Remigijus Šimašius

neBlogas laisviems ir atsakingiems žmonėms

Ką apie sveikatą pasakė Konstitucinis teismas

Visi norime geresnės sveikatos apsaugos, norime kad ji būtų patogi ir naudinga žmonėms. Liberalai ir aš pats visada pabrėžėme, kad tam reikia daugiau konkurencijos, lygių galimybių privačioms ir viešosioms sveikatos įstaigoms.

Priešingą kryptį – socialistines reformas bando stumti sveikatos apsaugos ministras V. Andriukaitis. Jis ne tik teikė, bet ir pats priiminėjo sprendimus, žlugdančius konkurenciją ir pacientų teisę pasirinkti. Ministras taip pat jau daugiau kaip metai nevykdo Konkurencijos tarybos ir Vyriausiojo administracinio teismo sprendimų, kurie įpareigoja Ligonių kasas nediskriminuoti privačių sveikatos įstaigų.

Žinau, kad propagandoje socialistinė sveikatos sistema atrodo puikiai. Bet gal geriau pažiūrėti į realybę ir leisti žmonėms pasirinkti?..

Žinau, kad propagandoje socialistinė sveikatos sistema atrodo puikiai. Bet gal geriau pažiūrėti į realybę ir leisti žmonėms pasirinkti?..

Vykdant tokią konkurencijos žlugdymo veiklą ministras ir socialdemokratai nuolat bando prisidengti Konstitucija. Dėl to galiausiai ministras ir  iniciavo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą.

Džiugu, kad Konstitucija sako ką kita, ir Konstitucinis Teismas (KT) nė kiek nepalaikė socialistinių užmojų ir priminė kai kuriuos svarbius mūsų Konstitucijos aspektus.

Privačios įstaigos irgi gali teikti paslaugas

KT nepasakė, jog sutarčių sudarymas tarp Ligonių kasų ir privačių įstaigų prieštarauja Konstitucijai, kaip kad tikriausiai kai kas norėjo. KT nepasakė, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos negali būti skiriamos ir privačioms įstaigoms. Priešingai – KT dar kartą pabrėžė privačios iniciatyvos skatinimą:

„Įstatymu turi būti nustatyti sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo  privalomojo  sveikatos draudimo lėšomis   pagrindai, pagal  kuriuos poįstatyminiais teisės aktais gali būti  nustatoma detali minėtų paslaugų apmokėjimo tvarka.“

KT pridūrė:

„kartu  negali būti paneigiama valstybės priedermė remti  privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines  pastangas ir   iniciatyvą,   sąžiningos  sveikatos   priežiūros     įstaigų konkurencijos  laisvė,  kiti Konstitucijoje įtvirtinti  Lietuvos ūkio principai“.

Atsiskaityti –  ir valstybės, ir privačiomis lėšomis

KT pasakė, kad galimos įvairios priemokos tiek valstybinėse, tiek ir privačiose įstaigose:

 “tai,  kad įstatymų leidėjas, turintis  pareigą   numatyti visuomenės   solidarumu  grindžiamą  būdą  sukaupti reikiamas viešąsias  lėšas pakankamam sveikatos priežiūros paslaugų,  kurių neapima   piliečiams  garantuota  nemokama  medicinos    pagalba, prieinamumui  užtikrinti,  yra pasirinkęs privalomąjį   sveikatos draudimą,  nepaneigia  galimybės  numatyti  ir  kitas   sveikatos priežiūros  paslaugų  finansavimo formas; kiekvienas asmuo   turi rūpintis  savo  sveikata,  pagal  išgales  prisidėti  prie    jos priežiūros  finansavimo,  taigi  inter  alia  gali   savanoriškai papildomai  drausti savo sveikatą, apmokėti tam tikras  sveikatos priežiūros paslaugas (jų dalį), teikiamas tiek valstybinėse, tiek kitose sveikatos priežiūros įstaigose“.

Palietė tik būtinąją pagalbą

Valstybinių sveikatos įstaigų tinklo išlaikymas pagal KT sprendimą taip pat siejamas su būtinosios pagalbos teikimu, o ne su sveikatos paslaugomis apskritai:

„gyvybiškai būtinos nemokamos medicinos pagalbos piliečiams valstybinėse  gydymo  įstaigose garantija nėra tapati  teisei   į sveikatos  priežiūrą, kuri piliečiams, kaip ir kitiems  asmenims, užtikrinama  įgyvendinant  Konstitucijos 53 straipsnio 1   dalyje įtvirtintą  valstybės  priedermę  rūpintis  žmonių  sveikata   ir laiduoti  medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus,  taigi medicinos   pagalba   žmogaus  gyvybei  gelbėti  ir išsaugoti netapatintina  su medicinos pagalba žmogaus sveikatai gelbėti  ir išsaugoti“.

Vyriausybei laikas nustoti vinguriuoti

Primenu, kad daugiau nei prieš metus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, palaikydamas Konkurencijos tarybos sprendimą konstatavo, kad Ligonių kasos sutartis turi sudaryti išvengiant bet kokios diskriminacijos, t.y. ir su viešaisiais, ir su privačiaisiais paslaugų teikėjais.

„Sveikatos apsaugos ministerija įtvirtino teisės normas, be kita ko, ribojančias atitinkamų subjektų /…/ galimybes sudaryti sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis /…/, nors, atsižvelgiant į šių teisės normų pobūdį, turinį ir sukeliamas teisines pasekmes, akivaizdu, jog jos turi būti grindžiamos įstatymu.“

Primenu, ką prieš maždaug metus rašėme interpeliacijoje sveikatos apsaugos ministrui:

„Jūs teigėte, kad sutartys su privačiomis gydymo įstaigomis (dėl naujų paslaugų) arba su naujomis privačiomis gydymo įstaigomis 2013 m. bus sudaromos tik tokiu atveju, jei šių paslaugų negalės teikti viešosios įstaigos.

Tai akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams bei minėtam LR Konstitucinio Teismo (2013 m. gegužės 16 d.) nutarimui. Pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nevykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties (administracinė byla Nr. 1822-29/2012, 2012-11-19) bei LR Konkurencijos tarybos 2012 m. spalio 16 d. nutarimo, 2013 metais su privačiomis įstaigomis nebuvo sudaromos sutartys dėl naujų paslaugų teikimo, taip pat nebuvo sudaromos sutartys su naujomis privačiomis medicinos įstaigomis.

Ar pripažįstate, kad nurodytais veiksniais pažeidėte LR teisės aktų nuostatas, dėl to pablogėjo sveikatos paslaugų prieinamumas ir buvo pažeisti teisėti pacientų interesai?“

Ir primenu, ką tuomet atsakė ministras, kuriam konkurencija, pasirodo, yra lėšų švaistymas, o ne taupymas, ir kuris mėgsta dangstytis Konstitucija:

„Taip, iš tiesų esant ribotiems PSDF biudžeto ištekliams, jokiu būdu negalima sutikti su praktika, kai naujai besisteigiantys juridiniai asmenys, norintys teikti specializuotą medicinos pagalbą, papildomai teikia paraiškas 39 mln. Lt sumai, kurios PSDF biudžete paprasčiausiai nėra. Tokios betvarkės būti negali! O ir 2013 metų gegužės 16 dienos LR Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad paskirstant PSDF biudžeto lėšas turi būti užtikrintas „nuolatinis reikiamo valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklo veikimas.

Taigi, LR Konstitucinio Teismo nutarimas įpareigojo taip skirstyti PSDF lėšas, kad valstybinių įstaigų tinklo veikimas būtų nuolatinis, o pats tinklas – pakankamas. Todėl keliu klausimą: kas pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktus: ar tas, kuris reikalauja jų laikytis, ar tie, kurie reikalauja vykdyti sprendimus, priešingus teisei? O ir pacientų interesas yra turėti nuolatinį ir veikiantį valstybinių viešųjų įstaigų tinklą.”

Išverčiu į normalią kalbą ką tai reiškia – ministras visaip įtikinėjo, kad reikia užtikrinti, kad konkurentai netrukdytų gerai valdiškai sistemai. Konstitucinis teismas priminė, kad ministras įpareigotas laikytis įstatymų. O įstatymai kol kas teigia (ir juos reikia vykdyti), kad konkurencija turi būti ginama, negalima iš rinkos ko nors tiesiog išmesti, nes ministras taip užsimano.

Net neabejoju, kad Konstitucinio teismo nutarimas neatšaldys noro įvedinėti socializmą sveikatos srityje. Tačiau, norėčiau kreiptis į Vyriausybę – pagaliau nustokite bent jau pažeidinėti Lietuvos Konstituciją. Vykdykite Konkurencijos tarybos ir teismo sprendimą, kurie įpareigoja jus sudaryti sąlygas sąžiningai konkurencijai ir pacientų teisei laisvai pasirinkti, kur ir kaip gydytis.

 

, , , , , ,

5 Responses to “Ką apie sveikatą pasakė Konstitucinis teismas”

  • Nesvarbu parašė:

    Remigijau, primenu, jog tuomet Seimas neišreiškė nepasitikėjimo ministru. Vadinasi pripažino Andriukaičio veiksmų teisingumą ir davė žalią šviesą tolimesniems jo darbams. Taip pat jeigu pradėsime ir taip menką sveikatos apsaugos pyragą trupinti dar į mažesnius gabalėlius, padaugės tik valgytojų bet ne kokybės, kadangi jau dabar įstaigoms trūksta finansavimo o kas bus kai prie jų prisidės dar daugiau. Ar mūsų valstybė tokia turtinga, jog gali sau leisti finansuoti viską ir visus? Ar būtina paraleliai tiesti geležinkelio vėžias jau šalia esančių? Tarkim, padarysim, kaip tamsta sakote. Kas tada atsitinka? O gi jauni ir mažai sergantys pavilioti privačių keliauja ten. O valstybinėms su nepakankamu finansavimu lieka sunkiausi ir pasiligoję pacientai, kurie neturi pajamų dar ir prisimokėti. Mūsų valstybinė sistema paremta solidarumu, kada jaunesnis iš esmės paremia vyresnį daugumoje sričių. Yra žinoma ir kitas rogutėmis į mišką variantas.

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Kaip smagu, kai pyragą išrintkieji dalinasi tarp savęs, o ne kepa jį klientams… Fui.

  • kempiniux parašė:

    Kaip noreciau, kad Andriukaicio kryziaus zygis pries privacia medicina prasidetu nuo interesu deklaravimo ir darbo laiko apskaitos. Viesa paslaptis, kad dauguma prasimususiu gerbiamu gydytoju turi “mini-uabus” valstybes finansuojamose istaigose. Deja, be jokios apskaitos ir, neretai, kitu saskaita…

    Man panorejus, lydekai paliepus – tegu “Investuok Lietuvoje” vadove M. Darguzaite pakeicia Andriukaiti. Ot paziureciau, kaip susiubuotu baltarusiskas Titanikas liaudyje zinomas kaip “LT sveikatos apsauga” 😉

  • c2h5oh parašė:

    Įžvelgiu vieną Andriukaičio privalumą, lyginant su ankstesniais ministrais – jis bent jau neapsimeta, kad esama sistema veikia. Dabartinė padėtis – chaotiškas biurokratizuotas valdiškų ir privačių įstaigų mišinys, ir iš abiejų pusių (valstybinės ir privačios) gauname blogiausias dalis.

    Tikiuosi, kad sekančioje vyriausybėje, kurioje dalyvaus liberalai, jūs būsite būtent sveikatos apsaugos ministras.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos