Remigijus Šimašius

neBlogas laisviems ir atsakingiems žmonėms

Faktas: draugiškumas verslui pagerina verslo priežiūros rezultatus

Džiugu matyti, kai darbai duoda naudą, o principai, kuriuos nuolat taip išsijuosęs ginu, veikia net su kaupu. Kalbu apie pokyčius verslo priežiūros srityje. Šį kartą konkrečiai vienos institucijos, pradžioje bambėjusios apie mano iniciatyvas, o paskui dariusios realius pokyčius, pavyzdžiu.

Kokie pokyčiai?

Iš pradžių noriu pasakyti, kokius tuos pokyčius inicijavau, kurie iš pradžių taip nepatiko daug kam iš priežiūros institucijų, visokių didelės valdžios draugų, vartotojų teisių pseudogynėjams, ir kurie atrodė geri, bet nepasiekiami daugeliui verslininkų.

 

Kai leidome žinyną inspektoriams kaip reikia keisti veiklą, tai ši nuotrauka buvo viršelyje kaip atspindinti norimą pokytį: santykį tarp inspektorių ir verslininkų

Pirma, požiūrio pakeitimas – kad institucijos tikslas yra padėti laikytis protingų teisės aktų, o ne bausti už neprotingų teisės aktų nesilaikymą. Ypač radikaliai tai būtina taikyti netyčinių pažeidėjų atveju, mažareikšmių pažeidimų atveju, apskritai nebausti, jei suklysta ką tik verslu pradėjusi užsiimti įmonė (tai prieš pora metų ir įtvirtinta daugelio institucijų pasirašytoje pirmųjų metų deklaracijoje).

Antra, koncentracija į konsultavimą. Konsultavimas turi būti lengvai prieinamas, galimas telefonu, konsultuojant telefonu daromi įrašai, o konsultacijos turinys turi saistyti pačią konsultuojančią instituciją.

Trečia, tikrinama turi būti pagal riziką (daug tikrinami rizikingi, beveik netikrinami nerizikingi), o tai reiškia, kad reikia rizikos vertinimo (ar tikėtina kad bus pažeidimų, ar tikėtina kad pažeidimai bus realiai pavojingi) ir realių prioritetų. Beje, kas rizikinga, o kas ne, remdamasi faktais turi nusistatyti pačios institucijos.

Ketvirta, tikrinant žiūrima turi būti ne bet kas iš dešimčių teisės aktų barokinių vingrybių, o tik tai, kas tikrai svarbu ir numatyta iš anksto ūkio subjektams žinomame tikrinimo klausimyne. Dar daugiau – apie planinius tikrinimus, kaip ir apie kokį auditą, turi būti informuojama iš anksto.

Penkta, bet gal ir svarbiausia – savo veiklą priežiūros institucijos turi vertinti ir planuoti pagal rezultato rodiklius, kurie turi atspindėti ne įdėtą darbą, o gautą rezultatą.

Kokie rezultatai – vienos institucijos atvejis

Žinau, kad vieni šiuos principus giria, kiti mano, kad tai neprotinga. Vienose institucijose šie principai įdiegti rimtai. Kitose – beveik ne.

Jei reikėtų įvardinti mano subjektyvia nuomone labiausiai per trejus metus veiklą pagerinusią įstaigą, tai sakyčiau, jog tai – Maisto ir veterinarijos tarnyba, apie kurios rezultatus tuoj ir papasakosiu. Gal dar pretenduotų Darbo inspekcija bei Mokesčių inspekcija.

Jei reikėtų įvardinti blogiausią – manau, tai būtų Visuomenės sveikatos centrai prie Sveikatos ministerijos (su visa jiems vadovaujančia Sveikatos ministerija), kuriems dar labai toli iki elementarių minimalių standartų. Taip pat Valstybinė lietuvių kalbos komisija, gal dar Valstybinė statybos ir teritorijų planavimo inspekcija (kurią labai užjaučiu, nes jiems formuluojami tikslai yra neadekvatūs).

Tai ką gi mes matome veiklą gerinusios Maisto ir veterinarijos tarnybos rezultatuose? Pateiksiu kai kuriuos dalykus, kurie plačiau pateikti jų ataskaitoje.

Ištekliai paskirstyti taip, kad analizei ir konsultavimui jų daugėtų, tikrinimams – mažėtų.

Išteklių skirtingoms veiklos rūšims paskirstymas atrodo logiškai.

Mažiau baudų. Tarnybos teigimo kelis kartus sumažėjo skiriamų baudų kiekis. Kaip matome, nuo to kiti rezultatai tik geresni.

Mažiau patikrinimų. Ypač sumažėjo patikrinimų nerizikingoje ūkio subjektų grupėje. Pačių nerizikingų ūkio subjektų daugėja, o rizikingų – mažėja.

 

Anksčiau visi subjektai buvo traktuojami kaip didžiausi pažeidėjai. Pradėjus vertinti riziką mažos rizikos ūkio subjektai tikrintojų gali sulaukti vis rečiau.

Daugiau konsultacijų telefonu.

Konsultacijos telefonu yra patogu, o jei įrašinėjama - ir patikima. Prieš kelerius metus apskritai nebuvo patikimos telefoninės konsultacijos.

Paprastesni reikalavimai verslui. Nors daugybė nepagrįstų reikalavimų liko (tiesą sakant, kai kur atsirado ir labai neprotingų naujų), tačiau bendra tendencija – naikinti nereikalingus ir neįgyvendinamus reikalavimus.

Mažiau ūminių susirgimų (ko gero pagrindinis veiklos rodiklis). Beje, pamenu kaip prieš porą metų susitikime su blogeriais tarnyba mekeno kaip ji labai stengiasi (tikrindama visus ir visada) ir nesugebėjo pasakyti kaip sumažins ūminių ligų protrūkių skaičių…

Prieš du metus tarnyba nežinojo kaip sumažinti šiuos skaičius. Pradėjus dirbti pagal siūlomus principus, rezultatai iš karto pagerėjo.

Daugiau ūkio subjektų, užsiimančių maisto tvarkymu – bent tūkstančiu po ilgo laiko padaugėjo verslų maisto tvarkymo srityje. Atsirado daugybė verslų, kurie kažkada tiesiog teisiškai negalėjo egzistuoti, arba buvo užsmaugti dėl netinkamos priežiūros ir jos priešiškumo.

Na, teisybės dėlei reiktų pasakyti, kad turiu kokį pusę karučio priekaištų ir pasiūlymų, kas galėtų būti geriau ir kaip. Tačiau nenoriu jų dabar akcentuoti (juolab, kad į priekaištus tarnyba reaguoja ir savo veiklą gerina). Nes šio mano straipsnio tikslai yra kiti. Ačiū tiems, kas ryžtasi keistis. O tie, kas nenorite, netikite, tingite, bijote – žiūrėkite ir mokykitės. Ir jūsų  rezultatai bus geresni, o veikla – oresnė ir lengvesnė.

Share

, , , ,

15 Responses to “Faktas: draugiškumas verslui pagerina verslo priežiūros rezultatus”

  • Nesvarbu parašė:

    Remigijau, Remigijau…
    kartais pagalvoju, ar jis siaip naivus ar tik apsimeta. kai tik rasiu atsakyma i sita klausima tikriausiai nustosiu cia rases. Na kokia gali buti draugyste tarp verslo ir verslo priziuros institucijos, cia kaip tarp kalinio ir priziuretojo. Na kaip jus tai isivaizduojate? Kazkuri puse niekada iki galo nebus nuosirdi. Smagu, kad cia patys save pasigiriam, nes strps. daugiau apie save, nei apie reikala 50/50. Na o tie rezultatai, tai puikus biurokratizmo pavyzdys, kuo daugiau jie visi sedes kabinetuose ir bus uzsikase popieriais, planais ir ataskaitom tuo verslui bus geriau. Mano aplinkoje, net gi skatinama vietoj el. formu, kur tik galima teikti popierines, nes kaip zinia, tokios daugiau reikalauja laiko ir energijos ir istekliu – apdorojimui. Su skambuciais, tai nepatrauklu, nes pokalbis irasinejamas, ir saugomas ir nezinia, kur veliau gali buti naudojamas. Kas dar.. Jeigu turetume omeny, kiek vienai VMI darbuotojai tenka priziureti verslo vienetu, suprastume, jog pirmu metu susitarimas ar deklaracija, cia buvo ne pagalba verslui, o veikiau atvirkscias variantas ir t.t. t.t

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Aš šiaip naivus. Nors ir manau, kad verslo reguliavimą reikia naikinti praktiškai visą 🙂 Tai gal ir ne naivus tada?…

      • Nesvarbu parašė:

        As siaip siulau naikinti valstybe. Nebus valstybes – neliks ir valstybinio reguliavimo verslui. Kaip jums toks mano daug zadantis pasiulymas? Tai labai dera su liberalizmu. Bet kas tikrai nedera, tai “naivus politikas”. Tokiu paprasciausiai nebuna. Tai gal jus tik apsimetinejate? (turiu omeny naiviu, o ne politiku)

    • skirmantas tumelis parašė:

      Labai teisinga alegorija: verslininkai, tai kaliniai, o prižiūrėtojai tai inspektoriai visokie.

      Visi verslininkai yra nusikaltėliai. Seno protingi žmonės sako, kad jei turtingas – tai tikrai vagis. Nu nes gi neįmanoma sąžiningai tiek daug uždirbti! Senyvas protingas žmogus aiškiai mato savo galimybių ribas: jeigu jis prie staklių uždirba 1550 per mėnesį, tai milijoną turės tik po ~922 mėnesių, tiksliau po ~77 metų. Žinoma, jeigu neišleis nei vieno cento per tą laiką. Jis įsivaizduoja, kad visi yra tokie patys kaip jis – mąsto taip pat, galimybės tos pačios.
      Šiam senyvam žmogui ir pinigai yra kažkas savaime suprantamo ir garantuojamo.

      Na, gerai. Visi verslininkai nusikaltėliai. O valdininkai yra tie geri žmonės, kurie išplėšia iš jų purvinų nagų pinigus ir padalina pašalpomis sąžiningiems žmonėms.

      Tai reikia iš visų atimti pinigus ir visiems padalinti po lygiai ir tada bus viskas sąžininga. O jei pinigų neužtenka, tai reikia laukti šviesaus rytojaus, nes tada visiems pinigų užteks.

      Stokime į kovą, draugai!

      ————————————

      O aš štai prieš mėnesį tapau beveik verslininku. Vienos DNSB pirmininku. Tiksliau – beveik tapau.

      Pagal galiojantį <a href="http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=423473&p_query=&p_tr2=2"DNSB įstatymą bei įstatus susirinkome į pakartotinį visuotinį susirinkimą ir mane išrinko.

      Nuo tada registrų centre, kuris registruoja tokį pasikeitimą, buvau jau 4 kartus. Gražus lyginis skaičius: 1 kartą pasiuntė pas notarą, 2’ą kartą pasiuntė ieškoti neįvykusio susirinkimo protokolo, 3’ą kartą priėmė dokumentus, o 4 kartą atidavė dokumentus, nes atsisakė užregistruoti, nes atsirado prieštaravimų tarp įvykusio fakto ir tuo metu galiojusių įstatų.

      Ilga istorija trumpai: skaitydamas dokumentus, kalbėdamas su RC valdiningais ir notarais gavau daug žinių apie tai kaip TURI būti organizuojami bendrijų susirinkimai, kaip TURI būti sudaromi dokumentai ir kokių tiksliai dokumentų reikia.

      Prieš ir per susirinkimą apie tai nė nenutuokiau. Turėjau tik intencijas dirbti ir padaryti taip, kad visiems mums būtų patogu ir gera gyventi mūsų daugiabučiuose.

      Gi šiuo atveju valdininkai žiūri daugiau įstatymo raidės ir procedūrų. Tokie formalūs dalykai kaip valdyba ir tos valdybos pirmininkas arba bendrijos pirmininkas ir valdyba, t.y. skirtumas tarp jų yra esminis – dėl to pasikeitimų RC neregistruoja. Nors iš principo tai atsakingas tas pats vienas žmogus.

      Valdininkams svarbu, kad viskas atitiktų dokumentus ir procedūras. Valdininkams nelabai įdomu kaip mums sekasi tvarkytis, kokie skubūs reikalai laukia eilėje po visų šių formalių procedūrų.

      Remigijaus jau rašė apie tai kokie yra blogi įstatymai ir kaip svarbu jų teisingai laikytis. Šiuo atveju ir aš, skaitydamas įstatymą, matau, kad jis parašytas protingo žmogaus. Na, valdininkai irgi protingi žmonės – aš to nekvestionuoju. Ir, prisipažinsiu, darėme klaidų tuose dokumentuose ir procedūrose. Bet man vis tiek gaila, kad jų prioritetai nesutampa su manaisiais…

      ——————————–

      Taigi labai labai ilga istorija trumpai: pokyčiai džiugina. Ir man netikėtas toks pozityvus pokytis, juoba kad susitikime tada inspekcija buvo gynybinėje pozicijoje ir neaišku kodėl bet stengėsi nuo tiesioginių atsakymų išsisukinėti lyg bijodami sakyti “nežinau”.

      Tegu šis teisingas užkratas greičiau plečiasi. Gal sekantį kartą, kai registruosime kokius nors pokyčius mūsų bendrijoje, man ar mano kaimynui nebereiks minti valdiškų institucijų slenksčių ir dėl to atidėlioti svarbius sprendimus.

      • Remigijus Šimašius parašė:

        Ką aš pasakysiu – liūdnuva 🙁 Aišku, kad dokumentai yra svarbu, nes tai sutartis. Kita vertus notaro ten neturėtų reikėti, o valdiškos įstaigos daugiau turėtų rūpintis kaip padėti, o ne kaip konstatuoti, kad “teisingai nepavyko”.

      • Nesvarbu parašė:

        paprastai tokie reikalai sutvarkomi greitai pasitelkus sokolado plytele. Aisku, tik reikia tureti pazistama persona, kuriai ta plytele galetum iteikti. Visada suveikia…

  • Karolis parašė:

    Toks naujas požiūris prie Lietuvos korupcijos mažinimo tikrai neprisideda. Pries įstatymą visi turi būti lygus, o ne dėl prieziuros specialisto tapti “lygesni”. Gal po keliu kartu toks požiūris ir veiktų, nes jauni specialistai teikia vilties.
    O nepaklauset kiek “baudų” nepateko į statistika?

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Karoli, būtent šie pokyčiai ir mažina korupciją. Nes kai resursų yra kelis kartus mažiau nei formaliai privalomų užduočių, tai galiausiai tikrini selektyviai bet ką. O čia jau visa korupcijos istorija prasideda. Būtent tai ir uždarome.

    • Rokiškis parašė:

      Ponas Karoli, tamsta kaip pasakėte, tai ką aš žinau. Toks vaizdas, lyg pats būtumėt iš kokios nors valdiškos kontoros.

      Kai visi “lygūs”, tai ir gaunasi, kad lygūs ir tie, kurie nepažeidinėja, ir tie, kurie pažeidinėja. Būtent tai jau savaime reiškia sisteminę korupciją, nes baudžiamieji patikrinimai rengiami vienodai smarkiai ir prieš gerai, ir prieš blogai dirbančius, todėl blogai dirbantys išvengia patikrinimų, o gerai dirbantys lieka nubaustais.

      • Remigijus Šimašius parašė:

        Taiklu 🙂

      • Karolis parašė:

        ponas Rokiški, deja šį kartą Jūsų “vaizdas” neatitinka tikrovės. Raskite bent vieną dirbantį valdiškoje kontoroje, kuris save kritikuotų (ar bent pripažintų, kad jo darbo vietoje yra korupcija), jie visada yra TEISŪS.

        Nežinau kokia Jūsų žodžio skliausteliuose lygūs prasmė, bet mano atveju tai tikrai nėra socializmo propoganda, o pagrindinio Lietuvos Respublikos teisės akto 29 straipsnis.

        Kogero Jūs sumaišėte trečiajį pono Remigijaus įvardintą pokytį, kuriam sunku būtų paprieštarauti, su pirmuoju.

        Man tik smalsu kas tas žmogus, kuris nusprendžia, kuris teisės aktas yra neprotingas t.y kurio galima laikytis mažiau (ar išvis nesilaikyti), nei kito, nes tai mano nuomone yra labai subjektyvu, ypač kiekvienu konkrečiu atveju.

        • Remigijus Šimašius parašė:

          Karoli, aš galiu atsakyti kas nusprendžia. Kai resursų turi tiek — , o problemų (dalykų ką patikrinti tie: ——————————————— , tai arba kreipiesi kad biudžetą padidintų (tą visi ir daro), arba Kažkas turi nuspręsti. Jei to nenusprendžia vadovai skaidriai, sistemiškai ir apgalvotai, tai nusprendžia Bet kas (koks nors inspektorius) ad hoc bele kaip, pagal tai, ką labiau pats iš mano, arba pagal tai, kuria koja iš lovos išlipo (čia ne korupciniu atveju).

          O šiaip tai šį klausimą dažnai gaunu, tad nenuostabu, kad ir čia tai reikia atskleidinėti plačiau 🙂

          • Karolis parašė:

            Įstatymai dažniausiai susiję ne tik su pareiga (kažką atlikti ar neatlikti), bet ir atsakomybe. Kas bus “kaltas” nelaimės atveju? Ar kaip visada buna Lietuvoje, kaltų nėra, ir mes visi (mokesčių mokėtojai), susimokam. Gaunasi šioks toks “kerštas” nedavėt finansavimo, tai dabar MES visi susimokam. “Sprendžiančių” pilna, tik kai reikia atsakomybę prisiimti, slepiamasi po institucijomis ir valstybe.

            Finansavimo trūkumas ar didelis problemų kiekis įstatymų nesilaikymo nepateisina.

          • Remigijus Šimašius parašė:

            Karoli, apie ką jūs čia? Gal apie pasaulį, kur nudirbti visi darbai ir viskas jau yra tik puiku? Jei būsite geras šiame gyvenime, po mirties į tokį pasaulį pakliūsite 😉

  • Jason J. Thomas parašė:

    Jokio skirtumo, aišku, nėra. Valstybės tarnautojams prilyginami tiek gydytojai, tiek policininkai. Valstybės tarnautojų atsakomybė turi būti vienoda, todėl skirtumo čia nėra. Nesvarbu, ar tai būtų policininkas, ar tai būtų ministerijos darbuotojas, ar savivaldybės darbuotojas, ar gydytojas, ar bet koks kitas asmuo, prilygintas valstybės tarnautojui, atsakomybė turėtų būti taikoma vienodai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos