Iškraipymas – nebūtinai niekinimas
Tas perdirbtas himnas mano supratimu – visiška beskonybė. Tačiau teismo įpareigojimas tirti galimą nusikaltimą dėl valstybės simbolių išniekinimo… Man trūksta žodžių. Gana akivaizdu, kad šis keistas pasirodymas ir tebuvo nelabai kam įdomus savo kompleksų viešas demonstravimas, bet ne sąmoningas tyčiojimasis iš himno.
Pailiustruosiu dar nuotraukytėmis apie mūsų herbą. Štai šios pačios keistos kompanijos veikėjos, matyt, kažkoks tai protestas prieš kardą ir karą… Vėl ne itin skoninga, bet ar verta šio veiksmo tyrimui eikvoti lėšas, kurių trūksta žmogžudystėms ir vagystėms tirti?…
Kiti paveiksliukai – irgi iškraipymai. Štai kažkokiais nereglamentuotais taškeliais meniškai Vytį pavaizdavo.
Kitas ant papuošalo įdėjo – vėl iškraipydamas.
Dar kitame Vytis ne į tą pusę priešus gena (žinau, kad ir senovėje pasitaikydavo ši heraldikos klaida, bet gal čia norėta pavaizduota, kad Vytis savo žemes siaubia, Gal tai irgi reikia tirti?..).
Ką noriu pasakyti – iškraipymas nebūtinai yra niekinimas. Kažkada įrodžiau tai Seime, kur po mano argumentacijos (žr. čia) buvo atsisakyta nuostatos bausti už religinių simbolių iškraipymą (nes tada ir už “iškraipytą” Kristų – Rūpintojėlį būtų reikėję bausti).
Linkiu mūsų teisėsaugai išminties tai suprasti.
Autorius: Remigijus Šimašius
Sosnovskio barštis Vilniuje geriau nei pušelė Dzūkijoje? Pradėsime taikyti emigrantų mokestį?
Comments are currently closed.
3 Responses to “Iškraipymas – nebūtinai niekinimas”
Remigijus Šimašius
Follow Us!
Čia kontekstas svarbu: anie vis komentatorius skundė, o dabar gavo patys tos, kad ir neuždirbtos košės paragauti.
Po to, gal, taps tikrais tolerantais? 🙂
“Tolerastai” ir “patriotai” yra visiškai vienodi zanūdos, tik kad su skirtingom ideologijom. Vieniems prie kitų kabinėtis ir dėl kiekvienos smulkmenos skųsti institucijoms yra jų mėgstama pramoga.
Juliau, apie ką Jūs čia?