Remigijus Šimašius

neBlogas laisviems ir atsakingiems žmonėms

Kaip Vilniui išbristi iš skolų ir žengti į ateitį

Ar Jums patiktų pasikeitęs sostinės veidas, jei apleistus, byrančius sovietmetį menančius statinius pakeistų nauji namai su tvarkingais kiemais, skvereliais, jei miesto širdyje išnyktų pastatai vaiduokliai?

Ar norėtumėte, kad kiekvienas mūsų miesto rajonas turėtų savitą braižą, traukos centrus – tebūnie tai sendaikčių turgelis ar jaunų menininkų kūriniams skirta parodų salė, ar juvelyrų/filosofų/muzikos mylėtojų alėja? Ar džiugintų Jūsų akį patogus ir modernus oro uostas? Ar sėstumėte į šiltą, ekologišką ir kvepiantį autobusą? Ar savaitgalio popietę mėgtumėte praleisti piknike Neries pakrantėje su vaizdu į dūzgiančius laivelius, su kavinių promenada, vaikų žaidimų aikštelėmis?

Aš norėčiau. Ir suprantu, kad visą tai galima padaryti, tereikia noro ir pinigų. Deja, su pastaraisiais kasmet darosi vis sunkiau. Per kelerius metus Vilniaus savivaldybės skola išaugo šimtais milijonų. Ar galime teigti, kad bent didžioji jos dalis buvo panaudota vilniečių pajamoms didinti, išlaidoms mažinti ar patogumui kurti?

Šiandien Vilniui niekas nebenori skolinti, savivaldybės įmonės nustekentos, atlyginimai vėluoja, o atsiskaitymų už darbus, paslaugas negaunantys verslininkai priversti didinti kainas. Savivaldybė jau šiandien nebeišgali sumokėti už būtinas paslaugas ir darbus.

Skolos dangstymas ir teisinimasis tuo, kad Vilnius gauna per mažai pinigų, yra veidmainiškas, nes jis parodo tik dalį tiesos. Spartų skolos augimą nulėmė neatsakingas miesto valdymas. Ką iš tiesų reiškia tas mįslingas „neatsakingas valdymas“?

Vilniaus ir kitų savivaldybių skolos dinamika pastaraisiais metais. Kas pasakys, kad Vilniuje gyvenimas pagerįjo tiek? Kad Vilniuje jis pagerėjo daugiau nei Klaipėdoje?

Vilniaus ir kitų savivaldybių skolos dinamika pastaraisiais metais. Kas pasakys, kad Vilniuje gyvenimas pagerėjo atitinkamai? Arba, kad Vilniuje jis pagerėjo daugiau nei Klaipėdoje?

Miestiečių pinigai plaukė į kadenciją baigiančio mero A. Zuoko mylimas įmones, į pasmerktus žlugti projektus, kai kuriais atvejais – į jokios vertės miestiečiams neturinčius statinius. Didžioji problema, slypinti po visais pasiteisinimais – asmeninis godumas ir, kai kuriais atvejais, negebėjimas ūkiškai ir atsakingai tvarkyti gaunamas lėšas.

Vilniaus, vienintelio iš didžiųjų penkių šalies miestų, valdomos įmonės dirbo nuostolingai. Kodėl Klaipėda, Kaunas ir kiti didieji miestai sugeba suvaldyti miesto finansus, o Vilniaus valdžia periodiškai stovi su ištiesta ranka prie vyriausybės durų?

Jau ne pirmus metus Vilniaus miesto savivaldybės valdomos įmonės atsiduria korupcijos skandaluose. Vien pastaruoju metu teisėsaugos institucijos apkaltino Lietuvos šilumos ūkio monopolininkes – UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Litesko“. Įtariama, kad neteisėtai manipuliuojant dujų įsigijimo kainomis buvo padaryta daugiau nei 10 mln. litų žala šilumos vartotojams.Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba kitur teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybė sostinės biudžetui padarė 71 mln. litų nuostolių, pirkdama paslaugas iš UAB „City service“ už šilumos energiją, kuri buvo naudojama darželių ir mokyklų šildymui.

Biokuro žaliavą „Vilniaus energijai“ tiekianti „Bionovus“ diktuoja savo sąlygas Vilniaus miesto šilumos vartotojams bei jų sąskaita uždirba įspūdingus pelnus. Didesnę nei ekonomiškai pagrįsta biokuro kainą sumokame mes, šilumos vartotojai.Akivaizdu, jog šilumos ūkyje sukuriamos vertės pasidalijimas tarp dviejų partnerių – valstybės ir privataus yra neproporcingai naudingas privačiam verslui, arba savivaldybės dalis dingsta kažkur kitur. Pamenate spaudoje garsiai nuskambėjusią abonentinę istoriją? Turėtų kilti logiškas klausimas, kodėl savivaldybė permoka milijonus įmonėms, susijusioms su ICOR koncernu, kurį įkūrė tie patys Rubikono vyrai?Reikia daugiau neracionalaus valdymo pavyzdžių?

Prieš dvejus metus, pasinaudojant ES parama, įdiegta “vilniečio kortelės” sistema. Vilniaus savivaldybė, skirtingai nuo kitų projekto partnerių – Klaipėdos ir Kauno – nesugebėjo atsakingai įgyvendinti šio projekto ir turės grąžinti 4,7 mln. litų paramos. O ir pats kortelės diegimas apaugintas įspūdingais viražais ir milijonais.

O kokia situacija su viešuoju transportu? Vilniaus savivaldybė perka vežimo paslaugas iš savų įmonių ir už vieną kilometrą moka 7 litus, o privatūs vežėjai sutiktų keleivius vežti už 4 litus, kaip tai yra daroma ir kituose didžiuosiuose miestuose. Per metus Vilniuje nuvažiuojama apie 125 mln. km – sutaupyti būtų galima šimtus milijonų litų. Reikšminga suma, ar ne? Šios sumos užtektų ne vienai avaringai sankryžai Vilniaus mieste sutvarkyti.Galiausiai, ar iš tikrųjų reikalingi tokie investiciniai projektai kaip Goštauto viadukas? Už daugiau nei 35 milijonus litų statomas viadukas, transporto specialistų manymu, nesprendžia jokios spūsčių problemos ir taps dar vienu nauju, bet prasmės neturinčiu objektu.

Šios problemos nėra nei miestiečių, nei Seimo veiklos pasekmė. Jos kilo tik dėl dabartinių miesto vadovų kaltės.

Ar reikia padidinti Vilniui tenkančią GPM (gyventojų pajamų mokesčio) dalį? Taip, toks sprendimas būtų sąžiningas. Vilnius turi savo gyventojams pasiūlyti kokybišką gyvenimą ir paslaugas.

Vis dėlto GPM didinimas arba, paprastai sakant, papildomų pinigų skyrimas Vilniaus savivaldybei neišpręs nei valdininkų sąžinės trūkumo problemos, nei pridės gebėjimų tvarkytis racionaliai. Problemos niekur nedingtų ir tuomet, jei savivaldybė kažkaip sugebėtų pasiskolinti, kad pratemptų laiką iki rinkimų.

Sprendimo būdai yra. Tačiau jie reikalauja keisti savivaldybės darbo principus.

Pirma, reikia išdrįsti savivaldybės įmones tvarkyti atsakingai ir skaidriai.

Antra, investuoti į tai, kas naudinga gyventojams ir konkrečiai įvertinti, kokią naudą duos kiekvienas projektas.

Trečia, privatizuoti nereikalingą savivaldybės turtą ir sumažinti nepagrįstas išlaidas.

Tik tokiu atveju galime tikėtis, kad Vilnius ne murkdysis skolose, o klestės ir siūlys naujas galimybes vilniečiams

Šie darbai teks naujajai miesto valdžiai. O kol kas kadenciją baigiančio mero savivalė yra visų mūsų, vilniečių, problema, nes bet kurią dieną gali nutikti taip, kad į gatvę neišvažiuos troleibusai, neišeis šlavėjai, sutriks normalus miesto gyvenimas. Štai tada skambių naujų projektų blizgesys nublanks, ir pamatysime tikrąjį neatsakingumo veidą.

Share

, , , , , , , ,

21 Responses to “Kaip Vilniui išbristi iš skolų ir žengti į ateitį”

  • Ata parašė:

    Nuo tamstos teisingumo kalejimuose jau prezidente buvo pasiurpusi ir sake,kad kiekvienas kalinys galetu Lietuva paduot i teisma uz tokias salygas.Tai gal nereikia mums Simasiaus teisingumo Vilniuje,kad nebutu kaip kalejimuose.Nenusimink,bet ne laimesi.

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Ata, kiek jūs siūlote paildomai skirti kalėjimams, kad nuteistieji gyventų geriau (gal reikėtų paskaičiuoti kiek visų darželinukų ir pensininkų varduy reiktų pasiskolinti)?

      • Kotryna parašė:

        Nieko apie jusu ankstesne politika per daug nezinau. (Mokykloje dar tada buvau, kai jus ministru buvote)

        Bet galiu pasakyti, jog jeigu is tiesu kalejmams finansavimas per mazas buvo ir kaliniai nepadoriomis salygomis gyveno tai yra tiktai nefektyvi ir kvaila politika.

        Kad ir kiek i tuos darzelius ir pensininkus butumet investave, sekmingai butumet mate, kaip po to iseje kaliniai del prastos kalejmu ir teisingumo politikos, turejo daug didesne sansa vel palinkti i nusikalstamuma.

        Tada sekmingai vel galejot is darzeliu ir pensininku perskirstyti pinigus i policija sakydami jog saugumas vaiku ir pensininku svarbesnis negu ju pensijos ar darzeliai ….

        Ar as neteisus?

        Protinga politika gerina salies gyvenimo lygi visiems. Norvegijoje zmones ivardina jog viesoji istaiga kuria jie pasitiki labiausiai yra kalejmu sistema.
        Amerikoje kas menesi girdime kaip policininkai juodaodi arba meksikieti vaika su zaisliniu ginklu einanti is mokyklos nuzude …

        Manau, kad toks yra skirtumas tarp sekmingos ir nesekmingos kalejmu ir teisingumo sistemos. Vienu atveju salyje nusikalstamumas gali beveik isnykti ir visi gali laimingai gyventi. Kitu atveji tavo vaika griztanti namo is mokyklos be perspejimo policija gali nuzudyti (as neperdedu amerikoje taip atsitinka ( Andy Lopez pvz.)).

        Nusikalstamumas paveikia visa visuomine ir itakoja gyvenimo kokybe jos pilieciams daugeliu budu, tiesiogiai ir netiesiogiai.
        Del to pone Remigijau tas klausimas tarp kalejmu ir vaiku darzeliu/pensininku nera toks baltas ir juodas.

        Ar nesutinkate?

  • Eglė parašė:

    Bet tada reikia, kad privatizuojamos įmonės būtų parduodamos už jų vertą kainą, nes verslininkai, žinodami, kad Vilniui reikia labiau nei jiems, turės palankesnę derybinę poziciją. Gal reikia pirmiau pastatyt miestą bent ant vienos kojos, o tada jo, galima privatizuoti visokius autobusus.

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Be abejo reikia privatizuoti taip, kad tai apsimokėtų miestiečiams.

  • alternativemind parašė:

    Sunku nesutikti su gerbiamo liberalo teiginiais. Ir stulpelinė diagrama rodo įdomius duomenis. Bet man, gal kaip šiek tiek pedantui, norėtųsi išgirsti daugiau faktų, datų ir kitų dalykų, kurie, aš tikiu, būsimam kandidatui yra prieinami ir žinomi. Tarkim, kad ir apie “Bionovus” pelnus. Konkrečiau, kur ten tie pelnai ir kaip jie atsiranda ir kaip yra kitose savivaldybėse? Gal galima sulaukti blogo įrašo apie tai ir apie kitas paminėtas problemas?

    • Remigijus Šimašius parašė:

      Tikrai taip – detalių yra daug už kiekvieno paminėto fakto, ir už daugybės nepaminėtų. Dėl bionovus – faktas, kad per jį biokurio kainos dešimtimis procentų didesnės nei kad perka kitos įmonės. Ir visa tai galiausiai apmoka centrinės šilumos naudotojai.

      • alternativemind parašė:

        Na vėjas irgi kažkoks yra laukuose. Faktas. O koks, kur, kaip ir kodėl tokiems žmonėms kaip aš yra neaišku. Norisi didesnio tokių pareiškimų pagrindimo negu vien teksto, kad tai yra faktas ir mokam daugiau.

      • bet kai parašė:

        paklausai Zuoko, tai jis nieko negali – pvz, kodėl negalima to biokuro pirkti iš kitur? Jei kokie Molėtai perka pigiau, tai kodėl Vilnius neperka ten pat. Čia kažkur įstatymuose ar sutartyse yra tiek prikaišiota, kad bus sunkiau nei iš Gazpromo pabėgti.
        Gal pirmas dalykas ir būtų paviešinti tas sutartis. Komercinė paslaptis? Palaukit – aš Vilniaus gyventoja esu viena iš Sutarties pusių, nes aš moku už tą biokurą. Tai kaip aš galiu nežinoti jos detalių. Va tada tur būt ir prasidėtų skaidrėjimas

  • Nesvarbu parašė:

    Kaip Vilniui išbristi iš skolų ir žengti į ateitį? Jūs tikrai žinote KAIP?. Tai gal kavos? Vienas toks kandidatas atsišaukė į kvietimą aptarti Viniaus skolų ir pažiūrėkit , kur jis dabar.

    Na, su Kaunu tai čia tamsta perspaudėt. Kai duobes užsilopys tada ir pakalbėsim apie suvaldytus finansus. Toliau dėl Viniaus energijos su Vilniaus savivaldybe turi bendro nebent tapatų pavadinimą. Peradresuojame priekaištus privačiam verslui. Trečia, privatizuoti nereikalingą savivaldybės turtą. Siūlau privatizuoti tiltus, kelius, viadukus, mokyklas darželius, tą patį viešąjį transportą. Tada ir skolų neliks ir nereikės visų sių savivaldybei “primestų” funkcijų dotuoti. Kaip skaitot kolega? Galės už kiekvieną paslaugą iš savo kišenės susimokėti pats vilnietis. Ir mokėti rinkos kainą, Nes šiandien jie sutinka vežti už 4 litus o rytoj gali paprašyti 4 eurų. O meras susikišęs rankas į kišenes sakyti – ne mano pupos ne mano daržas. Privatu.

    Nesvarbu, suprantu, kad žaidžiate rinkimus.

    • Vytas parašė:

      Tu tai turbūt norėtum įkurti savivaldybės įmonę kuri monopolizuotų interneto tiekimą. Nes dabar privatininkai sutinka už 40 litų, o rytoj gali prašyti 40 eurų.

      • Nesvarbu parašė:

        Na, jeigu vyriausybė rytoj nuspręstų tamstai ir kiekvienam miestiečiui įvesti šviesolaidį, kaip pirmo būtinumo paslaugą ir tą funkciją deleguotų savivaldybei, tada įkurti savivaldybės įmonę butų logiškas sekantis žingsnis. Tuo tarpu kol internetas, nėra vieša paslauga, ir neatlieka ne kiek ekonominį bet socialinį vaidmenį miestiečio gyvenime – t.y. kaip viešas susisiekimas, mokyklos, darželiai galite už internetą mokėti kiek tinkamas ar kiek paprašytas.

        • Vytas parašė:

          Kuo skiriasi paslaugos “ekonominis vaidmuo” nuo “socialinio vaidmens”? Kas yra tas esminis kriterijus, pagal kurį transportas turi būti savivaldybės monopolizuotas, o internetas ne? (“Nes taip vyriausybei susišvietė” – blogas atsakymas).

  • noriu žinoti parašė:

    Laba diena, noriu paklausti, ar atsakingi už stadiono prie Akropolio taip ir liks lyg niekur nieko. Jei ta suma sugrįžtų į miesto biudžetą, jau kažkiek pasipildytų. Viename interviu girdėjau kad, negražu kalbėti apie praeities reikalus, į priekį reikia žiūrėti. Gal?

  • Mauras parašė:

    neslėpsiu, nustebinote. Užsimojus kalbėt apie Vilniaus finansus ir kaip spręsti gresiantį bankrotą, apsiribot pagraudenimais dėl kelių mikroskopinių projektų ir galimos permokos “Bionovus” , kurios didžioji dalis neturi nieko bendra su V.m.s. biudžetu… tai daugiau nei nerimta, tai visiškai neprofesionalu. Jei tiesiai šviesiai – tai reiškia, kad neturite žalio supratimo, kaip ir kodėl V.m.s. atsidūrė tokioj skylėj, ir jokio plano kaip iš skylės išsikapstyti, iš kur paimti-kur sutaupyti. O gal jo negali būti, ir tapęs meru eiste prašyti didint Vilniui pakliekamo GPM procentą? Iš ko finansuosite ES struktūrinių nuosavą dalį? Jei taip tęsite ir toliau, turėsime ir vėl merą zuoką, nes kaip sako mažiau skrupulingi vilniečiai, nors vagia bet kažką padaro, ir pijaras šio to vertas.

    Palinkėjimas: pasiskaitykite dar kartą savo straipsnelio pavadinimą ir pamėginkite šia tema parašyti iš naujo. Jei žinoma tikrai nuoširdžiai norite tapti meru, pats ( o ne partija) manote kad esate tam tinkamas ir turite vilčių, kad jumis kas nors patikės.

  • Mauras parašė:

    Nesiliaujate stebinti, matau kad Vilniaus finansų skylės klausimą ėmėtės spręsti iš peties – kartu su grupe tokių pat įžvalgių ir rūpestingų Seimo narių ir vėl (po rugsėjį Seimo priimto DG veto, kuris buvo pelnytas) pateikėte įstatymo projektą XIIP-2375 “LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALUSIS METROPOLITENO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS”. Manau ši iniciatyva verta atskiro įrašo, kuriame paaiškinsite, kokias alternatyvas analizavote, kodėl pasirinkote taip atkakliai rūpintis būtent metro transporto rūšimi ir kaip ant Vilniaus savivaldybės pakabinus papildomų porą milijardų Lt. įsipareigojimų, išspręsite gresiantį V.m.s. bankrotą. Nekantriai lauksime.

    p.s. kelios citatos iš metų senumo straipsnelio delfi: “Pirmiausia reikėtų suvokti, kad transporto rūšis nėra svarbiausias klausimas keleiviui. […] Sprendžiant dėl naujų (ypač – didelių) investicijų į transportą (tokių, kaip metro), savivaldybė turėtų sudaryti sąlygas visoms transporto įmonėms užtikrinti konkurenciją, vienodai traktuoti ir esamas, ir naujas transporto rūšis, tačiau nenaudoti visų miestiečių pinigų atskiriems planams įgyvendinti. Jei kažkas norės rizikuoti savo pinigais statydamas Vilniuje metro – kodėl gi ne? Tai, kad metro miesto biudžetui akivaizdžiai per brangus, reiškia, kad jo nereikia statyti biudžeto lėšomis. Lygiai taip pat, kaip ir ne ką pigesnio tramvajaus.”(M.- “ne ką pigesnio?” gal skaitėte galimybių studiją?)

    Ir štai – po visų protingų ir nelabai pareiškimų su jūsų parašu pateiktas projektas, kuriame minimas strateginis investuotojas …”subjektas, investuojantis į projektą ne mažiau kaip 20 procentų visų projektui reikalingų investicijų ir pagal bendrovės steigimo sutartį atsakingas už viso projekto finansavimo organizavimą”, o “Be Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo projektui įgyvendinti neskiriamos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšos, gautos bendra tvarka.”. Bus įdomu sužinoti, kokie faktai ir skaičiai lėmė praregėjimą, kad Vilniui geriausiasis metro turi būti statomas mokesčių mokėtojų pinigais.

  • Tomas parašė:

    Nava pirmas žmogus į diskusija įkelia ir grafika 🙂
    Paskaičius straipsni viskas kaip ir aišku yra tiesios, kai kas yra diskutuotina (tam ir yra skirti komentarai).
    Man kaip inžinieriui pažiūrėjus pateikta grafika bendras vaizdas kaip ir aiškus. Bet visada ir visur yra kontekstas.
    Būtu labai įdomu paanalizuoti grafiką kuriame būtu sudėliota kas augino ta skolą. Gal Remigijus gali su vairuoti tokius duomenis ?

  • Airidas Kirlickas parašė:

    Vilniaus mero postas,yra trecias pagal svarbą,poprezidento,ir premjero
    Kalbant apie Vilniaus skolas,viskas daug maž aišku
    Iškeldinti Lukiškių kalejimą ir pastatyti naują,yra valstybės reikšmės reikalas.
    O kaip dėl Vilniaus ribų išplėtimo?
    Jug pvz KLP,dauguma gyvena užmiesty,realiai jau rajone per kelis,keliolika km nuo KLP miesto,ir taip Klaipėda praranda mokescius,nors tiek darželio tiek kita miesto infrastruktūra yra naudojamasi.
    Jei ir pasodins Zuoką,ar visus kitus EU paramos grobstytojus,pinigų niekas nebesugražins
    Ar ne protingiau būtų kooperuotis su kitais stipriais kandidatais,kaip Naglis Puteikis,panašiai,kaip Obama kooperavosi su Hilary Clinton,ir tai efektyviau pasiekti tikslus.
    Vilniui išbristi iš skolų padėtų ir Vilniaus -Kauno dipolio jungimas į vieną sistemą

  • tikras lietuvis parašė:

    Klausimas: ar tiesą sako oponentai?
    http://julius.panka.lt/ar-tikrai-remigijus-simasius-yra-liucijano-zeligovskio-idejinis-pasekejas/
    Ar žinote, kad:

    Remigijus Šimašius mano, kad pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos paminklui Vilniuje ne vieta, „tegul kauniečiai stato pas save“- teigia jis.
    Remigijus Šimašius yra įsitikinęs, kad Vilniaus miesto savivaldybėje neturėtų galioti Valstybinės kalbos įstatymas, nes teigia, kad „su interesantais savivaldybėje turėtų būti kalbama ne tik valstybine kalba, bet ir lenkiškai, rusiškai ir angliškai“.
    Remigijus Šimašius yra už dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles Vilniaus mieste ir Lietuvos piliečių pavardžių iškraipymą jų dokumentuose įvedant visą lenkišką raidyną.
    Remigijus Šimašius norėtų, kad Lietuvos prezidentė padėtų gėlių ant AK (Armija Krajova) banditų kapų. Jam netrukdo, kad Armija Krajova Lietuvoje vykdė masinius etninius valymus, žudydama lietuvius (moteris, vaikus, kūdikius, senolius) vien už tai, kad jie namuose kalba lietuviškai. Jam netrukdo, kad AK viena pagrindinių savo operacijų „Ostra Brama“ siekė, kad Vilnius po II Pasaulinio karo būtų prijungtas prie Lenkijos.
    Gal reikia įsteigti Lietuvos išdaviko L.Želigovskio apdovanojimą ir įteikti jo darbo tęsėjui Remigijui Šimašiui?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos