Remigijus Šimašius

neBlogas laisviems ir atsakingiems žmonėms

Valdiški versliukai prieš dirbančias šeimas

Share

, ,

14 Responses to “Valdiški versliukai prieš dirbančias šeimas”

  • Vidmantas parašė:

    Iš kitos pusės, tai aš, augindamas vieną vaiką, gaunu NETGI visais 7 Lt 50 ct daugiau algos.

    Žinot, aš sutikčiau iš savo kišenės 7.50 sumokėti vien tam, kad niekas neturėtų teisės sakyti, kad remia jaunas šeimas tokiu būdu.

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Vidmantai, sutinku, deja.

    • Leo Lenox parašė:

      Vadinasi, reikia, kad šis įstatymas įsigalėtų ir susilauktumėte dar vieno vaiko. Tuomet suma reikšmingai paaugtų iki 30 Lt per mėnesį.

      • Remigijus Šimašius parašė:

        Jeigu ką, tai įstatymo projektas per kuklus ir per mažai ambicingas tėvų atžvilgiu, manau.

  • Nesvarbu parašė:

    Palaukit, Remigijau mes lygtais jau kartą sutarėm, jog reikia naikinti įvairaus plauko GPM lengvatas. (kompiuteriams, studijom, būsto paskoloms ir t.t.) O Jūs vėl pradedate. Populistas – ne kitaip.
    O tą Žyliaus nesąmonę, jog (leiskit prisiminsiu) daug pigiau vykdyti projektus už skolintas lėšas negu už savas irgi girdėjau. Paklausykit, skolintis lėšas su palūkanomis iš banko, kada tame pačiame banke turi savų . Kvailystė.
    Su kuo sutinku, jog kiekvienas Lietuvos žmogus yra jų (įmonių) savininkas ir turėtų gauti iš to naudą. Bet, kai kalba pasisuka apie vilniečių (ne savivaldybės arba Zuoko) turtą – Vilniaus viešąjį transportą, jūs staiga darote viską, kad visų vilniečių turtą privestumėte iki kone bankroto. Meras optimizuoja, Šimašius su savo mikriukais į ratus pagalius kaišo. Privačiame sektoriuje tai vadintųsi savininko aplaidus elgesys su turtu arba tyčinis bankrotas.

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Iki galo nepriskaičiau, bet dėl lengvatų. Ar tikrai tai lengvata? Jei laikysime, kad GPM skirtas ne darbo rankoms, o burnai, tai logiška, kad kuo šeimoje daugiau burnų, tuo daugiau GPMų galima prisitaikyti. Gal kaip tik logiška būtų radikaliai taip ir padaryti. Pavyzdžiui, šeimoje penki žmonės, iš kurių tik vienas dirbantis – tai ir prisitaiko sau 5 GPM. Tai kur čia lengvata?..

  • hiro parašė:

    Be ironijos, bet tikrai elgiatės labai neliberaliai. Kodėl valstybė turėtų reguliuoti, kas kiek vaikų gimdo. Tai atsakingas sprendimas, kurį šeima turi priimti pilnai įvertinusi savo sąlygas, o ne paskatinta kažkokių tai mokestinių nuolaidų. Geriau jau pasiūlytumėt uždaryti socialiai remtinų šeimų vaikų fabrikus. Nuo antro vaiko – jokių pašalpų. Įneštumėt bent kiek liberalios dvasios, o dabar tai siūlot socializmą.

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Žinojau, kad panašių priekaištų susilauksiu. Atsakau (atsiprašau, akd pasikartodamas):
      Jei laikysime, kad GPM skirtas ne darbo rankoms, o burnai, tai logiška, kad kuo šeimoje daugiau burnų, tuo daugiau GPMų galima prisitaikyti. Gal kaip tik logiška būtų radikaliai taip ir padaryti. Pavyzdžiui, šeimoje penki žmonės, iš kurių tik vienas dirbantis – tai ir prisitaiko sau 5 GPM. Tai kur čia lengvata?..
      Ir kur čia reguliavimas kiek vaikų galima/reikia turėti?

  • Nesvarbu parašė:

    Gerai, apsimeskime, kad iki galo ir neprirašiau…
    Jei laikysime langą durimis, tai į butą lipsime per langus. (replika) Čia jūs maišote dvi sąvokas – gyventojo pajamas ir šeimos pajamas. Kada šeimoje daugiau nedirbančių burnų įsijungia socialinės paramos sistema. Pavyzdžiui, šeimoje penki žmonės, iš kurių tik vienas dirbantis – tai šeimos pajamas daliname iš 5 ir jeigu pajamos vienam šeimos nariui nepakankamos pritaikome lengvatas ir kompensacijas. Jūs čia gi bandote paremti mažai uždirbančias šeimas auginančias vaikus. Ir susirinkti balsų. Bet ar visada tokia parama tikslinga. Pavyzdžiui seimo narys, kurio atlyginimas didesnis už vidutinį statistinį irgi prisitaikys sau tokią paramą. Čia kaip su lengvatiniu PVM už šildymą , klausimas diskutuotinas. Ar tikrai mūsų valstybė tokia turtinga?

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Ši mūsų siūloma parama yra turintiems vaikus, tačiau ir dirbantiems bei kuriantiems, o ne tik gulintiems ant pečiaus, kaip iki šiol 😉

  • friendzis parašė:

    Remiuosi buhalteris.lt skaičiuoklėmis ir vidutine naujos darbo vietos alga netto 2000 LTL. Skaičiavimus noriu paskirstyti įvairioms profesijoms, tad tarkim darbo vietos įkūrimo ir palaikymo kaštai per metus siekia 10k LTL.
    Pagal skaičiuoklę nuo tokios algos valstybės biudžetą papildo (3400-2000) 1400 LTL mokesčių (41% nuo visos sumos, 54% nuo bruto, 70% nuo netto). Per metus gauname 41 (51) ir 17 kilolitų įmonės išlaidų ir mokesčių į biudžetą.
    Pritaikius tai valstybinei įmonei gauname, kad (51-17) 34 kilolitai per metus iš valstybinių įmonių nepaimtų dividendų potencialiai sukuria vieną darbo vietą. Gaunam 29 naujas darbo vietas milijonui dividendų, neatsižvelngiant į socialines išmokas.

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Labai daug prielaidų. Pavyzdžiui, kad nepaimti dividendai iš valdiškų įmonių reiškia investicijas į darbo vietų kūrimą. Arba, kad mokesčių sumažinimas darbui nepaskatina dirbti bei kurti darbo vietų… Kitaip tariant, buhalterinio skaičiavimo ribotumas, kuris buvo būdingas ir p. Šemetai prieš penkerius metus.

  • logika parašė:

    Visiškai pritariu tokiam pasiūlymui. Tačiau mano manymu pirmiausia reikėtų dirbantiesiems atskleisti, kiek iš tiesų kainuoja jų darbo vieta. T.y. panaikinti šitą nesąmonę, kad pusę mokesčių sumoka įmonė, o pusę jau pats dirbantysis. Jei darbuotojas matytų, kiek iš tiesų daug sumoka, tikriausiai labiau kreiptų dėmesį, kur jo sumokėti pinigai nueina ir galbūt pakeistų savo nuomonę dėl balsavimo. Dabar gi verslininkai, mokantys “ašaras ir skatikus” yra viso blogio įsikūnijimas, nors iš tiesų sumokėti tą minimalų atlyginimą įmonei kainuoja gerokai daugiau nei 1000 lt.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos