Remigijus Šimašius

neBlogas laisviems ir atsakingiems žmonėms

Socialinė politika, verslas ir minus 16 lauke

Parašysiu šį tą asmeniško ir buitiško apie socialinę politiką. Tačiau ši istorija gal padės mums visiems geriau suprasti apie buvimą dugne ir kapstymąsi iš jo.

Vakar vakarop teko maloni proga iš Vilniaus nuvažiuoti į Kauną ir atgal atsiimti prizo bei pakalbėti su smulkiais verslininkais apie verslo sąlygas.

Prie Gariūnų tranzuoja jaunas vyriškis, apsirengęs, na, rudeniškai. Aš visada, kai galiu, sustoju. O kai lauke minus 16 – juo labiau.

Nepasigailiu, nes Vaidotas, pasirodo, valandą jau ten šalo (žinau, kad jaunų vyrų daug kas nenori pavežti, gal ir ne be pagrindo…).

Nežinau kaip Jums tai pasirodys, bet man šis sustojimas baigėsi tuo:

–          Pakeliui suteikiau teisinę konsultaciją apie santykius su antstoliais,

–          Tą žmogų ne tik nuvežiau, bet ir parvežiau (susitarėme nuo kur grįždamas prie „Savas“ Savanoriuose paimsiu),

–          Daviau dešimt litų pavalgymui,

–          Paskolinau (!) šimtą litų nakvynei pigiame hostelyje vienai nakčiai ir padengti skolą nakvynės namuose Vilkpėdėje.

Pasakysiu kodėl, nors puikiai suvokiu, kad mano paskola gali ir nuplaukti (suvokiu, bet noriu tikėti, kad ne), o likimo nuskriausti žmonės dažnai labai padėjo tam likimui daryti savo nelabai gerą darbą. Yra dvi priežastys.

Turiu įtarimą, kad šis keistai žavus Gedimino prospekto gyventojas savo gyvenimo būdą pasirinko. Tačiau šiandien šaltį kenčia ir tie, kurie bando kabintis į normalų mums įprastą gyvenimą.

Turiu įtarimą, kad šis keistai žavus Gedimino prospekto gyventojas savo gyvenimo būdą pasirinko. Tačiau šiandien šaltį kenčia ir tie, kurie bando kabintis į normalų mums įprastą gyvenimą. Nuotrauka iš www.lrytas.lt

Pirma, dėl žmogaus. Jis man pasirodė toks, kuris dėl savo nepatirties ir gyvenimo įgūdžių neturėjimo įkliuvo į paskolos pinkles ir galiausiai atsidūrė dugne (pasiskolino butui, kai statybose uždirbo daug, o paskui – viskas babach). Tačiau jis labai aiškiai orientuojasi ne tik į išgyvenimą (nors neturi kur net nakvoti dabar) ir pašalpas, bet į darbą, skolų grąžinimą ir svajoja apie šeimą ir normalų gyvenimą.

Ir dėl šalčio – Vaidotui svarbu, kad jis nesmirdėtų kaip benamis, o galėtų nusiprausti ir atrodyti padoriai. Kojelavičiaus gatvės nakvynės namai žemina jo orumą. Ir man atrodo labai svarbu, kad žmogus savo orumą ir savo siekius grįžti į normalų gyvenimą išlaikytų. Duok Dieve, kad visi, socialinėje duobėje atsidūrę taip būtų nusiteikę. Tada daugelis ir išsikapstytų.

Antra, dėl to, kad mūsų socialinė sistema yra kreiva. Ji labiausiai padeda pašalpų medžiotojams ir gyvenantiems iš to. Ir labai nedaug padeda tiems, kas nori kapstytis.

Yra gerų išimčių, tačiau bent jau valdiška/savivaldos sistema dažniausiai nelabai atskiria norinčius kapstytis į viršų, nuo nusiteikusių degradavimui. Nepadeda išspręsti kai kurių paprastų dalykų (kai kam tai apmokėjimas už asmens dokumentų susitvarkymą, o ne bendra socialinė pašalpa). Netarpininkauja susišnekėti su kreditoriais, kai žmogus prasiskolinęs bet kam (dėl to autobuso bilietui net neturi, įkliūna kaip zuikis, kai prispiria reikalas važiuoti, ir vėl skolas auginasi). Per mažai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, kuriose dirba tikrai pasišventę žmonės.

Vėlgi – kalbant apie išimtis (čia jau žinios iš Vaidoto) – geri Caritas nakvynės namai, bet ten vietų nėra. Geri nakvynės namai Vilkpėdėje (mano supratimu ir dėl to, kad ten tik pirmas mėnesis nemokamas, paskui reikia simboliškai mokėti 70 litų į mėnesį). Ten, beje, ir Vaidotas tikisi iki pavasario prisiglausti. O paskui žino kaip uždirbs daugiau nei dabar (Lietuvoje arba Norvegijoje) ir stosis ant kojų.

Visada sakau, kad socialinė politika – pavojingas dalykas. Žmonės jaučia ir kas kartą patvirtina ekonomikos dėsnį – ką subsidijuoji, tą ir gauni. Jei subsidijuoji skurdą, tai visuomenėje ir turi daugiau skurdo.

Žinau, kad nėra lengva viską sudėlioti taip, kad socialinė politika būtų ne skurdo, o lipimo iš jo subsidijavimas. Tačiau tai padaryti galima.

Ir dar – tikroji išeitis vis dėl to yra darbas. Gal ir simboliška, kad į Kauną važiavau atsiimti Kauno smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos metinį prizą už pagalbą smulkiam verslui. Vaidotas ant verslininkų nepyksta ir pavydo nejaučia. Jis irgi žino, kad išeitis – dirbti, kurti. Sėkmės jam.

Ir padėkime tokiems kaip jis, o ne įžūliems pašalpų reketininkams.

, , , , , ,

25 Responses to “Socialinė politika, verslas ir minus 16 lauke”

  • Vidmantas parašė:

    Ką bepridurti – gerbtinas poelgis.

    Bet valdininkai, kaip sistemos sraigteliai, gali tinkamai dirbti (bent jau taip mes įpratę reguliuoti) tik vadovaujantis griežtais nurodymas kas, kaip ir kada. Gaunasi tada dilema, kaip tokius žmones atfiltruoti, vadovaujantis griežtais nurodymais. Man atrodo būtent dėl to ir nepavyksta efektyvinti socialinės pagalbos.

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Sutinku. Tačiau tikiu, kad yra prieminių tam pasiekti.

    • giedrius parašė:

      Jei valdininkams nustatomi neteisingi rodikliai, tai valdininkų kontrolės baimė ir susiveda vien tik į bandymą tuos rodiklius patenkinti. Galioja ir ne valdininkams, bet ten gal sistema labiau inertiška.

  • Jolanta parašė:

    Žavus Gedimino pr. gyventojas miega pasiklojęs ir užsiklojęs celofaninį užklotą ant suoliuko Gedimino pr.
    Man norėtųsi, kad būtų daugiau įsiklausymo į šiuos žmones, priežasčių, analizės, o ne vien juodas jų marginalizavimas, maždaug parazitai ir pan.

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Jolanta, tikrai nenoriu to žmogaus įžeisti. Jis pasirinko savo gyvenimo būdą dėl kažkokių jam žinimų priežasčių, ir ne mums jį teisti ar vertinti. Jei norėtų kabintis į “normalų” gyvenimą, tai reiktų padėti tame reikale.

  • Lijana Esmi parašė:

    Dėkui, kad suteikėte tam žmogui Viltį. Tai gal net svarbiau nei padori nakvynė, šalčiui spaudžiant.

  • Smile parašė:

    “Jei subsidijuoji skurdą, tai visuomenėje ir turi daugiau skurdo.” fantastiška frazė. Programinė. Rimtai.
    Blogiausia, kad tokia sistema griauna savigarbą, nes pamažu daugėja gudručių, o tie, kurie bando neprarasti orumo, kuriems gėda griebti viską, kas formaliai “priklauso”, pradedami laikyti kvailiais. Tai demoralizuoja vienus, išvaro iš šalies kitus ir tai yra didžioji žala, o ne keli šimtai ar tūkstančiai pavogtų pašalpų, kompensacijų, arba gulint ligoninėj įsisavintų reprezentacinių lėšų.

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Tai tikrai esminis dalykas. Ne visada lengva praktikoje tai pastebėti, bet reikia stengtis 🙂

  • ilgius parašė:

    Kojelavičiaus “apačia” atrodė nepatenkina dar tais tolimais laikais, kai dirbau savivaldybėje – neišsivadėjanti smarvė, pelėsis etc. Jau tada ruošėmės esminiams pagerinimams ir labai apmaudu suprasti, kad nieko per tiek laiko nepasigerina. Aišku, ne visi benamiai tokie, kaip Vaidotas – jie tuoj pat nudrengs bet kokią patalpą – tačaiu tai nepateisina situacijos. Daug kas nuo tokių įstaigų vadovų priklauso, o jiems darbo užmokestis nedidėja priklausomai nuo pastangų. Todėl deja ne vienas yra toks, kuris/kuri galvoja, kokio valnio čia stengtis-draskytis gerinant, tvarkant, naujinant, efektyvinant.

    Kita vertus, Vilnius viena iš nedaugelio savivaldybuų, kuri bent formaliai tenkina ministerijos “normatyvus” pagal nakvynės vietų skaičių. Tačiau nereik pamiršti kad čia sumigruoja sunkiai paskaitomi, nesiregistruojantys piliečiai, todėl reiktų galvoti apie tolesnę plėtrą, galbūt su didesne specializacija (nedideli nakvynės ar savarankiško gyvenimo namai sergantiems tuberkulioze etc.).

    Pats ne kartą esu pavežęs panašių žmonių ir klausęs jų istorijų. Todėl labai knieti tokiais atvejais pažiūrėti į akis tiems, kurie lengva ranka postringauja, atseit skurdžiai patys kalti, tingi dirbti, kas nori ts darbo randa ir atsistoja ant kojų etc. Žmonės skirtingi, skirtingų gebėjimų, ir vieniems reikia didesnės pagalbos, nei bazinės ar vidutinės – ir organizuoti tokią pagalbą yra mūsų, sėkmingųjų, pareiga.

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Ačiū, Vaidotai, visada Tave vertinu kaip didžiausią šios srities žinovą.

  • Sogne parašė:

    Tai butent valstybe ir turetu subsidijuoti dirbanciuosius, t.y. pripazinti, kad salyje yra tokia grupe zmoniu, kaip working poor ir visaip jiems padeti islikti. Arba tokie zmones, aprasyti straipsnyje, kurie dirbo ir nori dirbti, bet esama socialine pagalba praradus darba arba uzpuolus skoloms tempia zmogu i bedugne ir nepadeda rasti jokios iseities. Skurdziu, gyvenanciu gatveje Lietuvoje, kaip ir daug kur kitur nera daug, lyginant su gaunanciais minimalia alga. Bet kazkodel visi, kuriu pajamos virsyja 350 lt asmeniui yra laikomi ‘pasiturinciais’ ir jie, neva, neturi dristi prasyti dar kazkokios paramos.

  • Lumarta parašė:

    Manau, kad nakvynės namų specializacija ir diferenciacija pagal “gerumą” tikrai turėtų būti, kad tie, kurie nudrengia patalpas ir gyventų tose nudrengtose, o tokie kaip Vaidotas kad galėtų pasirinkti nežeminančias jų orumo, nors ir kainuojančias, paslaugas. Savanoriauju nevyriausybinėj organizacijoj ir susiduriu su atvejais panašiais į Vaidoto, kai žmonės priversti gyventi nakvynės namuose dėl nesėkmingai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių ir labai dėl to sielojasi. Jie nori gyventi kitaip, bet dėl sveikatos problemų ar dėl savo menkų gebėjimų negali gauti gero darbo. Jie užsirašo į eilę socialiniam būstui gauti, bet ten tokie klaikūs būstai ir toks klaikus kontingentas (savo akimis mačiau), kad dažnai jų atsisako arba pasilikdami ten pasijaučia visiškai sužlugdyti.

    Ir visiškai pritariu kažkur girdėtai minčiai, kad jei žmogus sėdi dykumoje, tai kad ir duosi jam tą meškerę ir net pamokinsi, kaip tą žuvį sugauti, vistiek jis jos nepagaus ir liks be nieko.

  • pagarba parašė:

    Negalima žmonių apgyvendinti juos rūšiuojant, tai tik didina atskirtį. Kai kurios šalys, berods Prancūzija, stipriai nukentėjo, dėl getų kūrimo. Žmonės, nematydami sėkmingų pavyzdžių, nieko ir nesiekia. Todėl daugelyje šalių būstai socialiai remiamiems įsigyjami normaliuose daugiabučiuose, neviršijant 10-15% viso namo butų. Gal suaugęs socialiai remtinas jau nebepasikeis, bet tokių vaikai normaalioje aplinkoje pasieks daugiau

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Iš principo sutinku, bet ne viskas čia paprasta. Kartais blogi įpročiai gali sugriauti gerus, o ne atvirkščiai…

  • Motyvacija parašė:

    Man patiko. Tai normalu(turėtų būti). Vienintelė pastabėlė. Jūs kalbėjotės ir pamačijot motyvuotam žmogui. O šiaip už tai Jus galima gerbti.

  • Lumarta parašė:

    Sutinku, getų kurti nereikia. Getais aš vadinu ištisus kvartalus tokių socialinių būstų. Bet jei būtų vienas pastatas kvartale, kaip pas mus ir yra, tai nematau problemos- žmonės mato tą normalų gyvenimą, vaikai eina į normalias mokyklas. Bet galėtų būt vienoj miesto daly geresnis pastatas, tvarkingas, su didesniais patogumais, tačiau su griežtom taisyklėm ir daugiau kainuojantis. Rūšiuot nereiktų- patys natūraliai atsirūšiuotų pagal savo poreikius. Jei sutinki laikytis taisyklių, važiuok į geresnį būstą ar nakvynės namus, bet gyventojai turi teisę tave skūsti ir gavus kokius du pranešimus apie tvarkos nesilaikymą, būsi perkeltas į prastesnį būstą. Dar koks nors budintis galėtų būti, kaip studentų bendrabučiuose, kuris tvarką prižiūrėtų. Labai dažnai asocialūs asmenys taisyklių laikytis nenori, taigi patys nesirinktų geresnio būsto, nes jiems ten būtų per daug suvaržymų. Tuo tarpu padorūs žmonės galėtų gyventi jų orumo nežeminančioje aplinkoje, kuri vis gi neturėtų būti labai komfortabili, kad neprapultų noras siekti ir geresnių nuosavų sąlygų.

  • Saulius parašė:

    Pritariu, ekonomikos dėsnis, – ką subsidijuoji tą ir gauni, tikrai visuomet suveikia. Bet manau šiais laikais, jei reikalingi pinigai, sveikam vyrui negauti bent kažkokio darbo, neįmanoma. Nebent per daug kankina ne orumas, o puikybė ir susireikšminimas.

  • Mauras parašė:

    matyt pasielgčiau taip pat, išskyrus konsultacijas ir šimtą litų. Asmeninė patirtis rodo, kad tik paskutinis komentaras tinkama linkme. Čia prisimena Dogvilis ir kiti panašūs kūriniai, kuriuose kilnių tikslų vedami gelbėtojai bando gelbėti ir užjausti tuos, kam nelabai to reikia, arba jais tiesiog pasinaudoja ir pasityčioja. Fu, koks beširdis, pasakys jauno amžiaus šio tinklaraščio autoriaus gerbėja. Kodėl taip teigiu, kad autoriumi (labai tikėtina) buvo tiesiog profesionaliai manipuliuojama? Todėl kad esu kiek vyresnis, nei autorius ar juo labiau gerbėjos, ir pavežiau prieš 2,5 metų žmogų, kurio istorija kaip 2 vandens lašai. Ar jis nepasakojo, kaip bando nusiskusti prieš eidamas į pokalbį dėl darbo, nes nepraranda vilities jo susirasti? Kaip vasarą nakvojo turguje dėžėse? Pasakojo kaip sušelpia beveik naujais gerais rūbais, batais, bet reikia kas sezoną rūpintis. Berods ir jį palikusi žmona su vaiku buvo istorijoje, nors nebepamenu tiksliai, ir planas atgauti pasą ir išvykt į užsienį. Visgi išklausęs apie 1 val. istoriją, paklausinėjęs supratau – nuoširdžiai nenori tas jaunesnis už mane žmogelis iš jokio dugno niekur kilt, jo istorijos – kitų gailesčiui sužadinti, ir toks gyvenimo būdas jam patinka. Nupirkau jam produktų. Tokie tai mes, baltarankiai gerai išauklėti, pritekliuje gyvenantys filantropai. Vis norisi ką nors išgelbėt.

    Gal vėl pavežčiau, tik negaiščiau laiko patarinėdamas kaip susitvarkyti gyvenimą, manau jam tai viduje turėtų kelti nuobodulį.

    Beje, pasakė ko reikėjo Kaune? Tada jis važiavo…grybauti į Varėną, su palapine.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos