenu senus laikus kai žmonės priešinosi automobilių, lėktuvų atsiradimui nes tai ale pasaulio pabaiga. Manau tie atominė energija , tiek skalūninės dujos yra saugios , bet jų “nesaugumą” nori mums įpiršti konkuruojančios korporacijos dėl energetinių išteklių.
man truksta informacijos apie gavybos atveju gaunamu pinigu/pelno dalybas. Juk tos dujos priklauso valstybei. Kaip bus dalinamas tas pyragas? kiek procentu nuo pelno gaus Lietuva? kodel tai vadinama mokesciais?
Juk tai bus tiesioginis savo duju pardavimas, o ne taps kompanijos, vykdancios darbus, nuosavybe. Koks tas skaicius (tada jau galima ir savivaldybei atidalinti)? Aisku, tikliai nepasakys niekas, bet mazdaug… Nes dabar Jakilaitis sako, “…kad tiek tos ir naudos Lietuvai, tik mokesciai… ” – bet juk ne. Gal kaip kokioj Afrikos valstybelej gerai patepus kai kuriuos valdzios zmones ir pats valstybes/pilieciu turtas kazkaip kitaip dalinamas? Ar musu, pilieciu, “neismaudys”?