Remigijus Šimašius

neBlogas laisviems ir atsakingiems žmonėms

Konsultuotis reikia ne įstatymo ir net ne interneto, o sąžinės

Darnios plėtros akademija pakvietė mane sudalyvauti konferencijoje apie konsultavimąsi su visuomene vykdant teritorijų plėtrą. Turiu šį tą pasakyti šioje srityje, tad mielai sutikau.

Norint konsultuotis reikia trijų dalykų: patogios informacijos, pilnos informacijos, sąžiningumo.

Patogi (pasiekianti) informacija.

Daug kalbama, kad šiais laikas internetas viską išsprendžia. Girdžiu kaip sakoma, kad viską perkėlus į vieną vietą internete, viska išsispręs.  Ne.

Internetas yra puikus sprendimas, kai reikia paskelbti informaciją. Tačiau ar paskelbta informacija automatiškai reiškia pastebėta informacija? Ar visada žinai, kad šiandien reikia nueiti į puslapį „visa informacija, kurios tau reikia“ ir pasitikrinti? Deja, žmogus dažniausiai nežino, kada kas sumąsto platinti ar siaurinti gatvę, kirsti ar sodinti medžius, griauti ar statyti namus.

Internetas gali būti patogus ir pasiekiantis, tačiau tam reikia, kad tai nebūtų tiesiog kažkur kažkoks puslapis, kuriame viskas sudėta, o kitaip tariant – užkasta šieno krūvoje gale lauko anapus to kaimo, kur to miestelio kitoje upės pusėje…

Internete patogiai pasiekiama, kai:

a) gali prenumeruotis naujienas apie savo apylinkę (pavyzdžiui, Žirmūnus, Fabijoniškes, Balsius ar pan.);

b) interaktyvus žemėlapis gali būti įdėtas į kitus puslapius, kuriuos naudoji dažnai (bendruomenių puslapiai ar pan.), ir juos atsidarius iš karto pamatytum pokyčius;

c) informacija nėra skirta tik biurokratiniams reikalams, bet integruota su praktiniais dalykais, t.y., informacija apie planus iššoka kai nori pasitikslinti autobusų tvarkaraštį ar kitus dalykus;

d) be abejo – paieška, pagal raktinius žodžius (na, bent jau tai, panašu, supranta visi…).

Tačiau svarbiausia yra neužmiršti, kad, nors aš rašau, o jūs skaitote tekstą kompiuteryje, bet mes vis dar esame fizinės būtybės, kurios keliauja iš savo namų į darbą, parduotuvę, pasivaikščioti, ir pan. Tai reiškia, kad elementarus matomas skelbimas ant stulpo yra geriausias būdas informuoti.

Beje, diskusijoje išgirdau, kad neva šis būdas neįmanomas, nes negalima ant stulpų kabinėti bet ko. Kas per … ?

Mes vis dar būtybės, kurios išlendame iš namų. Kai kas planuojama po mūsų nosimi, geriausiai pamatytume, jei būtų aiški informacija ant stulpo. Kaip ši - Londone (šį kartą apie gatvių pločio keitimą)

Mes vis dar būtybės, kurios išlendame iš namų. Kas planuojama po mūsų nosimi, geriausiai pamatytume, jei būtų aiški informacija ant stulpo. Kaip ši – Londone (šį kartą apie gatvių pločio keitimą)

Negalima bet ko – tas tiesa. Tačiau jei savivaldybė pasakys, kad galima būtent tai (informacija apie planuojamus pokyčius), ir jei dar, būdama protinga, patvirtins tam tikrą pavyzdinį standartą, tai bus ne tik galima, bet net ir pageidaujama. Gal net ir privaloma.

Pilna informacija

Jei informacija vėluoja, yra nepateikiama ar netiksli – viskas eina per niek. Vienintelis efektyvus ir pigus būdas to išvengti – kai projektuotojai, užsakovai, sprendimų priėmėjai ir gyventojai naudojasi ta pačia informacine terpe.

Paaiškinsiu detaliau konkrečiu pavyzdžiu. Prieš šešerius metus įstatymas įpareigodavo ministerijas ir visokiais įstaigas skelbti „aktualiausius“ jų parengtus teisės aktų projektus. Tai reiškia, kad: a) kažkas turi nuspręsti kad projektas „aktualus“ (gali nuspręsti kad ir ne, jei tai nepatogu…); b) šis projektas turi būti paskelbtas (tai užtrunka, vargina, kainuoja).

Prieš penkerius metus inicijavau ir per ketverius mėnesius (!) Vyriausybėje įdiegėme sistemą, kurioje skelbiama viskas (ar tai „aktualu“ paliekama spręsti piliečiams jau po paskelbimo). Be to, skelbimo funkcijos kaip tokios nebeliko. Tiesiog pagal biurokratinę tvarką projektą kiekviena įstaiga turi „suderinti“, t.y., išsiųsti tam tikroms kitoms įstaigoms. Įtvirtinus kad vienintelis išsiuntimo būdas yra patalpinimas internete, viešumas tapo tikrai automatiškas ir visuotinis. Galima štai čia pabandyti kaip ai atrodo.

regia druskininkai

Matome atsitiktinę Druskininkų vietą portale www.regia.lt Pasirinki sluskniai, kuriuos matome pažymėtus dešinėje. Reikalinga informacija apie planavimą – kaip ant delno.

Kaip visa tai veikia teritorijų planavime, galima irgi pažiūrėti. Pavyzdžiui, net 55 savivaldybės naudojasi joms nemokamu (!) projektu www.regia.lt, kuris leidžia visą informaciją apie territorijas matyti patogiai, vienoje vietoje, atsirūšiuojant tai, kas aktualu, matant tą patį nesvarbu kas esi – projektuotojas, tarnautojas, politikas, verslininkas ar šiaip smalsutis. Kai kurioms savivaldybėms (įskaitant ir mano miestą), deja, reikėjo išleisti milijonus tam, kad šis funkcuinalumas taip ir nebūtų (!) pasiektas.

Sąžiningumas

Ką reiškia sąžiningumas – geriausiai iliustruoja situacija su Vilniuje kertamais medžiais. Sukilus triukšmui (pats jį irgi sukėliau) Vilniaus meras savo Facebook paskyroje įdeda išpuvusio kelmo nuotrauką ir sako, kad pjauti reikėjo, nes jis pasitiki specialistais ir nuotraukomis.

Dešinėje yra nuotrauka, kuri buvo paskelbta po (!) diskusijus įsisiūbavimo. Ji skirta viešiesiems ryšiams ir pateisinimui (ji atspindi maximum 5 procentus realybės. Kairėje nuotrauka, kuri atspindi 95 procentus realybės.

Dešinėje yra nuotrauka, kuri buvo paskelbta po (!) diskusijus įsisiūbavimo. Ji skirta viešiesiems ryšiams ir pateisinimui (ji atspindi maximum 5 procentus realybės. Kairėje nuotrauka, kuri atspindi 95 procentus realybės.

Deja, realybė ta, kad šalia kokių trijų išpuvusių medžių (kurie, jei tik būtų noro, gerai apgenėjus dar galėjo bent dešimtmetį saugiai stovėti), buvo iškirsta dar bent pusšimtis sveikų medžių – net rimtos brandos nesulaukusių liepų, kurios saugiai galėjo džiuginti žmones dar bent 500 (!) metų.

Į nelabai skaniai kvepiančias teorijas kodėl medžiai vis gi nukirsti, ir kam tai yra labia naudinga (kirsti sveikus medžius, rauti kelmus, ir vėl ten pat medžius sodinti), šį kartą nesileisiu…

Aš jau net nekalbu apie tai, kad prieš pjovimą tose vietose nekabėjo jokios lentelės…

Neslėpkime – visiems aišku, kaip žiūrima į viešas konsultacijas: „krūva lunatikų prikliedės nesąmonių ir reiks aiškintis“. Konsultacijos, pripažinkime, šiandien daromos tik dėl to, kad to reikalauja įstatymas. Ir tai daroma taip, kad įstatymas būtų patenkintas, o konsultuotis reikėtų kiek įmanoma mažiau.

Tas pats buvo kai įvedžiau teisėkūros skaidrumą. Visi bijojo, kad užplūs pastabų teikėjai, su kurių pastabomis reiks vargti. Realybė, kaip ir prognozavau, yra ta, kad ir toliau yra sunku gauti pastabas laiku. Kad informacija pasiektų ir gautum atgalinį ryšį reikia dar gerokai pasistengti.

Iš tiesų šis aspektas pats sunkiausias – ir jo nepakeisi įstatymu, o tik veiksmais, praktika – konsultuotis reikia sąžiningai norėti. Reikia nebijoti žmonių. Tada ir gausi iš jų (idėjų), o ne nuo jų (malkų). Ir teritorijų planavimo ar bendrai pokyčių erdvėje planavimo atveju šį toną turi užduoti savivalda.

Share

, , , , , , , ,

8 Responses to “Konsultuotis reikia ne įstatymo ir net ne interneto, o sąžinės”

  • Rimas parašė:

    Šimašiau, raminkis niekas taves į merus nerinks. 😀 Įsivyrautų totali stagnacija ir vėl grįžtume į akmens amžių

  • Smile parašė:

    geras pasiūlymas. Tik per paprastas, kad biurokratai pasikeltų nuo šiltų kėdučių ir nueitų iki skelbimų stulpo. Ir išlaidas sunku pagrįsti.
    Beje, Maltoje vaikštinėdami atkreipėme dėmesį į daug kur kabančius popieriaus lapus paprasčiausiose įmautėse, prismeigtus prie namų sienų. Ne viską supratome, bet akivaizdu, kad tai buvo informacija kaimynams, kad štai toks ir toks pilietis, tokio tai municipaliteto sprendimu tuoj atliks tokio tai namo rekonstrukciją/remontą, projektas, toks, pažiūrėti galima adresu tokiu, pasirašo klerkas toks. ir kontaktai yra. Ir nieks nemato jokio kišimosi į asmens privatumą, pavardės viešinimą, nes juk remontuodamas namą neišvengiami įtakosi gatvės gyvenimą, taigi kaimynai turi teisę žinoti.

  • Sveiki p. Remigijau,
    Paskutiniai trys jūsų paragrafai iš esmės nupiešia šiandienos teritorijų planavimo ir miesto kūrimo procesų realybę. Man, kaip ir jums, dėl to pikta ir liūdna. Visi it susitarę teigia, kad problemos atsiranda dėl visuomenės neišprusimo, netolerancijos (kitai nuomonei, pažiūroms) ir polinkio į konfliktus. Mano nuomone, tas kuris ištarė: “krūva lunatikų prikliedės nesąmonių ir reiks aiškintis“ – pasirinko netinkamą specialybę arba darbovietę, nes jis yra elementarus bailys ir tinginys. Toks požiūris generuoja tik konliktus, nepasitikėjimą ir nusivylimą, tad jis yra žyviai destruktyvesnis nei ta “krūva lunatikų”.

    Šešis metus dirbau urbanistu Nyderlanduose, buvo visko: darbas sunkus, žmonės sudėtingi, žmonės aršūs, žmonės įnoringi, priekabūs, nepakantūs, įžūlūs, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad jie yra neveri pagarbos ar yra ben kažkiek menkesni už tave.
    Jau daugiau kaip prieš metus grįžau į lietuvą ir užsiimu urbanistiniais projektais. Po metų galiu pasakyti, kad žmonės čia nuostabūs, aktyvūs, kūrybingi ir draugiški jei tik parodai bent lašelį pagarbos ir įsiklausai į jų nuomonę.

    Viesiems, kurie netiki, pristatau Klaipėdos Senojo Turgaus kvartalo projektą: http://mmap.lt/st/131008_Naujienlaiskis.pdf Dokumentą jau parsisiuntė per 3500 žmonių (tikiuosi bent dalis jų jį skaitė:) ), asmeniškai el. paštu jį nusiuntėm viesiems dalyvavusiems (apie 200 žmonių) ir dar paprastu paštu vienam 92 metų vyriškiu, kuris deja neturėjo el. pašto. Apie visus renginius visada buvo infromuojama vietinėje spaudoje, plakatuose mieste, socialiniuse tinkluose ir net asmeniškai paskambinus. Iš visuomenės nesulaukėme nė vieno pikto ar nekonstruktyvaus komentaro, žmonės dėkoja, kad leidžiame jiems prisidėti. Kiekviena nuomonė daro projektą geresnį, atitinkantį lūkesčius, jis tampa savas, mielas ir atsparus visokioms intrigoms. Visa tai byloja, kad dabartinis požiūris į visuomenės dalyvavimą procese yra ydingas, o problemų pradėti ieškoti nuo savęs, o ne nuo žmonių.

    Bendrai, kad projektas vyktų, reikia trijų dalykų: žemės (vietos projektui), pinigų (investicijų) ir idėjos (plano) – visi jie vienaip ar kitaip išsisprendžia, tačiau, esu šventai įsitikinęs, kad projektas neįmanomas jei galioja bent vienas iš šių: slapukavimas (prasta komunikacija), asmeninis ego (nuomonių ignoravimas), arba nepagarba.

    Žmonės yra visokių spalvų, formų ir dydžių, o tai praturtina visuomenę ir miestą, visi jie vienodai moka mokesčius iš kurių mes valgom duona, todėl jų visų nuomonės yra svarios. Nesakau, kad tai neatima laiko, pastangų ir energijos – taip! nežmoniškai daug – bet tuo pačiu tai užkerta kelią konfliktams, intrigoms ir pykčiui, ir iš ryto keltis į darbą eiti smagiau ir įdomiau.

    Puikus straipsnis, taip ir toliau!
    Pagarbiai,
    Martynas

  • Ernesta parašė:

    Šimašiau, jei taptumėte Vilniaus meru, ar imtumėtės kokių veiksmų dėl itin Neries krantinę puošiančios skulptūros?

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Šita skulptūra itin išryškėjo medžius iškirtus…

      O šiaip jau ji ne tik menas, bet ir puikus paminklas neįsiklausymui į visuomenės nuomonę ir pinigų nukanalizavimui…

  • Ernesta parašė:

    Norit pasakyti, jog pritariat jos stovjėjimui?:) Manau visi vilniečiai dėl jos panašiai nervus gadinasi kaip ir dėl miesto infrastruktūros.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos