Remigijus Šimašius

neBlogas laisviems ir atsakingiems žmonėms

Kada šilumos kainos nebegąsdins vilniečių?

Vilnius ir vėl išsiveržė į lyderių pozicijas. Deja, lyderiaujama ne tose gretose, kurios verstų vilniečius didžiuotis ar bent jau simbolizuotų progresą mieste. Vilnius aplenkė Kauną ir tapo miestu, kuris tiekia brangiausiai kainuojančią šilumą savo gyventojams.

Kauniečiai už šilumą moka penktadaliu mažiau. Jų pranašumas – mažiau naudojamų gamtinių dujų ir konkurencija.

Kaunas pasuko Klaipėdos pėdomis, įsileido į šilumos rinką daugiau gamintojų ir tapo puikiu konkurencinio spaudimo pavyzdžiu. Šią vasarą, kai pridygo mažų šilumos gamintojų, kurie kaunasi dėl palyginti nedidelio šilumos poreikio, kainos nusmuko į Kaune jau seniai matytas žemumas. Norinčių investuoti į naujus gamybos šaltinius – ilgiausias sąrašas. Kaune jie irgi sunkiai lipa per barjerus, bet bent jau mato galimybes veiklos plėtrai ir sąžiningai konkurencijai. Šio miesto valdžia konkurenciją riboja bent jau be tokio sisteminio užsidegimo kaip tai vyksta Vilniuje.

Tuo metu sostinėje kol kas nėra nepriklausomų šilumos gamintojų, nesusijusių su Vilniaus energija. Savivaldybė tam naudoja neįtikėtiną išradingumą. Galima pasveikinti “E energija”, kurie ką tik gavo leidimą statyti savo katilinę, tačiau šis procesas užtruko dvejus metus, kai kituose miestuose toks formalumas trunka keletą mėnesių. Tikiuosi, kad biurokratinį savivaldybės kevalą po kelerių metų pastangų pramuš AB “Grigiškės” ir kiti galimi konkurentai.

Situacija Vilniuje apgailėtina, tačiau ne beviltiška. Savivaldybė tiesiog turi pradėti šokti pagal vartotojų, o ne draugų – monopolininkų dūdelę.

Nuotrauka iš theguardian.com

Nuotrauka iš theguardian.com

Pirmiausia, konkurencija turi veikti visose įmanomose srityse, tarp jų – šilumos ūkyje. Jau matome, kaip konkurencija gaminant šilumą sumažina kainą ir leidžia privačių investicijų, o ne miestiečių pinigų pagalba plačiau panaudoti biokurą, pastatų šilumos sistemų eksploatacijos paslaugoms.

Konkurencijai palankias sąlygas šiek tiek sunku steigti šilumos perdavimo srityje. Tačiau reikia atskirti veiklas: tinklo priežiūrą ir dispečerinį valdymą atiduodant į vienas rankas, o šilumą, tekančią tuo vamzdžiu, gali tiekti daug savininkų.

Antra – į šilumos ūkį turi būti sugrąžintas sąžiningumas. Vienas iš pirmųjų darbų naujoje savivaldybės taryboje bus nutraukti sutartį su “Vilniaus energijos” savininke Dalkia. Monopolistas šiandien užsako muziką savivaldybėje, o drumstame vandenyje gauna ir matomą, ir nematomą pelną. Pavyzdžiui, biokuro verslas, kai savi parduoda saviems, duoda milžinišką pelną, o savivaldybė šiandien to nei sugeba, nei, panašu, nori kontroliuoti.

Nutraukus sutartį šildymo tinklai grįš į miesto valdymą. Konkurencija gamybos srityje natūraliai paskatins ir didesnį biokuro naudojimą, šis bus perkamas už rinkos kainą.

Visiems atrodo suprantama, kad žmonės gali laisvai pasirinkti ir keisti mobilųjį operatorių. Dabartinėmis sąlygomis įsivaizduoti sunku, tačiau tokia tvarka turi būti taikoma ir pasirenkant šilumos teikėją. Jei tik surasi, kas parduos už geresnę kainą – gali pasirašyti naują sutartį. Juk kainą sudaro tiekimo dedamoji ir šilumos gamybos kaina, galinti būti visiškai konkurencinga.

Esu tikras, kad įgyvendinus vien pirmąjį pasiūlymą šiluma mūsų miesto gyventojams atpigs bent 20 procentų. O kryptingai žengiant konkurencijos didinimo keliu – pigs dar labiau.

Vilnius jau tapo liūdnu pavyzdžiu, kaip galima pasipelnyti iš miestiečių, kurie neturi teisės nei pasirinkti, nei ką nors pakeisti. Perlaužti užburtą ratą reikia nedaug – tiesiog įsileisti naujus šilumos gamintojus, užbaigti monopolininkų mėgavimąsi palankia situacija ir keisti požiūrį į miestą, kaip į laisvą verslui ir vartotojo pasirinkimui miestą.


, ,

4 Responses to “Kada šilumos kainos nebegąsdins vilniečių?”

  • Rokas parašė:

    Prieš keletą metų buvo mintis kelis hektarus užsodinti gluosniais, kurie skirti biokuro gamybai. Investicijos ne pačios didžiausios, galimas pelnas tikrai vilioja, bet plačiau pasidomėjus realizacija paaiškėjo, kad didieji biokuro gamintojai užsakinėja tik iš tam tikrų įmonių, o šios iš mažųjų arba visai nesuperka arba superka už mažiau nei savikainą.
    Dabar kai daugėja katilinių, situacija gerėja, tačiau dalis mažųjų gluosnių augintojų vis dar sunkiai realizuoja savo užaugintą kurą.

  • Nesvarbu parašė:

    Sveiki Mere,
    Jo, dujos šią vasarą atpigo.
    Visų pirma leiskite perduoti padėką Ž . Šilėnui už rekomendacijas vilniečiams kaip reiktų tvarkytis šilumos ūkyje. O antra, kaip liberalus požiūris „o privatininkas visada tvarkosi geriau“ siejasi su sugražinsime šilumos ūkį į savivaldybės rankas? Ar teisingai supratau jūs nesiūlote statyti naujo privataus geležinkelio šalia jau esamo. Jūs sakote imkite mieli privatininkai naudokitės mūsų vėžėmis, infrastruktūra ir t.t. Jums pelnas o mes miestiečiai prisiimame visus kaštus ir sąnaudas visa tai išlaikant. O. K. Vilnius veža. Važiuojam toliau.. Privatūs šilumos tiekėjai pasiūlo vienu dviem centais mažesnę šilumos kainą o mes juos turime įsileisti? Nemanau, kad jie atsisakytų pelno ar investicijų atsipirkimo per kelis metus, ar būtų atradę kokią aukso gyslą, kur dujos ar biokuras atleiskite už išsireiškimą pigiau grybo. Kvailas klausimas, bet ar teko ką nors girdėti apie mąsto ekonomiją? Čia toks daiktas, kai stambus pirkėjas gauna geresnę kainą perkant išteklius. Dar pridėkime ne pelno siekimą ir šilumos tiekimas gyventojams tampa valstybės reikalas ir randa sau garbingą vietą šalia elektros ūkio.
    Beje, jei ne paslaptis, ką darysite, kaip nebūsite išrinktas į merus?

  • Nesvarbu parašė:

    Kažkoks nelabai bendraujantis kandidatas į merus pasitaikė. Kažin ar vertėtų už tokį žmonėms balsuoti, jeigu net nesiteikia atsakyti į aktualius rinkėjams klausimus. Aš jo vietoje tikrai susirūpinčiau savo komunikacija. Jeigu jau nėra ryšio dabar, tai kas bus jeigu kokio stebuklo dėka bus išrinktas į merus. Nebent šitą tinklaraštį atnaujina ne pats Šimašius o koks jo padėjėjas, kuris neturi įgaliojimų atsakyti į aktualius žmonėms klausimus. Labai tikėtinas variantas. Va Zuokas tai visada su žmonėmis ir tarp žmonių…

    • Mauras parašė:

      kandidatas per daug susijęs su verslu, LLRI ir praėjusio amžiaus klišėmis, kad sugebėtų viešai pripažinti elementarią tiesą – verslo investicijos į perteklinius gamybos pajėgumus reikalauja būti atpirktos. Bet kokia kaina. Todėl galim nesunkiai prognozuoti, kad vis peršama stebuklingoji “konkurencija šilumos gamyboje” duos aiškų rezultatą – dideli pinigai prasimuš teisės aktus, pagal kuriuos mes mokėsime jiems už tą patį ne mažiau, o gerokai daugiau, lyginant su investicijomis biudžetu+struktūriniais. Lygiai kaip dabar turėdami gerokai mažesnę savikainą ir valdžios nustatyta tvarka turėdami fiksuotą tarifą, nereguliuojami sugeba palįst keliais centais po didžiųjų gamintojų kaina ir vaizduoja rinkos žaidėjus. Kitas teisėkūros grimasų pavyzdys – VST prichvatizavimo istorija. Nepamokė, rinka viską sureguliuos? Sureguliavo, RST niekada nebūtų prasimušę tokių užkeltų skirstymo tarifų per Elektros energetikos įstatymą 2003-ais, kokius prasimušė NDX, ir LiCS ten suvaidino savo vaidmenį. Pradžiai pasiskaitykite Kuodį, gerbiamasis Remigijau, tada pasimodeliuokite, o ne štampuokite klišes. Meras – ne ideologinė tribūna.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos