Kaip susimauna komunizmas viešajame transporte
Autorius: Remigijus Šimašius
7 dalykai, kuriuos verta žinoti apie Lietuvos šaulių sąjungą Karo Ukrainoje pamokos apie korupciją
Comments are currently closed.
27 Responses to “Kaip susimauna komunizmas viešajame transporte”
Remigijus Šimašius
Follow Us!
Gerbiamas Remigijau,
Jūsų pamąstymai verti dėmesio. Vis dėlto, manau, net ir įgyvendinus bent dalį pokyčių važiuojančiųjų viešuoju transportu nepadaugėtų ženkliai. Mano nuomone, tai lemia ir ne tokios akivaizdžios priežastys. Pirmiausia, vairuotojai. Arba taip yra iš tikrųjų, arba turiu kažkokią paranoją, tačiau daug kartų tenka pastebėti jų, pavadinkime, ne meilę darbui. Vien ką reiškia tai, kai matai, kaip žmogus bėga prie atidarytų troleibuso durų, o vairuotojas prieš nosį jas uždaro ir nuvažiuoja. Taip nebūna ypač dažnai, bet tikrai pasitaiko (beje, ačiū tiems vairuotojams, kurie taip nedaro). Antra, kartą teko pirkti bilietą troleibuse. Mano vertinimu, tai yra įprasta procedūra – paduodi pinigus, gauni bilietą su grąža, o jei tau kyla klausimų, į juos turi būti atsakoma. Taip ir nesupratau, kodėl į mano klausimą (nepamenu, deja, kokį tiksliai) buvo atsakyta rėkimu. Ar taip elgiasi paslaugų teikėjai? Trečia, man tenka įsėsti į troleibusą pirmoje stotelėje. Čia troleibusai atvažiuoja gana tiksliai. Tačiau į galutinę mano stotelę miesto centre, važiuojant net vakare, kai nebėra kamščių, troleibusai beveik visada vėluoja. Ir ne minutę ar dvi, bet kartais net iki 10 min. Jau nekalbu apie tą metą, kai būna kamščiai. Ketvirta, tiek žiemą (per didžiuosius šalčius), tiek vasarą (per didžiuosius karščius) važiuoti senu troleibusu reikia turėti daug kantrybės. Džiugu, kad viešasis transportas atsinaujina, bet jis atsinaujina tik autobusų parke, o troleibusai sensta ir toliau, o jų, kaip suprantu, atsisakyti nesirengiama. Taigi, apibendrindamas, galiu pasakyti, jog reikia skirti dėmesį ne tik tam, kodėl keleiviai nenori važiuoti viešuoju transportu, tačiau, kodėl dažnai ir patys vairuotojai nenori dirbti savo darbo tinkamai, o tada bandyti spręsti ir tokias įsisenėjusias problemas, kaip vėlavimas, asocialūs asmenys, blogas kvapas ir pan. Linkiu sėkmės visa tai keičiant po savivaldos rinkimų!
Būtent. Gal ne iki galo aiškiai parašiau tai tekste – bet atmosfera autobuse priklauso daug nuo vairuotojo. O nuo ko priklauso vairuotojas? Panašu, nuo ne itin į tai kreipiančio dėmesį vadovavimo…
Idėjos dėl vairuotojų: turi būti pastovus grįžtamasis ryšys. Pavyzdžiui, Orhuse, Danijoje, galima SMS žinute tiesiog supeikti arba pagirti vairuotoją dar esant transporto priemonėje (apie numerį ir būdą tą padaryti informuoja visokios išklijuotos reklamos autobusų viduje. Ir reklamoje koncentruojamasi į vairuotojų gyrimą, bet galima ir peikti). Man atrodo, 90 proc. grįžtamojo ryšio Vilniuje prarandama paprasčiausiai dėl to, kad žmogus, išlipęs iš autobuso su agresyviu girtuokliu, nuskuba savais keliais ir pamiršta apie nemalonią patirtį, ką jau kalbėt, kad tingi ten emeilus atsidarinėt, ieškotis adresų ir t.t.
Kas link nemalonių tipų, autobuso gale geriančių alų, aš nelabai suprantu, ar vairuotojai jų nemato, ar bijo? Šiaip, jei jiems net jokių ašarinių dujų neišduoda, tai visiškai suprantu, kad galima bijoti. Ypač, jei medalio vis tiek niekas neduoda ir neatima (žr. aukščiau). Taip pat, per pastaruosius keletą metų, praėjo kelios vairuotojams nepatinkančios ir daugiau darbo duodančios reformos (įlaipinimas per priekines duris ir buvimas single point of contact močiutėms, nepripratusioms prie el. bilieto, pavyzdžiui) ir, kaip daugumai darbuotojų visur, jiems sunku priimti pokyčius.
Įdomu, pagal kokius horoskopus daryti autobusų tvarkaraščiai, jei laukiant vėluojančio 50 (o kartais 10 min. anksčiau, nei reikėjo, nuvažiavusio), atvažiuoja iškart du 1G autobusai, o švieslentė toliau ramiausiai rodo, kad 1G atvažiuos už 5 min. 😀
Nors su dauguma šio teksto turinio sutinku, bet įlipimo per priekines duris tikrai niekaip negaliu vadinti normaliu problemos sprendimu. Įlipus per priekines duris tekdavo neretai matyti kaip vairuotojai šala, o ilgesniuose autobusuose (pvz 53), nežinau kodėl bet visi keleiviai susigrūda į vieną autobuso pusę (pačią pirmą), todėl galas lieka apytuštis, o prieky reikia žiūrėti, kad ko nesumindžioti…
Sutinku, kad tokie klausimai negali būti keliami politiniame lygmenyje ir geriau atiduoti specialistams… bet čia klausimas, kuriems… atsimenu prieš greitųjų autobusų atsiradimą vienas specialistas turbūt tik prieš daugybę metų važinėjęs viešuoju transportu įvairiais būdais per žiniasklaidą keikė šią idėją. O man ji labai patinka. Prieš greitųjų autobusų atsiradimą, maršrutai būdavo tokie, kad kartais geriau pėsčiomis nueiti nuo vieno taško nei važiuoti visuomeniniu transportu (laiko sąnaudomis). Nesu tikras dėl naujų Vilniaus rajonų, bet tarp senų tikrai tapo judėjimas geresnis.
Kad visi žmonės persėstų iš automobilių į visuomeninį transportą vien dėl to, kad patogu su juo judėti labai abejoju. Kai kuriems žmonėms (o jų manau, kad yra ne taip ir mažai) automobilio turėjimas, tai kažkoks jų pozicijos ženklas visuomenės akyse. Ir automobiliais jie naudojasi ne todėl, kad jiems to ištiesų reikia, bet dėl to, kad gali. Panašus principas taikomas ir su kai kurių įmonių nuosavu transportu… Todėl manau, kad orientavimasis vien į paslaugos kokybę, tikrai negalės išspręsti problemų. Reikia, keisti ir visuomenės nuomonę. Reikia ir daugiau viešų asmenybių pavyzdžių, kurios vietoj automobilio renkasi viešąjį transportą.
Aš netikiu, kad kažkuo Los Andžele viešasis transportas daug geresnis, bet ten gali sutikti ir kokį Keen’u Reave’są ar Hugh Jackman’ą ar kitą pasaulinę garsenybę, kurios visiškai nesikuklina naudotis šia transporto rūšimi. Tuo noriu pasakyti, kad pas mus galėtų irgi būti daugiau taip vadinamųjų nuomonės formuotojų – žvaigždžių – galėtų taip pat dažniau daryti. Ir visai neblogai būtų, jei jie nebijotų dalintis savais įspūdžiais su idėjomis, ką būtų galima pagerinti dabartinėje sistemoje. Manau, taip atsirastų daugiau naudingų diskusijų, kurių rezultatai būtų įgyvendinami. Iš kitos pusės, sąvoka „Arčiau žmonių“ įgytų teisingesnę prasmę nei kelių susitikimų per mėnesį ar metus surengimas su savo fanais/klausytojais.
Dėl priekinių durų ir susigrūdimo priekyje – yra labai paprastas vienas receptas. Vairuotojas gali pasiūlyti nueiti iki galo 🙂
Kaune lipam per priekines duris, ir niekam dėl to nekyla problemų (bet kiek menu, Vilniuje patys vairuotojai sabotavo priekinių durų idėja, todėl nieko keisto, kad ji neveikė). Tiesa, žiema kartais vairuotojai atidaro vidurines, o ne priekines duris. Bet tai smulkmenos, kurios tikrai nesugadina nuotaikos. Sakyčiau, atvažiuokite pas mus pasimokyti, bet paskutiniu metu mūsiškiai “transporto specialistai” labai jau iš sostinės pradėjo mokytis, kaip sugadinti viešojo transporto sistemą.
To Mekdrop
Ponuli, labai teisingai apie vairutojo statusą parašėte, bet Los Andžele, kaip ir San Franciske ar praktiškai visoje Kalifornijoje, autobusais važinėja meksikiečiai, aziejiečiai ir visi kiti ne baltą darbą dirbantys “amerikiečiai”. Tai Keen’o ar Juckman’o ten tikrai nerasite, niekada.
Bet daug kur taip nėra. Ir Vilniuje nėra. Ir gali būti dar geriau 😉
Visiškai pritariu idėjai, kad Viešojo Transporto (toliau – VT) nedera propaguoti sudarant blogesnes sąlygas automobilininkams (pvz A juostų pripaišymas). Išvardintos straipsnyje problemos dėl nenoro naudotis VT tikslios, bet jas įgyvendinti nėra taip paprasta:
– Pripirkti naujo autobusų į skolą visada galima, klausimas, ar atsipirks investicijos
– Privatūs vežėjai, kaip rodo praktika, visai gerai sukasi, kai tuo tarpu valstybinė įmonė skęsta skolose.
– Dėl asocialų VT; Kopenhagoje (bent jau prieš kokius 5 m) buvo gera praktika: jeigu kas įilipa ir nežymi bilieto, autobusas nevažiuoja. Ir visi žymi. Ir visi važiuoja 🙂
– Sunkiausia dalis yra mentaliteto klausimas; štai tarkim 63 autobusas – galiausiai vakariniai maršrutai buvo nuimti, nes žmonės vis sėdo į mašinas ir važiavo jomis. Sutinku, kad autobusas važiuoja du kartus per valandą, o lyja iki stotelės eiti, o dar persėst reikia etc etc. Kaip tokiu atveju pademonstruot VT pranašumą, sudėtinga. Jis turi būti greitesnis ir patogesnis negu auto, čia būtina sąlyga.
Iš asmeninės patirties: iki stotelės man eiti 1,5 km. Automobilį turiu, puikiai važiuoja, parkingo vietų darbovietė turi. Bet kasdien į darbą važiuoju greituoju autobusu: nereikia kamštyje pirmyn atgal tampytis ir nuobodžiauti, o galima atsisėsti (čia, aišku, privalumas, nes įlipu antroje stotelėje), ramiai paskaityti knygą (šiuo metu V.Pelevinas) ir atvykti į darbovietę panašiu greičiu kaip ir VT.
Dėl asocialų – labai svarbus vairuotojų požiūris. Jie turėtų turėti pareigą viešai garsiai perspėti. Reikalui esant apsaugą kviesti – – juk drūtų kontrolierių netruksta 🙂
labai taikliai. Aš persėsčiau visam laikui į viešąjį transportą, jei maksimalus laukimas būtų 5 min, o ne, kaip kuriais atvejais, 0,5 ar net visa valanda.
O apie malonumą sėdėti autobuse – apie ką kalbame, jei vairuotojas rūko savo kabinoje, o klientas, įlipęs galinėje stotelėje turi uostyti dūmus, o per šalčius sėdėti užšąlusiais langais nešildomame autobus (konkrečiai – Vilniaus 24 autobuso maršrutas).
Ačiū 🙂 Kaip važinėjantis neretrai, bet ir ne kas diena, rūkančio dar neužfiksavau 🙂 Bet čia tai geras. Kitų niuansų visokių mačiau.
Važiuojant rūkančio ir aš nemačiau, bet galinėje stotelėje, įlipus, laukiant, kokias 5 min , rūkantį mačiau.Ir ne kartą. Kiti parūko lauke, gal tai tik vienas egzempliorius, neįsidėmėjau, bet faktas. O autobusas lieka prirūkytas, nes kabina nėra visiškai sandari, viršuje yra geras tarpas, pro kurį dūmai ir kvapas keliauja į saloną.
Tikrai taip. Prisiminiau, kad tokių ir aš mačiau…
Taip, visiškai sutinku su pasiūlytomis idėjomis dėl Vilniaus viešojo transporto. Ir dar – troleibusai Vilniuje važiuoja lėtai. Tikrai labai lėtai. Nuo Žirmūnų žeido iki Švitrigailos stotelės jis važiuoja 40 minučių. Juokingiausia, kad pagal grafiką, jis tiek pat laiko važiuoja spūsčių ir ne piko metu. Kartais rodos, kad vairuotojas nesuka sau galvos, jam toks grafikas sudarytas, nors lygiam kely, be perėjų sankryžų ir kt kliūčių tikrai galėtų važiuoti bent jau 45 km/h. Vienintelis efektyvus būdas greitai atsirasti kitam miesto gale buvo mikroautobusai. Aišku, jų vairuotojai būdavo lyg pamišę, lėkdavo, lįsdavo.. Bet kodėl? Nes jiems buvo sudarytas griežtas ir gan įtemptas grafikas. Kodėl ir troleibusų vairuotojams negalima iškelti tokios užduoties? Nes dabar traktuojama, kad troleibusais važinėja pensininkai ir jie vietiek niekur neskuba, todėl ir stengtis nebūtina 🙂
Ačiū dar kartą už įžvalgas.
Tirai taip. Ačiū 🙂
Esu vienas iš tų persėdusių iš beveik naujo automobilio į autobusą. Autobusai Vilniuje dabar tikrai patogu (nauji, švarūs) ir dar tą laiką, kurį praleisčiau kamštyje žiūrėdamas pro langą dabar leidžiu skaitydamas knygas. Taigi autobusai netgi turi privalumų prieš automobilius. Žodžiu, tikrai yra būdų reklamuoti viešąjį transportą prieš automobilius, bet kai nėra konkurencijos, tai ir reklamos nėra (įdomu ar kada sulauksiu viešojo transporto reklamos per TV ar internete).
Dėl trūkumų:
1) autobusų vairuotojai nemoka naudotis stabdžiais ramiai.
2) piko metu autobusai perpildyti. Žiemą kažkaip nieko, bet dabar tai uostyti prisirūkiusio vyriškio kvapą susimaišiusi su prakaitu ne itin malonu. Deja sprendimas daugiau transporto ir kelti kainas.
Kaip neretai pasinaudojantis viešuoju trabsportu galiu tik patvirtinti. Aišku, persėdimo prie jo ar nepersėdimo palinkybės ir motyvai dar labai priklauso nuo konkrečios gyvenimo ar darbo vietos, darbotvarkės ir kitų niuansų.
Dar liko nepaminėtas vienas aspektas. Nauji autobusai yra gerai ir net labai gerai, bet man niekaip nesuvokiama, kodėl juose nėra kondicionieriaus? Jūs įsivaizduojat, ką reiškia važiuot autobusu, kai lauke +30 laipsnių?
Tikrai taip…
tikrai taip. čia kaip pavyzdį prisiminsiu savo atvejį – su drauge ir šuniu sugalvojom išbandyti traukinį iš Vievio į Vilnių. Konduktorius tvarkingai priėmė, apmokėjom bilietus sau ir šuniui, atsisėdom kur reikia. Ten buvo tas naujasis dviaukštis traukinys. Atsiliepimai tai absoliučiai vien teigiami: blizgančiai švaru viskas, tyliai važiuoja, keleiviai ramiai sau sėdi, ir svarbiausia – veikė kondicionierius, kuris buvo nustatytas idealiai – nei šalta, nei karšta. Net šuniui patiko važiuoti traukiniu 🙂 su tokiais gerais įspūdžiais išlipom Vilniaus traukinių stotyje, įsėdom į 53 maršruto autobusą… Baisu! Net nejudi, o prakaitas muša, žmonių sausakimša, ir neperlenksiu lazdos – iš stoties į fabijoniškes važiavom arba tiek pat arba dar ilgiau nei iš Vievio į Vilnių 🙂
kai važiavom iš Vievio į Vilnių tai labai rimtai susimąsčiau, kad jei gyvenčiau Vievyje ir dirbčiau Vilniuje, tikrai labai rimtai svarstyčiau važinėjimą traukiniu vietoj automobilio, ant tiek man tas traukinys patiko. Manau panašiai galėtų būti ir su Vilniaus viešu transportu (t.y. sutinku su autoriaus nuomone).
Aš manau, kad yra nemažai žmonių, kuriem vairavimas yra malonumas, net ir tas trumpas pavairavimas iki kamščio, ir jie nepersės į transportą, kurio patys negali vairuoti.
Viešasis yra tiesiog susisiekimo priemonė, o automobilis yra daugiau (kam statusas, kam hobis, kam malonumas).
Aš pasinaudoju autobusais, kai savo mašiną palieku srvise ir nieko prieš juos neturiu. Savo darbą jie atlieka ir važiuoja, kaip man pasirodė, patenkinamai dažnai, nors gyvenu praktiškai užmiestyje.
Man labiau patiko, kai įlipimas buvo tik per priekines. Tada nebūdavo (arba ne taip akivaizdžiai) taip, kad aš moku už važiavimą, o kai kurie ne. Nebūdavo ir tų “kvapniųjų” keleivių.
Gerai būtų, kad šis statuso sluoksnis vis trauktųsi, ir vis didesniam sluoksniui žmonių važiuoti viešuoju būtų ir patogu, ir statusas 😉
Pora keistenybių: net ir atšaukus lipimo pro pirmas duris praktiką, kai kurie vairuotojai tas duris “privatizavo” ir pro jas neįleidžia/neišleidžia savo nuožiūra – kiekvieną kartą vis kitaip. Taip pat net ir tuščiame troleibuse/autobuse kažkodėl negalima vežtis dviračio – kai galimybė kombinuoti važiavimą dviračiu su viešuoju transportu duotų dvigubą naudą..
O norint mažinti grūstis centre, galbūt vertėtų miesto pakraščiuose prie greitųjų autobusų stotelių įrengti patogias parkavimosi vietas 🙂
Aš irgi pastebėjau šią keistą praktiką…
Kaip Vilniaus gyventojas ir piktas ant begalviškai naudojamo transporto (pats auto turiu ir dažnai naudojuosi, vairuoju 20 m.), tikrai pritariu Remigijui dėl šios problemos aktualumo ir poreikio spręsti. Manau, kad patrauklumui didinti, galima sugalvoti visokių atraction’ų. Kažkurį laiką viešam transporte leisdavo klasikinę muziką – tikrai man patiko, nors nesu jos gerbėjas. Taigi, čia viena vieta. Dar kažkas buvo garsiu knygų skaitymu ar deklamavimu (nepamenu tiksliai). Aišku, problema, kad autobuse nedaug vietos kokiam folkloro ansamblėliui, bet kažką panašaus sugalvoti galima. Kadangi auto yra daugmaž jauki vieta (maža tvirtovė), tai ir autobusas galėtų būti kažkiek arčiau to. Kadangi lietuviai savaime gana niūri ir uždara tauta, tai reikia išorinio stimulo (gal kokią go-go šokėją už neperšaunamo stiklo vėžint :)). Vienžo, variantų yra. Galima netgi viešą konkursiuką paskelbti dėl tokių pramogų.
Ir pritariu kažkam iš komentavusių, kad reikia mažint asmeninio auto patrauklumą mieste: mažinti judėjimo teritorijas centre, apmokestinti, padaryti viešų aikštelių prieigose, privalomą auto vietos deklaravimą ir pan.
Įdomios mintys apie Talino fiasko. Mane labai nustebino, nes esu seniau dirbęs estų kapitalo įmonėje ir iki šiol nemažai su jais bendrauju. Tai kiek teko kalbėtis viešojo transporto tema – visi labai patenkinti ir pateikinėjo visai kitokius skaičius ir nuomonę. Pagal juos Taline šeimai nebeverta turėti dviejų automobilių, nes darbas, darželis ar mokykla pasiekiama viešuoju transportu (sako, kad ir maršrutai prasiplėtė, ir parkas padidėjo ir pan.). Mašina reikalinga tik kelionėms už Talino savaitgaliais, o jei neturi kur važinėti savaitgaliais, tai mašinos šeimai visai nereikia (keli pažįstami jas išsinuomuoja, nes kartą į mėnesį išsinuomuoti mašiną, jiems pigiau nei nuolat išlaikyti). Be to, lyg minėjo, kad tos reformos tikslas buvo priversti žmones deklaruoti gyvenamąją vietą Taline, nes pas juos irgi problemos, kad sostinėje dirba daugiau žmonių, nei deklaravę gyvenamąsias vietas, todėl GPM plaukia kažkur į šoną. Tai po nemokamo transporto įvedimo per trumpą laiką Taline gyvenamąją vietą deklaravo apie 80 tūkst. žmonių (nes norint nemokamai važinėti, reikia būti Talino gyventoju).
Tai iš to ką man teko girdėti – ten visai ne fiasko, o netgi visai patenkinti gyventojai. Gal ir pas mus vertėtų eriau panagrinėti scenarijus 😉