Mamų telefoninis reketas
Kalbėsiu ne apie vaikus palaidūnus, kurie vietoje to, kad ruoštųsi pas mamas jas sveikinti su Motinos diena, vis kažko iš jų nori ir sėdi mamoms ant galvų. Kalbėsiu apie blogesnę padermę – telefoninius sukčius. Kuo čia dėtos mamos? Ogi tuo, kad būtent vyresnės moterys (paprastai jau užauginusios savo vaikus) da-niausiai tampa sukčių ar reketuotojų aukomis.
Taigi, kur problemos, kad vis girdim apie tuos besarmačius, ir ką daryti, kad tų problemų neliktų?
Yra problemų keliose (ne visose) įkalinimo įstaigose. Sunku (nors įmanoma) nelegalių daiktų kontrolę užtikrinti visur, ypač su dabartiniu įstaigų pobūdžiu. Gerai, kad pagaliau aišku, jog problemose lokalizuotos keliose įstaigose, o ne visose. Akivaizdu, kad sukčiai sėdi ne tik pataisos namuose (kur sukčių daugiau todėl, kad ten daug dyko buvimo) , bet ir laisvėje. Prie nelaisvės namų dar grįšim, tačiau eikime prie esmės.
Kad neapsimokėtų net bandyti
Ši ponia jaudinasi, kad operatorius ją paliko be ryšio. Bet gerokai daugiau pagyvenusių ponių būtent ryšio priemonėmis yra nureketuojamos. Nuotrauka iš www.gazette-news.co.uk/
Pirma, kas įvyksta, kai atsakingas žmogus praneša policijai apie bandymą (!) sukčiauti ar reketuoti telefonu? Pasiūloma ateiti į komisariatą ir parašyti pareiškimą. Kiek ateina? Beveik niekas.
Net jei pareiškimą rašyti siūloma tik tam, kad būtų išsiaiškinta, ar pradėti baudžiamąją bylą, o pats pranešimo faktas užfiksuotas ir naudojamas tolesnių nusikaltimų sutrukdymui (policija tikina, kad taip), skambinantysis to nesuvokia. Jei nesuvokia, tai nežino ar jo pranešimas buvo panaudotas, jei nežino, tai ir kitiems papasakoja. Galutinis rezultatas – skambinančių apie sukčius daug mažiau nei bandymų sukčiauti. Nusikaltimai pasislėpė po nesustyguotų procedūrų antklode ir klesti toliau.
O kaip galėtų būti? Manau, būtų veiksminga paprasta schema. Paskambini, kad iš tokio telefono mane bandė apgauti. Policija iš karto perduoda telefoną operatoriams. Šie išsiunčia trumpą žinutę, kad “iš Jūsų telefono buvo bandoma daryti nusikaltimą, todėl jis ir kortelė yra užblokuojamas. Jei įvyko klaida, ateikite į artimiausią klientų aptarnavimo skyrių”. Ir taškas.
Be abejo, algoritmas turi būti gerai sustyguotas. Jei pranešama, kad sukčiaujama iš telefono, kuriame ne išankstinio apmokėjimo kortelė – pranešimas vargu ar bus tikras. Suabejoti (ne iš karto reaguoti) galima ir tada, jei pranešančio apie sukčiavimą nepavyksta nustatyti (melagingo pranešimo apie nusikaltimą atveju bus sunkiau surasti kas tai padarė).
Kodėl tai būtų gerai? Todėl kad žymiai padidėtų nusikaltimo darymo kaštai. Paskaičiuokime. Jei sukčiams užkimba kas dvidešimtas (tokie realistiniai duomenys), tai iš daugumos neužkibusių tikėtina, kad gali bent kas trečias paskambinti policijai (o po viešumo kampanijos gal net du iš trijų). Jei būtų užblokuota kortelė ir telefonas, tai nusikaltėliui nuplauktų visas sąskaitoje esantis likutis, o taip pat ir telefonas (kuris pataisos namuose nelegaliai gaunamas kaip minimum bent už kelis šimtu litų). O tai rimtas nuostolis, kuris padidintų nusikaltimo darymo kaštus. Paprasta ekonomika – kaštai didesni, noras tai daryti mažesnis.
Beje, policija turi ir kitų pasiūlymų kada reikėtų blokuoti telefoną pagal tipinius nusikaltėliams, bet netipinius laisviems žmonėms elgesio modelius (pavyzdžiui, daugkartiniai skambučiai iš neregistruotų SIM kortelių į laidinius telefonus).
Kaip visa tai padaryti – policijai tiesiog susitarti su telefonų operatoriais. Kol kas tokio susitarimo nematau. Vieni sako, kad antri negirdi, o pastarieji – kad pirmieji nori nežinia ko… Žodžiu, policijai su operatoriais dar reikia susišnekėti. Tiesą sakant, pasitarime Teisingumo ministerijoje mačiau, kad noras susišnekėti yra.
Kad bausmė būtų adekvati
Antras aspektas – kaip traktuojamas telefoninis sukčiavimas? Kolega Vitalijus Gailius labai taikliai atkreipė dėmesį ir nurodo į Lietuvos aukščiausiojo teismo praktiką, kad reikia skirti sukčiavimą nuo turto prievartavimo (žymiai sunkesnio ir labiau baudžiamo nusikaltimo). Tai reiškia, kad jei grasinama, kad nesumokėjus pinigų, tarkime, jūsų sūnus bus nubaustas, tai jau nebesukčiavimas, o turto prievartavimas.
Kaip tai padaryti – pradėti baudžiamojo persekiojimo praktikoje turto prievartavimą traktuoti kaip turto prievartavimą. Didesnė bausmė už rimtą nusikaltimą – mažiau noro ponioms grasinti, bus bent jau linkstama apsiriboti sukčiavimu.
Telefonai ir kompiuteriai pataisos namuose
Eilinis telefonų šūvio užtaisas. Nuotrauka Pravieniškių pataisos namų.
Įrankių panaudojimo galimybė yra rimta problema įkalinimo įstaigose. Atrodo, kas čia tokio išgaudyti nelegalius telefonus? Deja, įsitikinau, kad galima daug, bet ne viską. Deja, netgi blokavimas neveikia taip, kad tai duotų efektą. Naujos technologijos aplenkė prieinamos kainos blokavimo įrenginių galimybes.
Svarbus aspektas – kad komunikacijai iš nelaisvės namų vis dažniau naudojami ir kompiuteriai. Nesu šalininkas, kad iš nuteistųjų juos reikia atimti. Tačiau naudojimosi laiko jais apribojimas duoda naudą – negalint jais naudotis visada kontrolės efektyvumas padidėja.
Tikiuosi, kad Kalėjimų departamentas imsis ir kitos mano jau anksčiau nubrėžtos linijos. Pavyzdžiui, vietoje teisės į įstaigą atsinešti bet kokius kompiuterius (kuriuose net modemą, nekalbant apie programinę įrangą, galima lengvai paslėpsi ir net geri IT specialistai nelabai te ką suras), leisti nuteistiesiems naudotis tik per įstaigą parūpinamais (parduodamais, nuomojamais, duodamais pasinaudoti) kompiuteriais, kurių korpusai, specifikacijos yra standartizuoti ir leidžia lengviau kontroliuoti padėtį.
Kad auka turėtų rimtesnę apsaugą
Bankai ypač nesuinteresuoti, kad iš jų klientų išviliotų pinigus. Jie nori turėti juoduosius galimų sukčių ir jų padėjėjų sąrašus ir jais keistis. Policija irgi sako, kad jų reikia.
Praėjusios kadencijos Seime siūliau tokią galimybę turėti bendrus visiems bankams juoduosius sąrašus. Jis daugiausiai Manto Varaškos dėka buvo atmestas dėl neva duomenų apsaugos. Tikiuosi, kad grįšim prie šios temos, kuri svarbi ne tik telefoninių banditų užkardymui, bet ir dėl ekonominių veiksnių (mažesnė banko rizika skolinant – mažesnės palūkanos tiems, kurie sąžiningi).
Ką reikia padaryti – įteisinti galimybę finansinėms institucijoms keistis duomenimis. Reiks bandyti siūlyti dar kartą – gal šį kartą pavyks. Nes ir problema nuo to karto, kai siūliau, pasidarė tik aštresnė.
Ko nereikia daryti
Šioje temoje nuolat sklando ir idėjų, kurias, kaip ir visas, svarstyti galima, tačiau pritarti joms nenorėčiau.
Pavyzdžiui, išankstinio apmokėjimo kortelių registravimas nėra gera išeitis ir dėl to, kad tai būtų siaubinga biurokratija, ir dėl to, kad šį apribojimą dviem ėjimais bet kas gali apeiti (pavyzdžiui, kortelių krūvą už svetimus pinigus įgyja kažkas kitas, koks pabalkoniškių Stasys). Net keista, kad vienas operatorius tokiai priemonei linkęs pritarti. Kiti savo klientus gerbia labiau.
Bausmių didinimas už daiktų permetinėjimą į pataisos namus (vietoje administracinės atsakomybės numatyti baudžiamąją). Svarstytina mintis, tačiau labai nenorėčiau, kad vienintelė apčiuopiama tokio sprendimo pasekmė būtų iš orinių patrankų per tvorą telefonus šaudantys nepilnamečiai (kuriems baudžiamoji atsakomybė nebūtų taikoma) vietoje dabar tuo užsiimančių buvusių pataisos namų klientų.
Apibendrintai – problema didelė ir plati, tačiau arsenalas jai spręsti išnaudotas ne visas. Visi turime namų darbų: policija, telefonų operatoriai, įkalinimo įstaigos, Seimas. Einam dirbti
P.S. Ir dar pasakykit man – kodėl beveik visada ant telefoninių nusikaltėlių kabliuko užkimba vyresnės moterys? Vyrai, vaikai, ko mes joms nesuteikiame, kad jos tokios patiklios? Parodykim motinos dienos proga ir vėliau be jos, kad jos mums reikalingos ne tam, kad iš tikrų ar netikrų bėdų trauktų.
Autorius: Remigijus Šimašius
Rinkimai pas konservatorius pasakys kas tai per partija Mokesčių politikos nerštas
Comments are currently closed.
30 Responses to “Mamų telefoninis reketas”
Remigijus Šimašius
Follow Us!
Sutinku su viskuo kas parašyta šiaip. Bet, mano nuomone, čia tik viena problemos pusė. Kita pusė tai daug sudėtingesnė turbūt. Sakysimm kodėl panašios aferos neįmanomos, pvz. Norvegijoje (čia tik pvz.), dėl to, kad ten niekam net nekiltų mintis kažkam mokėti kažkokias mistiškas pinigų sumas už mistinius padarytus nusikaltimus, kad esą juos nuslėptų… Taigi kaip padaryti, kad visi suprastų, kad jei jau tikrai tas sūnus padarė avariją, tai ne kažkokius mistinius kyšius reik mokėti, o prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir geriau tuos tūkstančius paskirti geram advokatui?
Beje, girdėjau, kas su Centrinės Europos imigrantais ir ten tokie nusikaltimai atkeliavo… Nors šiaip tai visiškai tiesa.
bet ar tai problema? Pernai sukciai is gyventoju isviliojo 3 milj. Lasas juroje palyginus su snoru, ukio banku ar kredito unijomis. Padaroma milijardine zala gyventojams, valstybei ir ekonomikai. Isvaistomos viso gyvenimo zmoniu santaupos. Tikrieji sukciai ten – stikliniuose pastuose. O sitie per menka zuvele, banginiu pasaulyje. (jei jau apie kabliukus ir kibima uzsiminei)
Nesvarbu, toks požiūris ir didina smulkių žuvelių skaičių. Be to, stambias žuvis pagauti jau reikalingos ir galingesnės priemonės, kurios ne visada laiku įsigyjamos ir panaudojamos.
Pradedant nuo smulkių, vėliau lengviau galima pereit prie stambių ir jei 3 milijonai tik lašas jūroje, dėl kurio neverta stengtis, tai siūlyčiau pagalvoti, kad telefonų, kompiuterių iš gyventojų pavagiama už dar mažesnę sumą. O tai apylygis nusikaltimas, mano akimis.
Papildomai dėl moterų.
Vyrai čia greičiausiai ne prie ko. Moterys iš prigimties patiklesnės, naivesnės, greičiau susijaudina stresinėse situacijose ir pamiršta mąstyti logiškai. Jei vyrams loginis mąstymas dirba savaime, tai moterims reikia jį papildomai įjungti.
Labai netiksliai čia pasakei, Rokai. Tiksliau būtų taip:
1. Vyrai, kuriuos apgauna telefoniniai sukčiai, labai retai kreipiasi į policiją, nes jiems gėda
2. Sukčiai neretai skambina pagal telefonų knygą į laidinius telefonus. Knygoje jie dažniausiai renkasi moterų numerius, taip pat stengiasi pagal vardą nustatyti, kad kuo vyresnei moteriai skambintų; todėl Stefanijos, Marytės ir Bronislavos dažniau tampa sukčių aukomis, nei Linos ar Brigitos
3. Moterys labiau jaučiasi atsakingos už savo artimųjų gerovę. Žinau socialinės pagalbos sąrašuose esančią močiutę, kuri maitinasi tik maltiečių atvežama sriuba, o visą pašalpą pervedinėja kalėjime sėdėjusiam anūkui. Sako, jei to nedarytų, neturėtų jos gyvenimas prasmės.
4. Moterys gyvena ir šviesų protą išlaiko ilgiau (Lietuvoje pagal statistiką – apie 10 m.) nei vyrai. Vyresnio amžiaus vyrai dažnai yra arba prasigėrę, arba paveikti įvairių ligų ir nepakankamai veiksnūs, kad turėtų sukaupę kur apvalią sumelę, saugotą, jei kam nors iš artimųjų atsitiktų nelaimė.
Ko gero taip 🙂 Ir ypač motinos dėl savo sūnų išgyvena.
Aš matyčiau čia dar kitą bėdą – tas mūsų noras ir bandymas “susitarti”. Blogiausia, kad pavyzdžiai gyvenime rodo, kad tai įmanoma. Todėl tuos 3 milijonus litų išdalina ne kažkokios šventosios ar šventieji, o tie “gudresni”, kurie mano, kad pinigai gali išsukti nuo atsakomybės. Tiesą pasakius dėl to man jų praktiškai negaila.
Teisingai. Ir kartais kyla netgi mintis, kad kyšį perduodanti auka net verta buvo tokio dalyko… Fui, kaip čia negražiai pasakiau.
Idėja dėl numerių blokavimo pagal skundą gera, tik turi vieną trūkumą – net neabejoju, kad atsirastų nemaži kiekiai pokštų apie tariamus bandymus išvilioti pinigus, nurodant, pavyzdžiui, Seimo nario numerį 🙂 Kad fiksuojamas ir pranešančiojo numeris – ne bėda: kiek ten kainuoja išankstinio mokėjimo kortelė, ar ne 5 litus? Neabejoju, kad atsirastų tokių, kurie nepagailėtų tų 5 litų, kad tik būtų užblokuotas kokios Vėsaitės ar Gražulio numeris 😉
Man geresniu atrodo kiek kitoks automatinio numerio blokavimo sprendimas. Pozicionuoti mobilųjį telefoną – labai paprasta, ir tam yra net keli būdai. O jei nieko nepainioju, prieš keletą metų kažkuris operatorius net reklamavo tokią paslaugą – žinokite, kur yra jūsų šeimos nariai, ar kažkaip panašiai.
Tai gauname pranešimą apie įtariamą numerį, tikriname jo poziciją – ar jis yra vienoje iš “juodojųjų zonų” – dar galima patikrinti, ar tai išankstinio mokėjimo numeris, ir jei visi duomenys pasitvirtina – blokuojam/anuliuojam. Jei kas iš realių “juodųjų zonų” darbuotojų naudoja išankstinio mokėjimo numerius – tokius, pačių vartotojų prašymu, galima įtraukti į white-listus.
Žinoma, realybėje implementuoti tokį scenarijų ne taip lengva, kaip čia tas kelias pastraipas surašyti, bet tiesiog dėlioju logiškai gulančias detales.
Būtent – numerio pozicionavimas turi būti vienas iš algoritmo elementų. Tačiau ir tai ne viskas, nes gal šalia Alytaus pataisos namų koks senukas prikaustytas prie lovos su anūko nupirktu telefonu išankstinio apmokėjimo kortele guli… Tačiau dar kitus kriterijus pridėjus taiklumas būtų beveik šimtaprocentinis. Jei nesi sukčius, galima padaryti ir taip, kad tau būtų labai lengva klaidą ištaisyti, o jei esi sukčius – kad neįmanoma būtų.
jo uzdrauskim visas liudnas dainas ir Lietuvoje neliks savizudziu. Uzdrauskim arba apribokim isankstinio apmokejimo korteles ir sukciai isnyks. Kodel apsistoti tik ties sukciais – dar yra prekybos agentai, apklausu rengejai, kurie irgi yra telefoninio eterio chuliganai. Nepries ir tokiu nr. pablokuoti. Jeigu atsakingi pareigunai nesukontroliuoja savo vadovaujamu istaigu globotiniu, tai nereiketu to bejegiskumo permesti ant visuomenes..
Nesvarbu, nekliedėkit, ir Jums nieko nebus.
ir tai sako tas, kuris parase sita vadinkime strp. Kad man jusu problemos 🙂
Beda, kad kazkaip kreivai suprantamas kalejimo tikslas. Kalejimo tikslas turi buti ne tik izoliuojamasis, bet ir auklejamasis. Kitaip sakant, nusikaltelis turi isnaudoti jam skirta laika pamastyti apie visuomene ir savo vieta joje, ir apgalvoti savo klaidas bei surasti iseiti, kaip kita karta tokiu klaidu nepadaryti.
Jeigu kalinys kalejime uzsiima draudziama veikla (juo labiau jeigu daro nusikaltimus), vadinasi, jis neuzsiima saves auklejimu. Vadinasi svarbiausia kalejimo funkcija neveikia. Vadinasi bausmes laikas turi buti pratestas, kad kalinys turetu daugiau laiko susiprotejimui.
Tas liecia ne tik telefonus bet ir apskritai visoki vierchavima ir engima tu kaliniu, kurie is tikruju nori pasitaisyti. Nusizengimai taisyklems reiskia, kad zmogus negalvoja apie gyvenima be nusikaltimu. Taigi, bausmes ilginti chroniskiems nusikalteliams. Trumpinti tiems, kas elgiasi pavyzdingai.
Ta kryptis pernai ir įtvirtinta – šie dalykai vertinami sprendžiant dėl lygtinio paeidimo. Deja, man atrodo, kad reikalai praktikoje dabar tokie, kad jei pataisos namuose ir neblogai viskas plėtojasi, tai teismams tai nelabai rūpi (nenoriu įžeisti visų teisėjų, bet sistemiškai dėl lygtinio paleidimo nėra gerai…).
visu pirma, tai reikia ziureti kastu ir naudos analize, ar policininku, tyreju, prokuroru, teiseju laikas vertas tu 3milj. Ar tam neisleisim pvz. 10. Pagaliau tie sukciai jau apriboti judejimo laisves ir i Londunus nepabegs. O bankai gali apdrausti nuo rizikos buti apgautam, kaip yra su draudimu nuo vagystes ir t.t.
Toliau, operatorius rizikuoja prarasti lojalu klienta, nesvarbu, kad ir per klaida uzblokaves jo nr.
priminsiu buvo cia tokia istorija su Baltarusijos zmogaus teisiu gyneju, kai bankas lengva ranka, TM biurokratei paprasius, isdave asmeninius duomenis. Asmeniskai, nenoreciau tureti su tokiu banku jokiu reikalu, jeigu jis nesugeba issaugoti kliento paslapties. Kaip ir su operatoriu, kuris laiko klienta potencialiu sukcium.
O Remigijui tik pridursiu, nesijaudinkit – rinka viska sureguliuos 🙂
Šiaip tai daugelyje šalių egzistuoja telefoninis sukčiavimas, o ir scenarijai labai dažnai naudojami labai panašūs. Gal net ir tokioje Norvegijoje tokie dalykai vyksta, tik dėl norvegų kalbos informaciją sunkiau surasti nors įmanoma. Pateikiu tik kelis iliustruojančius pavyzdžius:
Japonija -> http://www.bigempire.com/sake/fraud.html
Anglija -> http://www.itv.com/news/london/2013-03-20/police-warn-of-courier-fraud/
Meksika -> http://www.nytimes.com/2008/04/29/world/americas/29mexico.html?_r=0
Pietų Korėja -> http://www.koreatimes.co.kr/www/news/biz/2009/05/123_43084.html
ir t.t. ir t.t.
Na va, kaip ir minėjau, telefoninis sukčiavimas – norvegiškai Telefon svindel – egiztuoja ir Norvegijoje, štai vienas straipsnis, kurį galima išsiversti su Google Translate:
http://www.tv2.no/nyheter/innenriks/datasvindlere-herjer-per-telefon-3750729.html
Tiesa, istorijos kuriamos kitos, tačiau pagal Jurgį ir kepurė ….
Aš norėčiau pasiūlyti kitą sprendimą kalėjimų telefoniniams sukčiams riboti: ne blokuoti ryšį su visokiais “jamer’iais”, o priešingai – kalėjimo viduryje pastatyti pastotę, kurios signalas būtų stipresnis už tikrų toliau esančių mobiliųjų stočių signalą. Dar galima sužaisti su kryptinėmis antenomis – kad prie šių pastočių nesijungtų aplinkinių gyventojų telefonai. Kadangi GSM/3G telefonai veikia tokiu algoritmu, kad stengiasi prisirišti prie stipriausio signalo, tai visi kalėjimo mobilūs telefonai prisirištų prie šios pastotės. O toliau jau “delo techniki” – galima klausytis pokalbių, galima juos įrašinėti,, galima pvz., padaryti kad skambinant iš mobilaus telefono prieš sujungiant su kitu abonentu skambėtų balso pranešimas, pvz.: “jūsų pokalbiai įrašomi” ir t.t., galima nepraleisti SMS žinučių. Viskas pasakojama šiame DEFCON 18 įraše: http://www.youtube.com/watch?v=DU8hg4FTm0g (jis ilgokas, 52 minutės, bet tikrai neprailgstantis)
Nelabai ką suprantu 🙂 Bet perduosiu Kalėjimų departamentui. Ačiū.
Hmmmm. O kodel Mano irasa istrynet? Ta, kuriame rasiau apie is reiskini kitose salyse, pateikiau nuorodas. Cenzura?
Neištryniau. Turbūt nebuvau patvirtinęs, nes antispaminiai saugikliai kartais taip suveikia. kad reikia patvirtinti. Sorry.
Viskas gerai, gal čia aš tiesiog supanikavau be reikalo 🙂
comment rašo teisingai, galima statyti honeypot’us įkalinimo įstaigose. Priedo, atsikračius pareiškimų rašymo ir kito bereikalingo popierizmo policijoje, šita problema išsispręs.
Dėl visų kitų straipsnyje siūlomų priemonių esu labai nuliūdęs. Gerb. Remigijau, negi tikrai norime, kad bet kas galėtų blokuoti telefonus anonimiškai paskambinęs į policiją? Čia pavojinga galia, mano nuomone. Sukčių sąrašai – išvis klaiku. JAV mėgstami visokie sąrašai, pradedant buvusiais kaliniais ir baigiant neskraidymo. Negi mes to norim Lietuvoj? Primygtinai prašau gerai pagalvoti apie laisvės/privatumo vs. nusikaltimų kainą.
Tikrai ne bet kas. Visiškai akivaizdu, kad galima tokį algoritmą sukurti ir skriptą (ar kaip jis ten vadinasi) įdiegti, kad, manau, 99,9999 procentais atvejų galima būtų aiškiai nustatyti kur sukčius, o kur ne (bent jau kai skambinama iš įkalinimo įstaigos).
Ar negalima užtiesti tinklo ant kalėjimo kiemo ir pastatų? Tokiu atveju, oro patrankos gauti telefonų nepadėtų.
Mintis teisinga. Ir yra tie tinklai, kiek įmanoma…
Manau, kad tai bus padaryta paprastai, pigiai, efektyviai. Su kolega Gailiumi kreipėmės į mobilių telefonų operatorius (žemiau info apie tai).
Ką dar galiu pasakyti dėl tų telefoninių sukčių – šiuo aspektu gaila, kad ne Vidaus reikalų ministras buvau prieš tai.
——
Liberalai ragina mobiliojo ryšio operatorius patiems blokuoti telefoninių sukčių aparatus
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Vitalijus Gailius ir Remigijus Šimašius kreipėsi į visus šalies mobiliojo ryšio operatorius, ragindami imtis aktyvesnių veiksmų blokuojant įtariamų telefoninių sukčių, kurie veikia iš įkalinimo įstaigų, aparatus.
Seimo nariai siūlo, kad, nelaukiant planuojamų permainų ir griežtesnės kontrolės įvedimo šalies kalinimo įstaigose, mobiliojo ryšio operatoriai patys imtųsi iniciatyvos ir užkirstų kelią nusikaltimams, dėl kurių gyventojai 2012 metais prarado apie 3 milijonus litų.
V. Gailiaus ir R. Šimašiaus kreipimesi į mobiliojo ryšio operatorius siūloma įdiegti tokią sistemą, kuri, kilus įtarimams dėl telefono numerio naudojimo tikslų, leistų nedelsiant blokuoti SIM kortelę ir telefoną pagal IMEI kodą, jei kortelė ar telefonas atitinka visus šiuos kriterijus.
Pirma – SIM kortelė yra išankstinio apmokėjimo. Asmenys, vykdantys telefoninius sukčiavimus iš laisvės atėmimo vietų, naudojasi išankstinio apmokėjimo paslauga. Antra: SIM kortelė veikia toje pačioje (tose pačiose) celėje ne trumpiau kaip 7 dienas – telefoniniai sukčiai, esantys kalinimo įstaigose, negali keisti savo buvimo vietos. Trečia – iš SIM kortelės per tam tikrą laikotarpį padaroma daugiau nei 20 skambučių į TEO tinklą. Duomenys rodo, kad nusikaltėliai dažniausiai skambina į stacionarius telefonus.
„Nusikaltėlių iš įkalinimo įstaigų pinigų viliojimo schema yra gerai žinoma, bet dėl įvairių priežasčių jų nusikaltimo įrankiai – mobilieji telefonai – vis dar nėra operatyviai blokuojami. Dėl to gyventojai patiria milijoninę žalą. Mūsų siūlomi žingsniai pasitarnautų gerai mobiliojo ryšio operatorių reputacijai stiprinti, o svarbiausia – sutrukdytų vykdyti nusikaltimus pasinaudojant mobiliaisiais telefonais“, – sako V. Gailius.
Policijos duomenys rodo, kad 2012 metais nuo telefoninių sukčių nukentėję gyventojai patyrė apie 3 milijonus litų žalos. Pernai užfiksuota daugiau nei 800 nusikalstamų veikų, kai buvo nustatyta, kad sukčiai skambino iš įkalinimo įstaigų.
„Matome visas galimybes su telefoniniais nusikaltėliais susitvarkyti paprastu ir patikimu būdu. Yra beveik 100 proc. aišku, kad konkrečius kriterijus atitinkantys mobilieji telefonai yra naudojami nusikaltimams daryti, todėl juos operatoriai galėtų atjungti automatiškai“, – mano liberalas R. Šimašius.