Remigijus Šimašius

neBlogas laisviems ir atsakingiems žmonėms

Apie ekonomiką ir teisę (pokalbis su tais, kuriems rūpi)

Visai neseniai turėjau puikią progą įdomiai padiskutuoti su interaktyviai ekonomikos žinių besisemiančiu jaunimu, kuris buriasi Lietuvos laisvos rinkos instituto kuruojamame projekte „Ekonomika aktyviai“. Noriu pasidalinti su jumis diskusijos metu išsakytomis mintis į iškeltus įvairius klausimus.

Progresyviniai mokesčiai – nauda ar daugiau žala būtų mūsų šalies ekonomikai?

Manau, kad būtų vienareikšmiai žala dėl to, kad labiau apmokestintų didesnės pridėtinės vertės kūrimą, o juk kaip tik didesnės pridėtinės vertės kūrimas deklaruojamas kaip Lietuvos tikslas ekonomikoje. Manau, kad pats progresinių mokesčių idėjos kėlimas yra paremtas daugiau pavydo, negu ekonominiais argumentais.

Kas jūsų nuomone Lietuvoje daugiausiai trukdo plisti teisingumui? Gal tai tiesiog visuomenės nusistatymas, jog Lietuvoje niekada nebuvo ir nebus teisingumo?

Manau, kad šis įsitikinimas pagal svarbumą tikrai yra ne paskutinėje vietoje. Tačiau teisingumui trukdo ir ne iki galo sklandžiai funkcionuojantis teisingumo aparatas. Neretai teisingumas paskęsta biurokratijos pinklėse. Pvz., kai reikalai kurie gali būti išsprendžiami elektroniniu būdu, automatiškai, yra užvilkinami ilgose procedūrose. Neretai teisingumo sistema į pirmą vietą iškelia procedūras, o ne realius žmonių interesus. Man vienas iš svarbiausių iššūkių ir didžioji dalis iš mano teiktų įstatymų projektų Seimui yra susiję būtent su šių problemų sprendimu. Tarkime, nuo šių metų sausio pirmos dienos įsigaliojęs administracinio nurodymo institutas leidžia pirmą kartą tais metais administracinės teisės pažeidimą padariusiam žmogui be ilgų procedūrų sumokėti pusę minimalios baudos ir taip išvengti vaikščiojimo į valdiškas įstaigas, o teisėjai, policininkai, kiti pareigūnai gali labiau koncentruotis į rimtų problemų šalinimą. Pagal statistiką, per tris mėnesius teismų krūvį administracinėse bylose tai sumažino 15 proc. Žmonių laiko taupymo yra dar daugiau, o teisingumo sistema, esu įsitikinęs, įgyja daugiau prestižo ir pasitikėjimo.

Kur geriau studijuoti, Lietuvoje ar užsienyje?

Man atrodo, kad priklauso nuo konkrečios situacijos. Gana keistai atrodo, kai dalis žmonių renkasi studijas „Vilniuje“ arba „užsienyje“. Svarbiau yra kas bus studijuojama ir kurioje konkrečiai aukštojoje mokykloje šios studijos bus kokybiškiausios ir jums prieinamos.

Kaip sustabdyti valstybės skolos augimą?

Mažiau išlaidauti. Valstybės skola auga vieninteliu būdu: skolinantis. O skolinamasi tam, kad valstybė padengtų tas išlaidas, kurių nepadengia mokestinės pajamos. Mokesčių didinimas yra visiškai blogas sprendimas skolinimuisi mažinti, nes ir apsunkina gerovės kūrimą, ir gali būti absoliučiai neefektyvus padidinti valstybės pajamas. O taupymo rezervų Lietuvoje yra.

Kokia, jūsų nuomone yra ideali ekonomikos santvarka? Kokias funkcijas paliktumėte valstybei?

Manau, kad šiek tiek utopiška yra svarstyti apie idealią ekonomikos santvarką. Gyvename realiame laike ir erdvėje. Todėl reikia galvoti ir daryti kad mūsų laike ir erdvėje ekonominė santvarka būtų geresnė negu yra šiandien. O tam reikalinga mažesnė valstybės našta ir barjerai teisėtai žmogaus veiklai.

Ką manote apie tai, kad valstybės institucijose dirba nemažai teisininkų, bet institucijos vis tiek samdosi teisininkų paslaugas iš išorės?

Principai galioja ne tik teisininkams, bet ir kitoms profesijoms, ypač toms, kur reikalinga ypatingai aukšta kvalifikacija. Akivaizdu, kad jeigu valstybės institucijos susiduria su ypatingai dideliu darbo krūviu tarkime vieną mėnesį per kalendorinius metus, tai tokiais atvejais yra geriau pasamdyti žmones iš šalies, o ne įdarbinti valstybės tarnautojais. Tačiau tais atvejais, kai kalbama apie politikos formavimą arba koordinavimą, daugeliu atveju šias funkcijas turėtų atlikti valstybės tarnautojai.

Kaip susijusi teisė ir ekonomika?

Labai. Teisė jeigu ją suvoksime ne tik kaip daugybės smulkmeniškų reguliavimų rinkinį įtvirtina tai, kas yra ekonomikos pagrindas – privačią nuosavybę, be kurio ekonominė veikla būtų neįmanoma. Ekonominis požiūris teisėje yra reikalingas tam, kad teisė išliktų realistiška ir nereikalautų iš žmonių neįmanomų dalykų. Apgailestauju, kad Lietuvoje deja nėra taip įprasta ekonomistams išmanyti teisės esmę, o teisininkams gerai išmanyti ekonomiką.

Kaip manote, kokie svarbiausi jūsų kaip teisingumo ministro darbai?

Kalbant apie jau atliktus darbus, tai manau, jog labai smarkiai padidėjo viešumo ir skaidrumo teisės aktų rengime ir priėmime. Taip pat nemažai prisidėjau prie daug didesnio viešumo viešuosiuose pirkimuose. Daugeliu kitų atvejų nenorėčiau išskirti atskirų darbų, nes rezultatas susideda iš atskirų mažų darbų ir sąlygų žmonių veiklai pagerinimo atskirose srityse. Praėjusių metų viduryje yra priimtas Viešojo administravimo įstatymo pakeitimas, pagal kurį įsigaliojo visiškai nauji verslo priežiūros standartai, kurie verslą prižiūrinčias institucijas turi padaryti efektyvesnes, o nepagrįstą naštą verslui iš esmės sumažinti. Jei kalbėtume apie būsimus darbus, tai svarbiausiose srityse yra parengti teisės aktų projektai, kurie laukia priėmimo Seime, o šios sritys yra susijusios su laisvės atėmimo įstaigų modernizavimu ir bausmių sistemos modernizavimu, taip pat geresnių sąlygų sudarymo tobulinant registrų sistemą, sąlygų korupcijai mažinimo.

Ar mokesčiai gali būti teisingi? Ar jie gali sukurti socialinį teisingumą?

Ne kartą teko argumentuoti, kad mokesčiais sukurti socialinio teisingumo yra neįmanoma. Manau, kad tikrai keltinas tikslas, kad mokesčiai būtų kiek įmanoma mažiau iškraipantys žmonių pasirinkimus, kiek įmanoma mažiau sukeliantys neigiamų pasekmių, tačiau kelti teisingumo siekį mokesčių srityje neretai būna gana pavojinga ir tą labai akivaizdžiai matome šiandien, kai vardan mokesčių teisingumo yra keliama ir stumiama progresinių mokesčių idėja, kuri realybėje atspindi ne teisingumą, bet pavydą ir aroganciją.

Kaip manote, ar teisinga yra tai, kad didieji prekybos centrai taiko įvairias akcijas maisto produktams, taip triuškindamos mažesnes parduotuves. Galbūt tai turėtų būti kontroliuojama?

Manau kad prekybos centrai apsidžiaugtų, jei tokia situacija būtų „kontroliuojama“, nes tai labai sumažintų konkurenciją mažmeninėje prekyboje. Beje, ir šiandien dėl minėtos „kontrolės“ labiau kenčia smulkus verslas. Dėl didesnės kontrolės išloštų būtent prekybos centrai, o vartotojai turėtų mokėti daugiau. Kalbant apie smulkius prekybininkus, manau kad jie turi savo nišą ir tikrai gali ją rasti, ir neretais atvejais sėkmingai randa.

Rodyk draugams

Share

,

Comments are currently closed.

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos