Remigijus Šimašius

neBlogas laisviems ir atsakingiems žmonėms

Nueinanti valdžia yra geresnė

Jau pagalvojote, kad rašysiu, kad liberalai geresni nei visokie socdemai, darbiečiai ar tvarkiečiai? Manau, kad geresni. Tačiau šį kartą ne apie tai. Šį kartą apie lūkesčius, kuriuos sukelia bet kuri nauja valdžia, ir apie taip, kaip nueinantys yra priimami tiesiog natūraliai. Ir papasakosiu tai savo pavyzdžiu iš gyventojų priėmimo Vyriausybės rūmuose šią savaitę.

Atsimenu, kad pradžioje į priėmimus rašydavosi visi tie, kurie jau buvę pas porą ankstesnių ministrų, pas kelis kitų sričių ministrus, pas Generalinį prokurorą, Prezidentūroje ir dar daug kur. Akivaizdu, kad daugelį (ne visus, manau) šių žmonių turėjau nuvilti, nes arba jų problemų šaltinis buvo jie patys, arba lūkesčiai dėl problemų sprendimo buvo perdėti.

Per visą šios Vyriausybės kadencijos laiką buvau tarp tų ministrų, pas kurį užsirašo daugiausiai žmonių. Kai kam pavykdavo padėti, nes žmogus atskleisdavo sistemines ilgai nespręstas problemas. Kai kam tereikėdavo patarimo. Kai kurių problema ir be mano dalyvavimo išsispręsdavo. Nuotaikos priimamajame banguodavo.

Vyriausybės priimamasis - tai ne ligioninės priimamasis, o aš - ne daktaras Hausas. Tačiau istorijų čia nutinka visokių.

Šį pirmadienį į susitikimą užsirašė bene mažiausiai žmonių – devyni, iš kurių atėjo septyni. Su labai skirtingomis problemomis, su labai skirtingomis galimybėmis man jas spręsti. Tačiau labiausiai juos šį kartą vienijo adekvatus požiūris į realybę, arba bent jau ori laikysena savo paties ir mano atžvilgiu.

O štai ir kelios istorijos.

Nuteistasis ir nemokšos iš kalėjimų sistemos

Trumpa fabula. Asmuo kreipiasi į pataisos namus, kuriuose atlieka bausmę, kad būtų išleistas lygtinai, užrašo prašyme savo adresą (kitoje ES šalyje). Pataisos namų darbuotojai sako, kad adresas turi būti Lietuvoje. Žmogus taip ir parašo. Komisija nusprendžia paleisti. Teismas patvirtina. Asmuo paleidžiamas su įpareigojimais (registruotis Darbo biržoje, nepiktnaudžiauti alkoholiu, prisidėti prie savo vaiko priežiūros, naktį neišeiti iš namų). Probacijos darbuotojai žino, kad žmogaus gyvenamoji vieta realiai yra ne Lietuvoje ir jis turi išvykti (nes gyvena kitur, vaikas kitur, darbą turėtų kitur), tačiau neduoda leidimo, nes teismas atseit neleido.

Paprašiau dar daugiau informacijos, gal kas ne taip ten (nors nepanašu). Tačiau jei tai tiesa, tai mano išvada, kad situacija liūdna. Pataisos namų darbuotojai sąmoningai liepė asmeniui klaidinti teismą ir komplikavo visą situaciją. Probacijos darbuotojai nežino savo teisių ir pareigų (jie gali kreiptis į teismą dėl įpareigojimų pakeitimo). Vietoje to, jie, kad dirbtų tikslo (mažesnis nusikalstamumas) vardan, siuntinėja žmogų nuo Eimošiaus pas Keipošių ir trukdo tą tikslą pasiekti. Dar jie vengia tobulinti savo veiklos sritį (nes prieš kelis mėnesius man tvirtino, kad su tarptautiniu aspektu šioje srityje viskas gerai).

Ką daryti? Aiškinsiuosi, barsiuosi, tikslinsiu visokius įsakymus, kad kiekvienam (būdvardžio nevartosiu) darbuotojui būtų aišku, ne tik protingam ir tikslo siekiančiam (o tokių tikrai irgi netrūksta).

Geranoriška moteriškė ir keisti policijos pareigūnai

Trumpa fabula. Pagyvenusi moteriškė pamato sukniubusį žmogų. Iškviečia policiją. Policininkas su žmogumi elgiasi grubiai. Moteriškė garsiai pasvarsto ar taip grubiai galima. Policija nusitempia ją į mašiną, surašo protokolą, skiria baudą. Pirmos instancijos teismas baudą panaikina, nes pilna ir liudininkų moteriškės naudai. Apygardos teismas rašytinio proceso tvarka baudą vėl paskiria. Beje, moteris sako, kad policininkai buvo su kvapeliu.

Mano išvada – visaip galėjo būti, bet akivaizdu, kad moteris iš principo tikrai ne tokia, kuri būtų linkusi konfliktuoti, ir kažkas su tais policijos veiksmais galbūt buvo ne taip.

Jei tiesą sakant, nežinau ką daryti. Į teismų veiklą ne galiu, nei noriu kištis, tad ir nesikišu. Tiesiog perduosiu teisėjų institucijoms, kad pažiūrėtų ar nėra akivaizdžių klaidų nagrinėjime, jų tai rūpestis ir pareiga.

Atsargus senukas ir nepasitikėjimas notarais

Labai garbaus amžiaus žmogus kažkokiu būdu turi bendrą nuosavybę su viena teisingumo sistemos darbuotoja (netiesiogiai man pavaldi). Turi išspręsti kokius tai klausimus. Nesusiderina pas kokį notarą eiti, ir nepasitiki jei tai bus ne jo nurodytas notaras.

Mano išvada – vėlgi nežinia kaip ten viskas iš tikrųjų, bet faktas, kad notarais nėra pasitikima. Kada nors papasakosiu ir detaliau, bet trumpai tariant, pagrindo besąlygiškai pasitikėti notarais ir aš neturiu.

Ką daryti – perduosiu darbuotojai, kad senukas susirūpinęs ir kad atidžiai su juo bendrautų, kad jam net minties nekiltų, kad yra apgaudinėjamas.

Mažas Lietuvos verslininkas, pasaulinė intelektinė „nuosavybė“ ir monolitinė jos gynėjų sistema

Maža Lietuvos įmonė, kurioje sukiojasi ir visokie studentai-praktikantai yra pagaunama už baisų baisų baisų nusikaltimą. Jos kompiuteryje rasta nelegali programinė įranga. Teismas priteisia mokėti dešimtis tūkstančių kelioms kompanijoms. Klausimai žmogui kyla. Kodėl teismas įpareigoja pinigus pervesti Microsoft į JAV, nors žala šiai kompanijai toli gražu ne didžiausia? Kodėl prisistatinėja antstoliai, nors žalos atlyginimą žmogus perveda tiesiogiai, į tą sąskaitą kaip ir nurodyta?

Tiesą sakant, pašnekovas, kaip suprantu, kažko ir nesitiki. Tik teisybės. Nežinau kiek ji įmanoma, kai intelektinės nuosavybės sistema yra visa neteisinga. Dėl kai kurių niuansų – turbūt taip. Tačiau reikia detalių, o ne tik žodinio pasakojimo. Paprašiau. Gal atsiųs.

Įvairenybės

Dar atėjo žmogus, ieškantis darbo valstybės tarnyboje (ir klausiantis patarimo). Palieka gerą įspūdį, beje.

Dar Asociacijos buvusi vadovė, kuri abejoja ar tinkamai atliktos procedūros išrenkant naują vadovą.

Dar moteriškė sako, kad teismas nekviečia jos į posėdžius dėl jos reikalų (kiek turiu abejonių ar taip, nes dokumentų nėra, tik pasakojimas. Gali būti tiesiog nesupratimas procedūrų. Reiškia procedūros per sunkios).

Pabaigai

Priėmime buvo visko per tą laiką. Buvo skaudžių istorijų. Buvo bjauraus naglumo ir iš kabineto išvarytų žmonių. Džiaugiuosi, kad kai kurios istorijos leido nustatyti rimtas problemas ir, tikiuosi, jas išspręsti.

O dėl tų, kurių nepavyko išspręsti – laikykis, naujasis ministre 😉

Share

, , , , , , , ,

8 Responses to “Nueinanti valdžia yra geresnė”

  • Katinas parašė:

    Keistas liūdesys apėmė, kad gal nebebus žmonėms taip gerai, gal nebebus tokio žemiškai žmogiško ir tokio profesionaliai išmanančio savo darbą ministro. Kartelė iškelta aukštai, matysime, kaip seksis ją pasiekti…

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Ačiū. Kaip nors vis tiek bus. Galiausiai bus gerai. Jei dar negerai, tai reiškia dar ne pabaiga 🙂 Bent jau taip sakė vieno žavaus filmo žavus herojus 🙂

  • Busimasis.senukas parašė:

    Gerbiamas ministre, keista, kad kartais rašote neįsigilinęs į esmę. Jeigu jau imate komentuoti ar aprašinėti ką nors savo bloge, pirmiausia vis tik reiktų konkrečiai viską susižinoti.
    Pirma: šis senukas nusprendė atsidalinti bendrą žemės nuosavybę. Ir po to tuo pačiu metu, savo dalį padalinti į dar dvi dalis.
    Antra: bendrasavininkui nieko nesakė.
    Trečia: senukas nuvažiavo ir užsakė geodezinį plana-padalijimą. Geodezininkai, suprantama paskambino ir pranešė bendrasavininkui, ar jis sutinka su tokiu projektu. Sutiko. Paklausė kiek kainuos. Nusileido be ginčų senukui, tegul ima jis kurią nori dalį.
    Ketvirta: geodezininkai padarę planą , senuko bendrasavininkui pranešė, kad padarytas padalijimas ir reikia jį pasirašyti. Senuko bendrasavininkis pasirašė.
    Penkta: senukas nieko nesakęs atvažiavo ir pradėjo reikalauti reikalauti pinigų apmokėti už padalijimą. Surašė kiek kartų važiavo dėl dalijimo, kiek benzinui pinigų išleido, čekius pridėjo.
    Šešta: Senuko bendrasavininkis savanoriškai pasisiūlė apmokėti sklypo padalijimą. Už savo dalį. Bendrasavininkui to padalijimo nereikėjo. To reikėjo tik senukui, tai gal vis tik už jam suteiktas paslaugas turėtų pats apsimokėti?
    Septinta: Senukas niekur neina, bet reikalauja pinigų. Gal ministras žino už ką? Dokumentų jokių nėra. Prirašytos neaiškios kelionės, o juk ir bendrasavininkui po to reikėjo važiuoti žiūrėti sklypo, planą pasirašyti, patikrinti kur ir kaip atmatuota…Čia jau matyt senukui ne išlaidos? Tai tegul prideda senukas ir šias išlaidas…
    Aštunta: Geodezininkai padalino sklypą į keturias dalis. Kiek turi mokėti bendrasavininkas jeigu jis pats sutinka dalį apmokėti iš geraširdiškumo? Senukas sako: ministras pasakė, kad priklauso mokėti pusę sumos?!
    Devinta: Senukas nesako bendrasavininkui (gal sutarties projektą bent pamatytų ir sužinotų už ką ministras liepė sumokėti) pas kokį notarą sudarys sutartį… Ministro žodžiais tariant: nepasitiki notarais,
    pridėsiu – policininkais, valdininkais ir kitais tarnautojais
    Bendrasavininkis nematė jokios notarinės sutarties, (padalijimo planą matė tik pas geodezininkus) ir t.t.
    Dešimta: Tai gal bendrasavininkas turi paimti ir sumokėti senukui , pagal ministrą “už orą”? Dėl šventos ramybės?
    Vienuolikta: bendrasavininkas senukui pasakė: civilinės problemos sprendimas teismas – ginčą išspręs. Ministro nuomonė- senukas nepasitiki ir teismu, nes nesikreipia į jį, kaip ir į notarus ir etc.
    Dvylikta: jeigu ministrai į savo blogus rašo ką papuola, neįsigiline į esmę, apie ką tada galime kalbėti ?
    Beje senukas atėjo pas ministrą jau su surašytu skundu-ne jo rašysena, o buvo vienas.- tai reiškia iš anksto daromas spaudimas. O ministras? Vietoje to, kad pasakytų senukui- kreipkis pagal įstatymus į teismą – prostingauja… ir apie ką…?
    Galiu dar daug parašyti, bet manau ir taip aišku, gaila, kad politikai taip elgiasi.

    O vietoj parašo, pasirašysiu ministre taip: žinąs visą esmę ir …. buvęs Jūsų gerbėjas. Dar vienas rinkėjo balsas prarastas…
    P.S. Kiek tokių senukų “užbeldžia” valstybę ir kiek ministrai sugaišta brangaus mūsų laiko neįsigilinę į viską….

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Buvęs gerbėjas tai buvęs – ką padarysi.

      Bet nesuprantu kuo užkliuvo tai, ką ruošiuosi daryti (jau padariau, tiesą sakant, ir kolegė tame problemos nemato): “Ką daryti – perduosiu darbuotojai, kad senukas susirūpinęs ir kad atidžiai su juo bendrautų, kad jam net minties nekiltų, kad yra apgaudinėjamas.”

    • Katinas parašė:

      Tik nuomonė…

      Pirma: Ministras nėra teisėjas, todėl neprivalo ir negali „bylos išnagrinėti iš esmės“, įvertinti ir ištirti visus įrodymus, apklausti liudininkus, nešališkai, vidinio įsitikinimo vedinas, išsamiai motyvuodamas, viešai išspręsti senuko ginčo ir pareikalauti priverstinio jo vykdymo. Ar teisingas, ar ne patarimas – nevertinčiau (nebuvau, nemačiau, negirdėjau), tačiau Jūsų kaltinimas kelia šypseną (deja, liūdną), nes, jeigu teisingai Jus supratau, ministro kabinetą norėtumėte padaryti teismu, o ministro galias geriausiu atveju teisėjo (o gal net Dievo, ar Cako Noriso).

      Antra: Teismas tikrai išspręs ginčą, bet paskaičiuokime… Kaip manote, kiek senukui kainavo pasikalbėti su ministru ir gauti patarimą, galbūt net taikų sprendimą? O kiek jam kainuos teismas? Į pinigų sąvoką aš skaičiuoju ir laiką (kaip dažnai po to bylinėjimąsi tęsia teisių perėmėjai…). Ak, kovotojų mentalitetas. Gyvenkime draugiškai, mokė Leopoldas, bet neišmokė. Gaila.

      Trečia: būtent, „blog‘ą“. Nepaisant viešo asmens statuso, „blogas“ yra „blogas“, tai yra nuomonė (lygiai kaip ir Jūsų, lygiai kaip ir mano). Aš nemanau, kad galite kaltinti kompetencijos stoka, nes Jums nepatinka, kaip ministras „blogą“ rašo. Gerbkime nuomonę, o vertinkime faktus.

      Ketvirta: Paskaičiuokite, kiek ministras sugaiš laiko, jei „užbeldusių“ senukų skundus nagrinės kaip Teismas posėdžiuose…

      „O vietoj parašo“, geras draugas katinas Leopoldas, kuris nieko nežino apie senuką ir nemano, kad reikia.

  • Algis parašė:

    gerb.teisingumo ministre Remigijau,
    Tikrai jus gerbiu, kaip šiuolaikišką pažangų politiką. Bet kaip jūs su kolegomis leidote energetikams taip grubiai nusišluostyt kojas į LR Konstituciją, balsuodami už jų ‘prastumtą’ servitutų turėtojų teisių absoliutų praplėtimą Miškų įstatyme (be savininko žinios kirsti privačius miškus, keisti žemės paskirtį, ir dar nemokant savininkui kompensacijos!?).
    Kaip įmanoma manipuliuojant valstybinės svarbos projektais prastumti pro patyrusius politikus tokią nuosavybės nusavinimo aferą, kuomet jūs pats inicijavote ir Seimas anksčiau yra priėmęs normalią privataus turto paėmimo visuomenės poreikiams tvarką. Juk ji galioja ir gali būti nesunkiai taikoma.
    MAtyt esmė tame, kad energetikai nusprendė ‘pasitvarkyti’ taip, kad įstatymu nustačius servituto esmę paneigiančias servituto turėtojo teises tuo pačiu nereikėtų dar ir kompensacijos už nusavinamą turtą savininkams mokėti.
    Teisingumo tokiuose politikų sprendimuose- nulis.
    Kreipėmės į Prezidentę. Ar taps ji LR Konstucijos garantu šiuo atveju- netruks sužinoti.
    http://www.lietuvosmiskai.lt/go.php/lit/LR-Prezidentes-prasoma-sustabdyti-Misku-istatymo-pakeitimu-Seimo-aprobuota-privacios-nuosavybes-nusavinimo-afera/4055

  • Algis parašė:

    Po pusmečio klaidas galima taisyti, Seimo narys turi pilną teisę teikti įstatymo pataisas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos