Socialinė politika, verslas ir minus 16 lauke
Autorius: Remigijus Šimašius
Sausio 13-oji: apie laisvę, riziką ir tėvystę Kodėl Lietuvai tokia svarbi Ukraina
Comments are currently closed.
25 Responses to “Socialinė politika, verslas ir minus 16 lauke”
Remigijus Šimašius
Follow Us!
Ką bepridurti – gerbtinas poelgis.
Bet valdininkai, kaip sistemos sraigteliai, gali tinkamai dirbti (bent jau taip mes įpratę reguliuoti) tik vadovaujantis griežtais nurodymas kas, kaip ir kada. Gaunasi tada dilema, kaip tokius žmones atfiltruoti, vadovaujantis griežtais nurodymais. Man atrodo būtent dėl to ir nepavyksta efektyvinti socialinės pagalbos.
Sutinku. Tačiau tikiu, kad yra prieminių tam pasiekti.
Jei valdininkams nustatomi neteisingi rodikliai, tai valdininkų kontrolės baimė ir susiveda vien tik į bandymą tuos rodiklius patenkinti. Galioja ir ne valdininkams, bet ten gal sistema labiau inertiška.
Tikrai taip. O dažniausiai rodiklių nebūna jokių…
Žavus Gedimino pr. gyventojas miega pasiklojęs ir užsiklojęs celofaninį užklotą ant suoliuko Gedimino pr.
Man norėtųsi, kad būtų daugiau įsiklausymo į šiuos žmones, priežasčių, analizės, o ne vien juodas jų marginalizavimas, maždaug parazitai ir pan.
Jolanta, tikrai nenoriu to žmogaus įžeisti. Jis pasirinko savo gyvenimo būdą dėl kažkokių jam žinimų priežasčių, ir ne mums jį teisti ar vertinti. Jei norėtų kabintis į “normalų” gyvenimą, tai reiktų padėti tame reikale.
Dėkui, kad suteikėte tam žmogui Viltį. Tai gal net svarbiau nei padori nakvynė, šalčiui spaudžiant.
Ačiū 🙂
“Jei subsidijuoji skurdą, tai visuomenėje ir turi daugiau skurdo.” fantastiška frazė. Programinė. Rimtai.
Blogiausia, kad tokia sistema griauna savigarbą, nes pamažu daugėja gudručių, o tie, kurie bando neprarasti orumo, kuriems gėda griebti viską, kas formaliai “priklauso”, pradedami laikyti kvailiais. Tai demoralizuoja vienus, išvaro iš šalies kitus ir tai yra didžioji žala, o ne keli šimtai ar tūkstančiai pavogtų pašalpų, kompensacijų, arba gulint ligoninėj įsisavintų reprezentacinių lėšų.
Tai tikrai esminis dalykas. Ne visada lengva praktikoje tai pastebėti, bet reikia stengtis 🙂
Kojelavičiaus “apačia” atrodė nepatenkina dar tais tolimais laikais, kai dirbau savivaldybėje – neišsivadėjanti smarvė, pelėsis etc. Jau tada ruošėmės esminiams pagerinimams ir labai apmaudu suprasti, kad nieko per tiek laiko nepasigerina. Aišku, ne visi benamiai tokie, kaip Vaidotas – jie tuoj pat nudrengs bet kokią patalpą – tačaiu tai nepateisina situacijos. Daug kas nuo tokių įstaigų vadovų priklauso, o jiems darbo užmokestis nedidėja priklausomai nuo pastangų. Todėl deja ne vienas yra toks, kuris/kuri galvoja, kokio valnio čia stengtis-draskytis gerinant, tvarkant, naujinant, efektyvinant.
Kita vertus, Vilnius viena iš nedaugelio savivaldybuų, kuri bent formaliai tenkina ministerijos “normatyvus” pagal nakvynės vietų skaičių. Tačiau nereik pamiršti kad čia sumigruoja sunkiai paskaitomi, nesiregistruojantys piliečiai, todėl reiktų galvoti apie tolesnę plėtrą, galbūt su didesne specializacija (nedideli nakvynės ar savarankiško gyvenimo namai sergantiems tuberkulioze etc.).
Pats ne kartą esu pavežęs panašių žmonių ir klausęs jų istorijų. Todėl labai knieti tokiais atvejais pažiūrėti į akis tiems, kurie lengva ranka postringauja, atseit skurdžiai patys kalti, tingi dirbti, kas nori ts darbo randa ir atsistoja ant kojų etc. Žmonės skirtingi, skirtingų gebėjimų, ir vieniems reikia didesnės pagalbos, nei bazinės ar vidutinės – ir organizuoti tokią pagalbą yra mūsų, sėkmingųjų, pareiga.
Ačiū, Vaidotai, visada Tave vertinu kaip didžiausią šios srities žinovą.
Tai butent valstybe ir turetu subsidijuoti dirbanciuosius, t.y. pripazinti, kad salyje yra tokia grupe zmoniu, kaip working poor ir visaip jiems padeti islikti. Arba tokie zmones, aprasyti straipsnyje, kurie dirbo ir nori dirbti, bet esama socialine pagalba praradus darba arba uzpuolus skoloms tempia zmogu i bedugne ir nepadeda rasti jokios iseities. Skurdziu, gyvenanciu gatveje Lietuvoje, kaip ir daug kur kitur nera daug, lyginant su gaunanciais minimalia alga. Bet kazkodel visi, kuriu pajamos virsyja 350 lt asmeniui yra laikomi ‘pasiturinciais’ ir jie, neva, neturi dristi prasyti dar kazkokios paramos.
Manau, kad nakvynės namų specializacija ir diferenciacija pagal “gerumą” tikrai turėtų būti, kad tie, kurie nudrengia patalpas ir gyventų tose nudrengtose, o tokie kaip Vaidotas kad galėtų pasirinkti nežeminančias jų orumo, nors ir kainuojančias, paslaugas. Savanoriauju nevyriausybinėj organizacijoj ir susiduriu su atvejais panašiais į Vaidoto, kai žmonės priversti gyventi nakvynės namuose dėl nesėkmingai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių ir labai dėl to sielojasi. Jie nori gyventi kitaip, bet dėl sveikatos problemų ar dėl savo menkų gebėjimų negali gauti gero darbo. Jie užsirašo į eilę socialiniam būstui gauti, bet ten tokie klaikūs būstai ir toks klaikus kontingentas (savo akimis mačiau), kad dažnai jų atsisako arba pasilikdami ten pasijaučia visiškai sužlugdyti.
Ir visiškai pritariu kažkur girdėtai minčiai, kad jei žmogus sėdi dykumoje, tai kad ir duosi jam tą meškerę ir net pamokinsi, kaip tą žuvį sugauti, vistiek jis jos nepagaus ir liks be nieko.
Ačiū Jums.
Negalima žmonių apgyvendinti juos rūšiuojant, tai tik didina atskirtį. Kai kurios šalys, berods Prancūzija, stipriai nukentėjo, dėl getų kūrimo. Žmonės, nematydami sėkmingų pavyzdžių, nieko ir nesiekia. Todėl daugelyje šalių būstai socialiai remiamiems įsigyjami normaliuose daugiabučiuose, neviršijant 10-15% viso namo butų. Gal suaugęs socialiai remtinas jau nebepasikeis, bet tokių vaikai normaalioje aplinkoje pasieks daugiau
Iš principo sutinku, bet ne viskas čia paprasta. Kartais blogi įpročiai gali sugriauti gerus, o ne atvirkščiai…
Man patiko. Tai normalu(turėtų būti). Vienintelė pastabėlė. Jūs kalbėjotės ir pamačijot motyvuotam žmogui. O šiaip už tai Jus galima gerbti.
Ačiū 🙂
Sutinku, getų kurti nereikia. Getais aš vadinu ištisus kvartalus tokių socialinių būstų. Bet jei būtų vienas pastatas kvartale, kaip pas mus ir yra, tai nematau problemos- žmonės mato tą normalų gyvenimą, vaikai eina į normalias mokyklas. Bet galėtų būt vienoj miesto daly geresnis pastatas, tvarkingas, su didesniais patogumais, tačiau su griežtom taisyklėm ir daugiau kainuojantis. Rūšiuot nereiktų- patys natūraliai atsirūšiuotų pagal savo poreikius. Jei sutinki laikytis taisyklių, važiuok į geresnį būstą ar nakvynės namus, bet gyventojai turi teisę tave skūsti ir gavus kokius du pranešimus apie tvarkos nesilaikymą, būsi perkeltas į prastesnį būstą. Dar koks nors budintis galėtų būti, kaip studentų bendrabučiuose, kuris tvarką prižiūrėtų. Labai dažnai asocialūs asmenys taisyklių laikytis nenori, taigi patys nesirinktų geresnio būsto, nes jiems ten būtų per daug suvaržymų. Tuo tarpu padorūs žmonės galėtų gyventi jų orumo nežeminančioje aplinkoje, kuri vis gi neturėtų būti labai komfortabili, kad neprapultų noras siekti ir geresnių nuosavų sąlygų.
P.S. Lryte kaip tik buvo straipsnis apie tą žmogų.
ne, čia tikrai ne apie tą. Šį visi centre pasirodantys vilniečiai pažįsta.
Tikrai taip 🙂
Pritariu, ekonomikos dėsnis, – ką subsidijuoji tą ir gauni, tikrai visuomet suveikia. Bet manau šiais laikais, jei reikalingi pinigai, sveikam vyrui negauti bent kažkokio darbo, neįmanoma. Nebent per daug kankina ne orumas, o puikybė ir susireikšminimas.
matyt pasielgčiau taip pat, išskyrus konsultacijas ir šimtą litų. Asmeninė patirtis rodo, kad tik paskutinis komentaras tinkama linkme. Čia prisimena Dogvilis ir kiti panašūs kūriniai, kuriuose kilnių tikslų vedami gelbėtojai bando gelbėti ir užjausti tuos, kam nelabai to reikia, arba jais tiesiog pasinaudoja ir pasityčioja. Fu, koks beširdis, pasakys jauno amžiaus šio tinklaraščio autoriaus gerbėja. Kodėl taip teigiu, kad autoriumi (labai tikėtina) buvo tiesiog profesionaliai manipuliuojama? Todėl kad esu kiek vyresnis, nei autorius ar juo labiau gerbėjos, ir pavežiau prieš 2,5 metų žmogų, kurio istorija kaip 2 vandens lašai. Ar jis nepasakojo, kaip bando nusiskusti prieš eidamas į pokalbį dėl darbo, nes nepraranda vilities jo susirasti? Kaip vasarą nakvojo turguje dėžėse? Pasakojo kaip sušelpia beveik naujais gerais rūbais, batais, bet reikia kas sezoną rūpintis. Berods ir jį palikusi žmona su vaiku buvo istorijoje, nors nebepamenu tiksliai, ir planas atgauti pasą ir išvykt į užsienį. Visgi išklausęs apie 1 val. istoriją, paklausinėjęs supratau – nuoširdžiai nenori tas jaunesnis už mane žmogelis iš jokio dugno niekur kilt, jo istorijos – kitų gailesčiui sužadinti, ir toks gyvenimo būdas jam patinka. Nupirkau jam produktų. Tokie tai mes, baltarankiai gerai išauklėti, pritekliuje gyvenantys filantropai. Vis norisi ką nors išgelbėt.
Gal vėl pavežčiau, tik negaiščiau laiko patarinėdamas kaip susitvarkyti gyvenimą, manau jam tai viduje turėtų kelti nuobodulį.
Beje, pasakė ko reikėjo Kaune? Tada jis važiavo…grybauti į Varėną, su palapine.